Antroji Kronikų knyga (2 Chronicles, hebrajiškai דִּבְרֵי הַיָּמִים ב׳ – Divrei HaYamim Bet, „Dienų įvykiai II“, „Metraščių žodžiai II“) yra keturioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji sudaro antrąją vientiso Kronikų pasakojimo dalį, kuri iš naujo interpretuoja Izraelio istoriją, ypatingą dėmesį skirdama Saliamono karaliavimui, Judo karalių dinastijai ir šventyklos kultui. Hebrajiškas pavadinimas Divrei … [Skaityti toliau…]
Garbė Dievui aukštybėse,O žemėje ramybėgeros valios žmonėms!Šloviname Tave, aukštiname Tave,lenkiamės Tau, garbiname Tave,Gėrimės Tavo didžia garbe,Viešpatie Dieve, dangaus Valdove,visagali Dieve Tėve!Viešpatie, vienatini Sūnau,Jėzau Kristau,Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli,Tėvo Sūnau!Tu naikini pasaulio nuodėmes –pasigailėk mūsų,Tu naikini pasaulio nuodėmes –priimk mūsų maldavimus!Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje –pasigailėk mūsų!Tu vienas šventas,Tu – vienatinis Viešpats,Tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau,su … [Skaityti toliau…]
Antroji Makabėjų knyga (2 Maccabees, graikiškai Δεύτερον Μακκαβαίων – Deuteron Makkabaion, lotyniškai Secundus Machabaeorum) yra istorinis ir religinis tekstas, parašytas graikų kalba nežinomo autoriaus diasporos žydų bendruomenėje Egipte. Ji nėra tęsinys Pirmosios Makabėjų knygos, bet savarankiškas pasakojimas apie žydų tautos kovą su Seleukidų imperija ir religinę priespaudą. Tekstas prasideda laiškais į Egipto žydus, primenančiais Šventyklos … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Makabėjų knyga (hebrajiškai ספר מכבים א׳, graikų-romėnų tradicijoje 1 Maccabees) – istorinis žydų pasakojimas apie kovą už tikėjimo laisvę ir tautos išlikimą. Ši knyga, kurios autorius nežinomas, apima laikotarpį maždaug nuo 175 m. pr. Kr. iki 134 m. pr. Kr., kai Seleukidų karalius Antiochas IV Epifanas (graikiškai Antiochus IV Epiphanes) mėgino priversti žydus atsisakyti … [Skaityti toliau…]
Liber Esther – taip lotyniškai vadinasi Esteros knyga, viena iš Senajame Testamente esančių istorinių knygų. Ji parašyta hebrajų kalba, tikėtina, V amžiuje prieš Kristų, ir pasakoja apie jaunos žydės Esteros iškilimą iki Persijos karalienės bei jos drąsą, išgelbėjusią tautą nuo sunaikinimo. Veiksmas vyksta Persijos karaliaus Ahasvero (dažniausiai tapatinamo su Kserksu I) dvare Sūzuose. Po to, … [Skaityti toliau…]
Juditos knyga (gr. Ἰουδίθ, lot. Liber Iudith, angl. Book of Judith) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti literatūriniu dramatizmu, teologine simbolika ir ryškiu moters veikėjos portretu. Tai pasakojimas apie tikėjimą, drąsą ir Dievo įsikišimą, kuriame pagrindinė veikėja Judita tampa tautos išgelbėjimo įrankiu. Knyga jungia istorinio pasakojimo, išminties literatūros ir herojaus epopėjos elementus, todėl … [Skaityti toliau…]
Tobito knyga (Tobit, lotyniškai Tobias) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti savo pasakojimo šiluma, moraliniu aiškumu ir teologine gelme. Tai šeimos istorija, kurioje susipina ištikimybė Dievui, malda, apvaizda ir angelų veikimas. Knyga parašyta pasakojimo forma, turinčia tiek išminties literatūros, tiek pamokomosios istorijos bruožų. Jos centre – Tobito ir jo sūnaus Tobijo gyvenimas, atskleidžiantis, … [Skaityti toliau…]
Nehemijo knyga (Nehemiah, hebrajiškai נְחֶמְיָה – Nechemja, „Viešpats paguodžia“; lotyniškai Nehemias) yra šešioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji sudaro antrąją vientiso Ezros–Nehemijo pasakojimo dalį, aprašančią Izraelio tautos atsinaujinimą po Babilono tremties. Ši knyga išsiskiria tuo, kad joje pasakojama ne tik apie religinį atsinaujinimą, bet ir apie praktinį bendruomenės atkūrimą: miesto sienų statybą, … [Skaityti toliau…]
Ezros knyga (Ezra, hebrajiškai עֶזְרָא – Ezra, „Pagalba“, „Viešpaties pagalba“; lotyniškai Esdras) yra penkioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji aprašo vieną svarbiausių Izraelio istorijos lūžių – grįžimą iš Babilono tremties ir šventyklos atstatymo pradžią. Knyga sudaro vientisą pasakojimą su Nehemijo knyga, o hebrajiškoje tradicijoje jos kartais laikomos viena knyga. Ezros knyga rodo … [Skaityti toliau…]
Palaimink, Viešpatie, mus ir šias savo dovanas,kurias iš Tavo dosnumo esame gavę.Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. (Tiesioginis lotyniško „Benedic, Domine, nos et haec tua dona“ vertimas. Vartojama šeimose, maldynuose, katalikiškose mokyklose, vienuolynuose.) Malda prieš valgį (Benedictio mensae) katalikiškoje tradicijoje yra trumpas dėkingumo poteris, sakomas prieš priimant maistą kasdienėje aplinkoje. Ja išreiškiamas suvokimas, kad maistas nėra … [Skaityti toliau…]
Sanctus, sanctus, sanctusDominus Deus Sabaoth.Pleni sunt caeli et terra gloria tua.Hosanna in excelsis.Benedictus qui venit in nomine Domini.Hosanna in excelsis. Šventas Šventas, šventas, šventas Viešpats, Galybių Dievas. Pilnas yra dangus ir žemė Tavo garbės. Osana aukštybėse! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse! „Sanctus“ – malda iš krikščioniškosios liturgijos, kuri dažnai naudojama šventosiose Mišiose. Lotyniškas … [Skaityti toliau…]
Dėkojame Tau, visagali Dieve,už visas Tavo mums suteiktas geradarybes,kuris gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen. Malda po valgio (Agimus tibi gratias) katalikiškoje tradicijoje yra baigiamasis dėkingumo aktas, sukalbamas pasisotinus ir baigus bendrą stalo bendrystę. Ja išreiškiama nuoširdi padėka už gautas dovanas ir pripažįstama, kad kiekvienas sotumo jausmas bei kasdienė duona yra Dievo meilės ir … [Skaityti toliau…]