„Marija, Marija”
Marija, Marija, Motina Dievo,
Užtark mus savo šventąja malda.
Tavo širdis mums yra kaip saulė,
Kuri šviečia mūsų sieloms kasdien.
Priegiesmis:
O, Marija, mes tau meldžiamės,
Savo rankas į dangų keliame.
Tavo globa mums saugumas,
Tavo meilė – amžina malonė.
Giesmė dažnai atliekama katalikiškose pamaldose ir yra skirta Dievo Motinai Marijai. Ji šlovina Marijos šventumą ir prašo jos užtarimo bei globos tikinčiųjų kasdieniame gyvenime.
Skaitykite daugiau..
Marija Bažnyčios tradicijoje vadinama Naująja Ieva. Jei pirmoji Ieva savo pasirinkimu atnešė pasauliui abejonę, tai Marija savo drąsiu sutikimu tapo vartais, per kuriuos į žemę atėjo išganymas. Įdomu tai, kad ankstyvieji krikščionys ją lygino su degančiu krūmu, kurį matė Mozė. Kaip tas krūmas degė ugnimi, bet nesudegė, taip ir Marija nešiojo savyje Dievo didybę, tačiau išliko paprastu žmogumi.
Dar vienas įdomus faktas yra susijęs su jos titulu, reiškiančiu Dievo Gimdytoją. Šis pavadinimas buvo patvirtintas Efezo susirinkime, siekiant pabrėžti, kad Jėzus nuo pat pradžių buvo tikras Dievas. Marija nėra tiesiog istorinė figūra, ji laikoma pirmąja mokine, kuri geriausiai suprato savo Sūnaus misiją. Jos gyvenimas buvo tylus, kupinas kasdienių darbų, todėl kiekvienas žmogus gali rasti joje artimą sielą. Ji moko mus, kad šventumas slypi ne dideliuose stebukluose, o ištikimybėje savo pareigoms ir nuolankioje meilėje artimui. Kai kreipiamės į ją, mes tarsi prašome motiniško patarimo, kaip išlikti ramiems net tada, kai aplink kyla didžiausios gyvenimo audros.
Dar vienas įdomus faktas yra susijęs su jos titulu, reiškiančiu Dievo Gimdytoją. Šis pavadinimas buvo patvirtintas Efezo susirinkime, siekiant pabrėžti, kad Jėzus nuo pat pradžių buvo tikras Dievas. Marija nėra tiesiog istorinė figūra, ji laikoma pirmąja mokine, kuri geriausiai suprato savo Sūnaus misiją. Jos gyvenimas buvo tylus, kupinas kasdienių darbų, todėl kiekvienas žmogus gali rasti joje artimą sielą. Ji moko mus, kad šventumas slypi ne dideliuose stebukluose, o ištikimybėje savo pareigoms ir nuolankioje meilėje artimui. Kai kreipiamės į ją, mes tarsi prašome motiniško patarimo, kaip išlikti ramiems net tada, kai aplink kyla didžiausios gyvenimo audros.