Pirmasis Dievo įsakymas, išreiškiamas fraze „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ (Išėjimo 20:3), yra esminis krikščioniškosios bei žydų religijos pagrindas. Šis įsakymas yra ne tik raginimas garbinti vieną Dievą, bet ir dvasinis kvietimas išlikti ištikimam Dievui kaip vieninteliam ir tikram Kūrėjui bei Aukščiausiajam Viešpačiui. Biblijos kontekste, Dievas šį įsakymą davė Izraelio tautai po to, kai … [Skaityti toliau…]
Kristaus kančia – tai vienas iš svarbiausių įvykių krikščionybėje, dažnai vadinamas Kristaus kančia ir mirtimi. Šis įvykis apima paskutines Jėzaus gyvenimo dienas, pradedant nuo Jo suėmimo Getsemanės sode ir baigiant nukryžiavimu bei palaidojimu. Kančios aprašymą galima rasti visose keturiose evangelijose – Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Šis įvykis krikščionims simbolizuoja didžiausią meilės ir aukos aktą … [Skaityti toliau…]
Šėtono biblija arba knyga (The Satanic Bible), kurią 1969 m. parašė Antonas Szandoras LaVey, yra pagrindinis satanizmo filosofijos tekstas ir Šėtono bažnyčios pagrindinis šaltinis. Ji nėra tokia biblija, kokią mes įprastai siejame su religija, nes ji nesistengia garbinti Šėtono kaip antgamtinės būtybės. Vietoj to, „Šėtono Biblija“ pateikia satanistinius principus, kurie skatina individualizmą, asmeninę laisvę, hedonizmą … [Skaityti toliau…]
Anagogija yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „ἀναγωγή“ (anagogē), kuris reiškia „pakėlimas“ arba „kylimas į viršų“. Religinėje ir teologinėje plotmėje anagogija reiškia dvasinį ar mistinį kilimą į aukštesnę būties ir supratimo sferą. Tai yra vienas iš keturių pagrindinių Šventojo Rašto interpretavimo metodų, dažnai siejamas su alegorija, moraline ir tiesiogine reikšme. Anagoginis interpretavimas siekia atskleisti … [Skaityti toliau…]
Biblija, nors ir nėra tiesiogiai orientuota į vaikų gyvenimo smulkmenas, visgi turi gilių filosofinių ir teologinių minčių apie vaikus, tačiau dažnai šios idėjos nėra akcentuojamos tiesmukai. Vienas iš ryškiausių momentų, kai Jėzus kalba apie vaikus, yra evangelijose, pavyzdžiui, Mato 18:3: „Iš tiesų sakau jums, jei nepasirodysite kaip maži vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę.“ Ši citata … [Skaityti toliau…]
Citatoje išryškinama pagrindinė teologinė mintis apie Dievo prigimtį ir jo pažinimo ribotumą žmogaus suvokimui. Žodžiai „Nors ir apsireikšdamas, Dievas lieka nesuvokiamas slėpinys“ reiškia, kad net jei Dievas save apreiškia per kūriniją, per raštus, per Jėzų Kristų, žmogaus protas vis tiek negali iki galo suvokti Jo begalinės esmės. Dievas, kaip aukščiausia ir transcendentinė būtybė, lieka paslaptis, … [Skaityti toliau…]
Filosofoje apie laisvę ir tikėjimą dažnai kyla klausimų apie tai, ką reiškia būti tikrai laisvu žmogumi, ypač kai egzistuoja dieviškieji įsakymai ir nurodymai. Ką reiškia laisvė tikinčiajam, kai jis yra kviečiamas laikytis Dievo valios ir įstatymų? Vienas esminis klausimas: ar laisvė yra galimybė daryti viską, ką nori, ar tai yra galimybė pasirinkti tai, kas yra … [Skaityti toliau…]
Požiūris į kerštą Biblijoje varijuoja nuo senojo įstatymo, kuris leido „akis už akį“, iki Naujajame Testamente aprašyto mokymo apie atleidimą ir meilę priešams. Štai išsamus požiūris į kerštą, remiantis įvairiais šventaisiais raštais, citatomis ir įžvalgomis. 1. Senojo Testamento požiūris: „Akis už akį“ Senajame Testamente kerštas dažnai laikomas teisingumo forma, o Dievas dažnai apibūdinamas kaip vykdantis … [Skaityti toliau…]
Katedra yra pagrindinė vyskupijos bažnyčia, kurioje įrengtas vyskupo sostas (cathedra), simbolizuojantis vyskupo dvasinę ir administracinę valdžią. Katedros pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio cathedra, kuris reiškia „sostas“ arba „kėdė“. Katedra nėra paprasta bažnyčia – ji turi ypatingą statusą ir yra svarbiausias religinis centras visoje vyskupijoje, o jos pagrindinė funkcija yra tarnauti kaip vieta, kur vyskupas vadovauja … [Skaityti toliau…]
Kankinystės idėja, dar vadinama šahada (arab. شهادة), islame turi ypatingą reikšmę ir simbolizuoja asmens mirtį ginant tikėjimą. Šahada tiesiogiai reiškia „liudijimą“ arba „prisipažinimą“, tačiau šiuo atveju terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti kankinystę, kai asmuo aukoja savo gyvybę dėl islamo. Ši idėja plačiai paplitusi islamo istorijoje ir teologijoje, o ypatingą svarbą įgavo per karinius konfliktus ir ginkluotą … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas iškelia geografines klaidas ir netikslumus, randamus Biblijos Pradžios knygos pasakojime apie Edeno sodą. Pradžios knyga (2:8, 10–14) mini keturias upes, kurios, kaip teigiama, teka iš Edeno sodo ir drėkina aplinkines šalis. Tos upės yra Pisonas, Gehonas, Tigras ir Eufratas. Geografiniu požiūriu, šių upių vieta ir aprašymas kelia daug klausimų ir neatitikimų. Pirmiausia, Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Nuteisinimas krikščioniškoje teologijoje yra ypatingas Dievo meilės ir gailestingumo veiksmas, kuriuo Dievas pripažįsta nusidėjėlį teisų per Jėzaus Kristaus auką. Tai reiškia, kad žmogus, nors ir būdamas nuodėmingas, per tikėjimą Kristumi yra „nuteisintas“, tai yra, pripažintas teisus Dievo akyse, nepaisant savo nuodėmių. Šv. Augustinas, apie kurį tu cituoji, nuteisinimą laiko vienu didingiausių Dievo darbų. Jis pabrėžia, … [Skaityti toliau…]