Riūkiū religija (dar žinoma kaip Riūkiū šamanizmas arba Riūkiū liaudies religija) yra tradicinė religija, praktikuojama Riūkiū salose, kurios dabar yra Okinavos prefektūros ir pietinės Japonijos dalis. Ši religija yra unikali vietinė tikėjimo sistema, kuri susiformavo Riūkiū karalystėje ir buvo stipriai įtakojama tiek Japonijos, tiek Kinijos, o taip pat budizmo ir šintoizmo elementų. Riūkiū religija daugiausia … [Skaityti toliau…]
Tlalokanas yra senovės actekų mitologijoje aprašytas rojus, skirtas sieloms, kurios mirė nuo su vandeniu susijusių priežasčių, pavyzdžiui, per paskendimą, audrą, ar nuo ligų, susijusių su vandeniu, tokių kaip raupai. Tlalokanas buvo glaudžiai susijęs su dievu Tlaloku, lietaus ir audrų dievu, kuris buvo vienas iš svarbiausių actekų panteono dievų. Pagrindinės Tlalokano savybės: Mitologinė reikšmė: Tlalokanas, kaip … [Skaityti toliau…]
Kunigystės studijos seminarijoje yra svarbus ir būtinas žingsnis vyrams, kurie jaučia pašaukimą tapti katalikų kunigais. Seminarija yra vieta, kur kandidatai į kunigus (seminaristai) gauna teologinį, dvasinį ir pastoracinį ugdymą, kuris būtinas kunigiškos tarnystės vykdymui. Šios studijos yra ne tik intelektualinis procesas, bet ir gilus dvasinis pasirengimas priimti kunigystės sakramentą bei atsakomybę tarnauti Bažnyčiai ir Dievui. … [Skaityti toliau…]
Dievo trimitas yra simbolinis Biblijos vaizdinys, naudojamas apibūdinti Dievo teismo ar svarbių įvykių paskelbimą, ypač pasaulio pabaigos kontekste. Trimitas dažnai minimas Šventajame Rašte, ypač apokaliptinėse pranašystėse, kuriose jis praneša apie didelius Dievo veiksmus, tokius kaip teismas, išganymas, prisikėlimas ar svarbių įvykių pradžia. Dažniausiai šis simbolis siejamas su Apreiškimo Jonui knyga ir kitais bibliniais tekstais, kurie … [Skaityti toliau…]
Amžiniieji įžadai – tai galutinis įsipareigojimas vienuolinio gyvenimo kelyje, kai asmuo nusprendžia visą savo gyvenimą skirti Dievui, Bažnyčiai ir vienuolijai. Tai yra ypatingai reikšmingas žingsnis, po kurio vienuolis arba vienuolė tampa visišku vienuolyno bendruomenės nariu ir amžinai laikosi trijų pagrindinių įžadų: neturto, skaistumo ir klusnumo. Duoti amžinuosius įžadus reiškia negrįžtamai atsiduoti Dievui per vienuolinį gyvenimą. … [Skaityti toliau…]
Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga) yra žydų apokrifinis tekstas, kuris priklauso apokaliptinės literatūros žanrui. Ši knyga priskiriama Baruchui, pranašui ir Jeremijo raštininkui, gyvenusiam per Jeruzalės sugriovimą Babilonijos laikais (586 m. pr. Kr.). Barucho apokalipsė aprašo Dievo apreiškimus, skirtus pranašui Baruchui, apie pasaulio pabaigą, teismą, izraelitų kančias ir išganymą. Pagrindiniai Barucho apokalipsės bruožai: Pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Keturi apokalipsės raiteliai yra žymus Biblijos simbolis, aprašytas Apreiškimo Jonui knygoje (dar vadinamoje Apokalipse), paskutinėje Naujojo Testamento knygoje. Jie simbolizuoja skirtingas nelaimes ir blogybes, kurios užklups pasaulį per pasaulio pabaigą. Šie raiteliai minimi Apreiškimo Jonui knygos 6 skyriuje, kai Avinėlis (Jėzus Kristus) atidaro pirmuosius keturis antspauduotus ritinius. Iš šių antspaudų atidarymo pasirodo keturi raiteliai, kurių … [Skaityti toliau…]
Trys būties požymiai (arba trilaksana sanskrito kalba) yra pagrindinė budizmo doktrina, apibūdinanti esmines visos egzistencijos ypatybes. Šie trys požymiai nurodo tikrovės prigimtį ir padeda budistams suprasti pasaulio prigimtį ir kaip įveikti kančią bei pasiekti nušvitimą. Jie yra: Šių trijų požymių svarba budizme: Trys būties požymiai yra pamatinė budistinės filosofijos doktrina, kuri padeda suprasti pasaulio prigimtį … [Skaityti toliau…]
Tapasas yra sanskrito terminas, kilęs iš žodžio „tap“, kuris reiškia „šiluma“, „karštis“ arba „deginimas“. Hinduizme, budizme ir džainizme tapasas reiškia dvasinę discipliną, askezę arba savęs tobulinimą per įvairias praktikas, siekiant vidinio apsivalymo ir dvasinio augimo. Pagrindinės reikšmės ir praktikos: Simbolinė reikšmė: Tapasas simbolizuoja dvasinį „išsilydymą“, kurio metu žmogus atsikrato pasaulietiškų prisirišimų, nuodėmių ir dvasinių nešvarumų. … [Skaityti toliau…]
„Malalos kronika“ yra istorinis veikalas, parašytas sirų kilmės Bizantijos kronikininko ir istoriko Joano Malalos (dar žinomo kaip Ioannis Malalas). Tai viena iš ankstyvųjų Bizantijos imperijos istorinių kronikų, kurioje aprašomi įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki VI amžiaus. Joanas Malalas gyveno ir dirbo Antiochijoje ir Konstantinopolyje maždaug VI amžiuje. Pagrindiniai „Malalos kronikos“ bruožai: Įtaka: „Malalos kronika“ turėjo … [Skaityti toliau…]