Islamo religinis kalendorius, dar vadinamas Hidžros kalendoriumi, yra pagrįstas mėnulio ciklais, todėl kiekviena šventė kasmet pasislenka maždaug dešimčia dienų ankščiau saulės kalendoriaus atžvilgiu. Ši dvasinė laiko skaičiavimo sistema pabrėžia laikinumą ir nuolatinį tikinčiojo atsidavimą Kūrėjui nepriklausomai nuo metų laikų. Kiekviena šventė musulmonams turi unikalią prasmę, žymi tam tikro dvasinio etapo pabaigą arba svarbų istorinį lūžį, suformavusį Islamo bendruomenės identitetą.
Maal Hijra (Islamo naujieji metai)
Islamo naujieji metai prasideda pirmąją Muharram mėnesio dieną. Ši data žymi istorinę 622 metų pranašo Mahometo ir jo pasekėjų migraciją iš Mekos į Mediną, vadinamą Hidžra. Šis įvykis tapo Islamo eros pradžia, simbolizuojančia perėjimą iš priespaudos į laisvę bei pirmosios musulmonų valstybės sukūrimą. Skirtingai nei triukšmingi vakarietiški naujieji metai, Maal Hijra musulmonų pasaulyje minima santūriai. Tai laikas apmąstymams, praėjusių metų darbų įvertinimui bei naujų dvasinių tikslų kėlimui. Mečetėse skaitomi pamokslai apie Hidžros reikšmę, pabrėžiant kantrybę, pasiaukojimą ir tikėjimą Dievo globa sunkiausiais momentais.
Jum’a-tul-Mubarak (Palaimintasis penktadienis)
Savaitinis musulmonų dvasinis ciklas kulminaciją pasiekia penktadienį. Tai šventas laikas, skirtas bendruomeninei maldai ir dvasiniam apsivalymui. Pagrindinis šios dienos akcentas yra penktadienio vidurdienio malda (Salat al-Jumu’ah), kurios metu imamas sako pamokslą (khutbah), skirtą aktualioms moralinėms bei socialinėms temoms. Tikintieji šią dieną atlieka ritualinį apsiplovimą, vilki švariausius drabužius, gausiau skiria labdaros, taip pat lanko artimuosius. Penktadienis laikomas geriausia savaitės diena, suteikiančia progą atnaujinti dvasinę energiją ateinančiai savaitei.
Eid-ul-Fitr (Pasninko nutraukimo šventė)
Tai viena iš dviejų pagrindinių Islamo švenčių, minima po šventojo Ramadano mėnesio pabaigos. Visą mėnesį trukęs pasninkas, kurio metu musulmonai susilaiko nuo maisto bei gėrimų nuo aušros iki saulėlydžio, baigiasi džiaugsminga trijų dienų švente. Eid-ul-Fitr prasideda ankstyva ryto malda, po kurios prasideda gausios vaišės. Prieš maldą musulmonai privalo sumokėti Zakat al-Fitr – specialią išmaldą, skirtą užtikrinti, kad net patys skurdžiausi bendruomenės nariai galėtų džiaugtis švente. Tai atleidimo, solidarumo ir padėkos Dievui metas.
Eid-ul-Adhia (Aukojimo šventė)
Ši šventė žymi kasmetinės piligrimystės į Meką – Hadžo – pabaigą. Ji skirta paminėti pranašo Ibrahimo (Abraomo) pasiryžimą paaukoti savo sūnų dėl Dievo valios. Šventės metu musulmonai visame pasaulyje aukoja gyvūną, o jo mėsą dalija į tris dalis: šeimai, kaimynams ir vargšams. Šis veiksmas simbolizuoja visišką pasidavimą Dievo valiai bei socialinę atsakomybę prieš bendruomenę. Eid-ul-Adhia primena apie pasiaukojimo vertę ir materialių gėrybių laikinumą.
Eid al-Ghadir (Gadiro šventė)
Eid al-Ghadir yra itin reikšminga šventė Shia musulmonų bendruomenei, minima praėjus aštuonioms dienoms po Eid-ul-Adhia. Ši diena skirta įvykiui Gadir Chumo vietovėje atminti, kur, pasak Shia tradicijos, pranašas Mahometas savo paskutinės piligrimystės metu paskelbė Ali ibn Abi Talibą savo įpėdiniu ir dvasiniu vadovu. Šios šventės metu Shia musulmonai atnaujina savo ištikimybę pranašo šeimai, rengia religinius susibūrimus, skaito poeziją bei dalija vaišes. Tai džiaugsminga diena, pabrėžianti dvasinio autoriteto tęstinumą.
Muharram mėnesio gedulas (Ašura)
Muharram mėnesio dešimtoji diena, vadinama Ašura, turi skirtingas prasmes įvairioms Islamo srovėms. Sunni musulmonai šią dieną mini pranašo Musos (Mozės) ir izraelitų išsigelbėjimą iš Egipto vergijos, todėl dažnai pasninkauja. Shia musulmonams tai yra didžiausio gedulo diena, skirta paminėti pranašo anūko Husseino ibn Ali kankinystę Karbalos mūšyje 680 metais. Tai laikas giliems apmąstymams apie teisingumą, pasipriešinimą priespaudai ir dvasinę stiprybę.
Eid Milad-un-Nabi (Pranašo Mahometo gimimo šventė)
Pranašo Mahometo gimimo metinės minimos trečiąjį Islamo kalendoriaus mėnesį (Rabi’ al-awwal). Nors šios šventės šventimo būdai skiriasi priklausomai nuo regiono, ji skirta išreikšti meilę ir pagarbą pranašui. Tikintieji skaito poeziją, pasakoja istorijas apie pranašo gyvenimą bei jo savybes, rengia bendras vaišes, skiria daugiau dėmesio labdarai bei bendruomenės gerovei.
Shab-i-Miradž (Pranašo Mahometo paėmimo į dangų naktis)
Ši naktis žymi pranašo Mahometo stebuklingą kelionę iš Mekos į Jeruzalę bei jo pakilimą į dangiškąsias sferas. Šis įvykis laikomas vienu iš didžiausių pranašo gyvenimo stebuklų, sustiprinusių jo dvasinę misiją. Musulmonai mini šią naktį susirinkdami mečetėse, klausydamiesi pasakojimų apie pranašo kelionę bei atlikdami papildomas maldas.
Lailat-ul-Kadr (Didybės naktis)
Nors tai nėra atskira šventė ta prasme, kaip Eid, Lailat-ul-Kadr yra laikoma pačia švenčiausia naktimi visame Islamo kalendoriuje. Ji minima per paskutines dešimt Ramadano dienų. Tikima, kad būtent šią naktį pranašui Mahometui buvo pradėtas apreikšti Šventasis Koranas. Musulmonai šią naktį praleidžia melsdamiesi, skaitydami šventraštį ir prašydami Dievo gailestingumo, nes viena tokia naktis yra geresnė už tūkstantį mėnesių garbinimo.
Šios šventės ir atmintinos dienos sudaro vientisą Islamo tradicijos audinį, padedantį tikintiesiems išlaikyti ryšį su istorija, savo bendruomene bei pamatinėmis dvasinėmis vertybėmis.