Dievo kūnas krikščioniškoje teologijoje dažniausiai reiškia Jėzaus Kristaus kūną, kuris buvo paaukotas ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes. Šis terminas taip pat naudojamas Eucharistijos sakramento kontekste, kur duona yra pašventinama ir tampa Kristaus kūno simboliu arba, pagal tam tikras tradicijas, tikruoju Kristaus kūnu. Pagrindinės sąvokos: Jėzaus Kristaus kūnas Jėzus Kristus, kuris yra laikomas Dievo Sūnumi ir … [Skaityti toliau…]
Dievo kraujas krikščioniškoje teologijoje dažniausiai reiškia Jėzaus Kristaus kraują, kuris buvo pralietas ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes. Ši sąvoka yra svarbiausias krikščionių tikėjimo elementas, susijęs su atpirkimu, išganymu ir naujos sandoros tarp Dievo ir žmonijos įsteigimu. Pagrindinės sąvokos: Jėzaus Kristaus kraujas Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus, būdamas Dievo Sūnus, savanoriškai praliejo savo kraują ant kryžiaus, … [Skaityti toliau…]
Šventas vynas krikščioniškoje tradicijoje yra vynas, kuris naudojamas Eucharistijos sakramento metu (dar žinomo kaip Šventosios Mišios ar Viešpaties Vakarienė). Eucharistijos metu vynas yra pašventinamas ir tampa Kristaus kraujo simboliu arba, kai kuriose tradicijose, tikruoju Kristaus krauju. Šis vynas yra esminė sakramento dalis kartu su duona, kuri simbolizuoja arba tampa Kristaus kūnu. Šventojo vyno naudojimas: Eucharistijos … [Skaityti toliau…]
Prikalimas prie kryžiaus yra egzekucijos būdas, kuris buvo plačiai naudojamas Senovės Romos imperijoje. Tai buvo viena iš žiauriausių ir labiausiai kankinančių mirties bausmių, kuria dažniausiai buvo baudžiami vergai, maištininkai, karo belaisviai ir nusikaltėliai. Krikščionybės kontekste prikalimas prie kryžiaus tapo itin svarbia sąvoka, nes tai yra būdas, kuriuo buvo nužudytas Jėzus Kristus, ir šis įvykis yra … [Skaityti toliau…]
Eucharistija (gr. eucharistia) yra centrinė krikščionių liturgijos dalis, ypač katalikų ir stačiatikių Bažnyčiose, kurioje švenčiamas Kristaus aukos atminimas bei jos mistinis sudabartinimas. Ši sąvoka remiasi fundamentaliu tikėjimu, kad liturgijos metu Jėzaus Kristaus auka, atlikta ant kryžiaus prieš du tūkstančius metų, yra ne tik istoriškai prisimenama, bet ir iš naujo tampa realiai esanti tikinčiųjų bendruomenėje. Eucharistijos … [Skaityti toliau…]
Gehena (hebrajiškai גֵּיהִנּוֹם, Ge-Hinnom) yra terminas, kuris naudojamas Biblijoje ir judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijose. Jis turi keletą reikšmių, bet dažniausiai yra susijęs su vieta, kurioje vyksta bausmė arba prakeiksmas po mirties. Biblinė ir istorinė kilmė: Ge-Hinnomo slėnis Gehena iš pradžių buvo reali vieta – Hinnomo slėnis (arba „Ge-Hinnom“) Jeruzalės apylinkėse. Senajame Testamente šis slėnis … [Skaityti toliau…]
Džahannamas (arab. جهنم) yra islamo tradicijoje naudojamas terminas, kuris reiškia pragarą arba vietą, kurioje po mirties patenka tie, kurie nusikalto Dievo įstatymams ir nepakluso Jo valiai. Džahannamas yra aprašomas Korane ir hadisų rinkiniuose kaip vieta, kur nusidėjėliai patiria amžinas arba laikinąsias kančias už savo nuodėmes. Džahannamo savybės: Baudžianti vieta Džahannamas yra vieta, kur nusidėjėliai po … [Skaityti toliau…]
Vedos – tai seniausi ir švenčiausi Indijos religijos tekstai, sudarantys patį induizmo pamatą. Žodis veda (skr. वेद) kilęs iš sanskrito šaknies vid- – „žinoti“, todėl pažodžiui reiškia „žinojimą“, „išmintį“ arba „apreiškimą“. Vedos suvokiamos ne kaip žmonių sukurti raštai, bet kaip amžinas, nekintantis žinojimas, perduotas regėtojams (riši) ir išsaugotas per tūkstantmečius. Tai ne tik religiniai tekstai … [Skaityti toliau…]
Apeigos religijoje – ritualiniai veiksmai arba ceremonijos, atliekami pagal nusistovėjusią tvarką ir turintys sakralinę ar simbolinę prasmę. Tokie veiksmai sudaro religinės praktikos branduolį, per kurį išreiškiamas tikėjimas, palaikomas ryšys su dievybe ar dvasine tvarka, taip pat įprasminami svarbūs gyvenimo lūžiai. Apeigos dažnai veikia kaip tiltas tarp kasdienybės ir to, kas laikoma šventa ar peržengiančia kasdienį … [Skaityti toliau…]
Ritualai yra tam tikri nustatyti veiksmai, atliekami tam tikra tvarka, dažnai turintys simbolinę reikšmę ir atliekami pagal tradiciją arba tikėjimo sistemos reikalavimus. Ritualai gali būti religiniai arba pasaulietiniai, tačiau jų pagrindinis tikslas yra sukurti tam tikrą dvasinę, socialinę ar kultūrinę patirtį, kuri sustiprina dalyvių ryšį su dievybe, bendruomene ar tam tikra vertybe. Ritualų savybės: Religiniai … [Skaityti toliau…]
Tridento susirinkimas (lot. Concilium Tridentinum) buvo vienas svarbiausių ir ilgiausiai trukusių Romos katalikų Bažnyčios visuotinių susirinkimų, vykęs tarp 1545 ir 1563 metų. Šis istorinis įvykis tapo esminiu lūžio tašku, suformavusiu moderniąją katalikybę kaip tiesioginį atsaką į šešioliktajame amžiuje Europą sukrėtusią protestantiškąją Reformaciją. Susirinkimas buvo sušauktas popiežiaus Pauliaus III iniciatyva Trento mieste, kuris tuo metu priklausė … [Skaityti toliau…]
Žaibas religijoje yra daugialypis simbolis, dažnai siejamas su dieviškąja jėga, greičiu, galia, teisingumu ir dieviškuoju įsikišimu. Dėl savo dramatiško pasireiškimo, ryškumo ir naikinančios galios žaibas dažnai laikomas dievybių įrankiu arba dieviškosios valios ženklu. Daugelyje kultūrų ir religijų žaibas rodo dangiškąją energiją, kuri gali būti tiek kūrybinė, tiek destruktyvi, ir dažnai simbolizuoja ryšį tarp žemės ir … [Skaityti toliau…]