„Liber vitae meritorum“ (lot. Gyvenimo nuopelnų knyga) yra vienas svarbiausių Šv. Hildegardos Bingenietės (1098–1179) mistinių kūrinių. Šis darbas, parašytas apie 1158–1163 m., yra dalis Hildegardos plataus dvasinio ir teologinio palikimo. „Liber vitae meritorum“ nagrinėja moralines ir etines žmogaus gyvenimo dimensijas, atskleisdama kovą tarp dorybių ir nuodėmių bei parodant jų pasekmes žmogaus sielai. Knygos struktūra ir … [Skaityti toliau…]
„Mirusiųjų knyga“ (angl. The Book of the Dead) yra senovės Egipto tekstas, kuriame pateikiamos maldos, formulės ir instrukcijos, skirtos mirusiųjų sieloms, siekiant padėti jiems pereiti į pomirtinį gyvenimą ir užtikrinti saugumą ir klestėjimą anapus. „Mirusiųjų knyga“ yra labai svarbi Egipto religiniame ir kultūriniame kontekste, nes ji buvo naudojama kaip vadovas mirusiesiems, padedantis jiems išvengti pavojų … [Skaityti toliau…]
Toltekai buvo senovės Mesoamerikos civilizacija, kuri egzistavo maždaug nuo IX iki XII amžiaus mūsų eros ir buvo žinoma dėl savo kultūrinio ir architektūrinio palikimo. Toltekų kultūra atsirado centriniame Meksikoje, ir jų įtaka buvo jaučiama visoje Mesoamerikoje, įskaitant dabartinę Meksiką ir Hondurasą. Toltekų Civilizacija Įtakos ir Paveldas Toltekų Palikimas Toltekų civilizacija ir jų kultūrinis paveldas turi … [Skaityti toliau…]
Prašviesėjimo knyga budizmo kontekste dažniausiai siejama su tekstu Prajnaparamita Sutra, kuris reiškia „Tobulos Išminties Sutra“. Šis tekstas yra vienas iš svarbiausių Mahajanos budizmo raštų ir laikomas išminties įsikūnijimu, kuris veda į nušvitimą. Prajnaparamita Sutros pagrindinė idėja yra tuštumos (šūnyata) samprata, kuri atskleidžia, kad visi reiškiniai ir būtybės neturi pastovios savarankiškos esaties. „Prašviesėjimo knyga“ arba Prajnaparamita … [Skaityti toliau…]
Trimurti yra svarbus hinduizmo konceptas, kuris atstovauja trijų pagrindinių dievybių sąjungą: Brahma, Višnu ir Šiva. Kiekviena iš šių dievybių atlieka esminį vaidmenį visatos cikluose – nuo kūrimo iki palaikymo ir sunaikinimo. Trimurti simbolizuoja hinduistinės pasaulėžiūros ciklišką gamtos prigimtį. Štai kaip kiekviena dievybė veikia Trimurti sistemoje: Trimurti konceptas simbolizuoja ciklišką gyvenimo pobūdį: gimimą (Brahma), palaikymą (Višnu) … [Skaityti toliau…]
Milano ediktas buvo svarbus dokumentas, kurį 313 m. paskelbė Romos imperatoriai Konstantinas Didysis ir Licinijus. Šiuo ediktu buvo suteikta religijos laisvė visiems Romos imperijos gyventojams, ir, svarbiausia, krikščionybė tapo legali religija, užbaigiant krikščionių persekiojimą, kuris buvo įprastas ankstesniais amžiais. Iki Milano edikto krikščionys dažnai buvo persekiojami už savo tikėjimą, nes Romos imperija laikė juos grėsme … [Skaityti toliau…]
Vidinio susitaikymo praktika Yom Kippur (Atpirkimo dieną) yra viena iš svarbiausių žydų tikėjimo dalių, kai tikintieji siekia dvasinio apsivalymo per atgailą ir nuodėmių atleidimą. Yom Kippur yra švenčiama dešimtąją Tishrei mėnesio dieną ir yra kulminacija dešimties atgailos dienų laikotarpio, kuris prasideda Rosh Hashanah – žydų Naujaisiais metais. Per Yom Kippur vyksta intensyvi malda, pasninkas ir … [Skaityti toliau…]
Šv. Benedikto regula – tai vienas svarbiausių viduramžių vienuolinio gyvenimo vadovų, kurį VI amžiuje parašė šv. Benediktas Nursietis. Šis dokumentas tapo pagrindu vienuoliniam gyvenimui ir padarė didelę įtaką ne tik Benediktinų ordino vienuolynams, bet ir visai Vakarų krikščionių vienuolinei tradicijai. Regula apibūdina kasdienį vienuolio gyvenimą, jo įsipareigojimus, maldų laikus, bendruomeninę tvarką, taip pat dvasines vertybes … [Skaityti toliau…]
Geroji naujiena, arba Evangelija, yra centrinė krikščionybės žinia, skelbianti apie Jėzaus Kristaus atėjimą į pasaulį, Jo mirtį ir prisikėlimą bei išganymą, kurį Jis suteikia žmonijai. Geroji naujiena reiškia Dievo meilės, malonės ir atleidimo pasiūlymą visiems žmonėms, kurie tiki Jėzumi Kristumi kaip Dievo Sūnumi ir priima Jo auką už savo nuodėmes. Evangelija, kuri tiesiogiai reiškia „gerąją … [Skaityti toliau…]
Sekvencija yra liturginis himnas, giedamas arba skaitomas per katalikų Mišias tam tikromis iškilmingomis progomis, dažniausiai prieš Evangelijos skaitymą. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos „sequentia“, kuris reiškia „sekimas“ arba „tęsinys“. Iš pradžių sekvencija buvo susijusi su gregorioniškojo giedojimo tradicija ir buvo įtraukta į šventąsias giesmes kaip pratęsimas arba išplėstas šventinių psalmių motyvas. Viduramžiais sekvencijos tapo … [Skaityti toliau…]