Iki 1996 metų Kūlupėnai buvo Kartenos parapijos filija, aptarnaujama Kartenos klebono. 1996 m. aptarnavimas pavestas Kalnalio klebonui Egidijui Jurgelevičiui. Jo dėka 1997 m. kovo 3 d. LR Teisingumo ministerijoje Kūlupėnų parapija įregistruota religine bendruomene, sutvarkyti visi žemės sklypo, kurį bažnyčios statybai padovanojo kūlupėniškės Darata ir Jadvyga Drakšienės, įregistravimo dokumentai, padarytas žemės sklypo detalusis planas. 2001–2004 … [Skaityti toliau…]
Braziūkų gyventojai 1932 m. pasistatė medinę bažnyčią ir kleboniją (bažnyčia pašventinta gruodžio 6 d.). 1934 m. įkurta parapija.
Jeronimas Valavičius 1617 m. prie Vabalninko dvaro pastatė medinę, vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui skirta 2 valakai žemės. XVII a. turtas padidintas. 1639 m. minima parapinė mokykla, 1777 m. pastatyta nauja. 1696 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina medinė stoginė. Kunigo Abraomo Skirmunto rūpesčiu 1714 m. pastatyta nauja medinė vienabokštė … [Skaityti toliau…]
Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.
Pajūrio dvaro savininkas grafas Valavičius 1780 m. pastatė bažnyčią (buvo Žvingių parapijos filija). 1830 m. tikintieji pastatė naują mūrinę bažnyčią. Ji 1898 m. restauruota, panaujinti altoriai. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1919 m. bažnyčią konsekravo. 1912 m. įkurta parapija. 1935 m. Kazys Nausėda Kretingos pranciškonams dovanojo 50 ha žemės ir mūrinius namus su malūnu, lentpjūve, vilnų verpykla. … [Skaityti toliau…]
Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]
1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. … [Skaityti toliau…]
1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1834 m. sudegė. Gižų dvaro savininkai 1847–1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. Klebonas Lukas Staugaitis (1838–1913), (mirė Gižuose) 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, kuris įsteigė biblioteką – skaityklą, 1910 m. surengė viešą lietuvišką vakarą su vaidinimu. L. … [Skaityti toliau…]
Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1640 m. Metrikų knygos rašytos nuo 1642 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1701 m. Jai 1709 m. dovanota 1,5 valako žemės. 1744 m. buvo vėl statoma nauja bažnyčia, kuri 1806 m. buvo sena ir griūvanti (dalis bažnyčios ir bokštai buvę neseniai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais). Nuo XIX a. pradžios veikė … [Skaityti toliau…]