✞ Maldos.lt

Neopagonybė yra modernus religinių judėjimų spektras, kuris siekia atgaivinti ir pritaikyti senovės pagoniškas religijas ir tikėjimus šiuolaikiniame pasaulyje. Šis terminas apima daugybę skirtingų tikėjimo sistemų, kurios dažnai remiasi ikikrikščioniškomis tradicijomis, pavyzdžiui, senovės Europos, Vidurio Rytų ir kitų regionų politeistinėmis ir animistinėmis religijomis. Nors neopagonybė yra labai įvairi, tam tikros bendros temos ir praktikos yra būdingos … [Skaityti toliau…]

Pagonybė yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti įvairias religines sistemas, tikėjimus ir praktikas, kurios egzistavo prieš atsirandant monoteistinėms religijoms, tokioms kaip krikščionybė, islamas ar judaizmas, arba šalia jų. Pagonybė paprastai apima politeistinius (tikėjimą daugeliu dievų) ir animistinius (tikėjimą, kad gamta ir jos objektai turi sielą ar dvasią) tikėjimus. Pagrindinės pagonybės savybės: Istorinis kontekstas: Terminas „pagonybė“ dažnai … [Skaityti toliau…]

Karmelitai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, kuris kilęs iš Kalno Karmelio Palestinoje, kur XII amžiaus pabaigoje grupė atsiskyrėlių įkūrė pirmąją karmelitų bendruomenę. Jie gyveno kaip atsiskyrėliai, vadovaudamiesi griežtu asketiniu gyvenimo būdu, siekdami dvasinės vienybės su Dievu. Karmelitai ypatingą dėmesį skiria vidinei maldai, kontempliacijai ir askezėms. Pagrindinės karmelitų savybės: Karmelitų įtaka: Karmelitai darė ir daro didelę … [Skaityti toliau…]

Trapistai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, oficialiai žinomas kaip Cisterciečių ordinui priklausanti griežtojo gyvenimo šaka (Ordo Cisterciensis Strictioris Observantiae). Šis ordinas yra kilęs iš Cisterciečių vienuolyno reformos XVII amžiuje, siekiančios sugrąžinti pradinį cisterciečių asketizmą ir griežtą gyvenimo būdą. Trapistai yra žinomi dėl savo griežtos drausmės, tylios kontempliacijos, darbo ir maldos gyvenimo. Pagrindinės trapistų savybės: Trapistų … [Skaityti toliau…]

Kartūzai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, įkurtas šv. Brunono 1084 m. Chartrezės (pranc. Chartreuse) kalnuose, netoli Grenoblio, Prancūzijoje. Šis ordinas laikomas vienu griežčiausių ir asketiškiausių Katalikų Bažnyčioje, o kartūzų gyvenimo būdas pabrėžia vienuolio atsiskyrimą, tylą, maldą ir kontempliaciją. Pagrindinės kartūzų savybės: Kartūzų įtaka: Nors kartūzai yra nedidelis ordinas ir jų vienuolynai yra išsibarsčiusę po pasaulį, … [Skaityti toliau…]

Benediktinai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI amžiuje šventojo Benedikto Nursiečio, kuris parašė garsųjį vienuolių gyvenimo vadovą, vadinamą „Benedikto regulą“ (Regula Benedicti). Ši regula tapo pagrindu benediktinų vienuolių gyvenimui ir buvo plačiai priimta visoje Europoje, todėl benediktinai tapo vienu iš svarbiausių ir įtakingiausių vienuolių ordinų viduramžių krikščionybėje. Pagrindinės benediktinų savybės: Benediktinų įtaka: Benediktinai turėjo … [Skaityti toliau…]

Kontempliacija yra gilus dvasinis apmąstymas arba susikaupusi meditacija, kurioje žmogus siekia tiesioginės patirties su Dievu ar dieviškąja realybe. Tai yra vidinės maldos forma, kurios metu asmuo siekia visiško dėmesio sutelkimo į Dievą, dažnai be jokių žodžių ar struktūruotos maldos formos. Pagrindinės kontempliacijos savybės: Kontempliacija yra esminis dvasinio gyvenimo aspektas, kuris padeda žmogui giliau suvokti savo … [Skaityti toliau…]

Beatifikacija yra Romos Katalikų Bažnyčios procesas, kurio metu asmuo oficialiai pripažįstamas palaimintuoju (lot. beatus arba beata). Tai antrasis etapas kanonizacijos procese, kuris gali vesti prie asmens paskelbimo šventuoju. Beatifikacija leidžia asmenį garbinti tam tikroje vietovėje, paprastai jo gimtinėje arba ten, kur jis buvo aktyvus, tačiau dar ne visoje Bažnyčioje. Pagrindiniai beatifikacijos proceso etapai: Beatifikacijos svarba: … [Skaityti toliau…]

Venerabilis (lotyniškai venerabilis, lietuviškai – garbingasis arba garbingas) yra titulas, suteikiamas asmeniui Romos Katalikų Bažnyčios kanonizacijos procese, kai Bažnyčia oficialiai pripažįsta, kad tas asmuo gyveno dorybingą gyvenimą ir yra vertas pagarbos, tačiau dar nėra paskelbtas šventuoju ar palaimintuoju. Venerabilio statusas: Venerabilis yra svarbus titulas, nes jis rodo, kad asmens gyvenimas ir veikla buvo išskirtinai dorybinga, … [Skaityti toliau…]

Kanonizacija yra procesas, kurio metu Romos Katalikų Bažnyčia oficialiai pripažįsta asmenį šventuoju. Tai reiškia, kad Bažnyčia skelbia, jog tas asmuo gyveno ypač dorybingą gyvenimą, yra vertas garbinimo visoje Bažnyčioje ir gali būti laikomas pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Kanonizacija taip pat leidžia asmeniui būti įtrauktam į šventųjų sąrašą (kanoną), iš čia ir kilęs terminas „kanonizacija“. Pagrindiniai kanonizacijos … [Skaityti toliau…]