Viešpaties gimimo štai diena brangi!
Dievui duoda garbę kūriniai visi.
Džiaugsmo giesmės žemėj skamba,
piemenėliams žinią skelbia
angelų daugybė ir šviesa skaisti.
Sklinda paslaptinga iš dangaus ugnis;
piemenys nustebo: „Kas per reginys?“
Vienas kitą bailiai klausia:
„Gal jau švinta? gal jau aušta?
Net mėnulis temsta prieš šviesos vilnis.“
Angelai prabilo, džiaugsmą skelbdami,
piemenys Betliejun bėgo tekini.
Radę Jėzų Kūdikėlį,
paguldytą prakartėly,
sveikino su meile, garbę duodami.
Grįžo iš Betliejaus džiaugsmo kupini —
Dievo išklausyta jau malda kilni!
Gavo akys jų išvysti,
ką žadėjo pranašystės:
Dievas Atpirkėjas tapo žmogumi!
Piemenėlių džiaugsmą jausime ir mes,
įsiklausę aido angelų giesmės.
Jei tik Jėzų mes mylėsim,
pažadais jo patikėsim —
iš dangaus nužengęs, mus dangun nuves.
Analizė:
Ši giesmė išreiškia didelį džiaugsmą ir šventišką nuotaiką, kurią sukėlė Viešpaties gimimas. Pirmoje dalyje akcentuojama, kaip visi kūriniai šlovina Dievą, o angelai ir šviesa skleidžia džiaugsmą po žeme. Antra dalis atskleidžia piemenų nuostabą ir išgąstį dėl reginio, kuris atsiranda danguje, ir jų nesugebėjimą įvardyti, kas tai galėtų būti. Trečioje dalyje paminimas džiaugsmas, kurį piemenys jaučia radę Kūdikėlį Jėzų ir pripažindami jo dievišką misiją. Ketvirta dalis akcentuoja piemenų džiaugsmo keliamą poveikį, o penkta dalis kviečia visus pasidalinti tuo džiaugsmu, mylėti Jėzų ir pasitikėti jo pažadais. Giesmė puikiai tinka Kalėdų laikotarpiui, kai džiaugiamasi Kristaus gimimu ir skelbiama apie Jo ateitį.
Ši šventė mums primena, kad Betliejus nebuvo tik miestas, bet ir simbolis. Senovės išminčiai, kurie vėliau atėjo, vedė ne tik žvaigždė, bet ir senas Izraelio pranašystes apie vietą, kur turėjo gimti karalius. Įdomu tai, kad prakartėlė, kur paguldytas Jėzus, buvo paprasta vieta gyvuliams, o tai rodo Dievo pasirinkimą pradėti savo gyvenimą kukliai, parodyti, kad tikrasis didingumas slypi nuolankume. Kai kurie teologai sako, kad ta šviesa, kurią matė piemenys, buvo ne tik dangaus šlovė, bet ir priminimas apie Edeno sodą, kur Dievas vaikščiojo su pirmaisiais žmonėmis. Ši diena yra vilties pradžia, nes Dievas pats atėjo pas savo kūrinius, kad parodytų kelią atgal į amžinąją meilę. Tai giliausia Dievo meilės išraiška.