Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Šventieji dažnai būna iš knygų – vienuoliai, teologai, kankiniai. Tačiau kartais šventumo ugnis įsiliepsnoja žmonėse, kurių niekas nebūtų įtaręs. Natuzza Evolo – viena tokių. Paprasta moteris iš Pietų Italijos, turėjusi vos keletą klasių, bet palikusi po savęs visą dvasinio gyvenimo kraštovaizdį, kuris iki šiol stebina net uoliausius skeptikus. Natuzza gimė 1924 m. rugpjūčio 23 d. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pelagijus (arba Pelagija) – jaunas krikščionių kankinys, gyvenęs Antiochijoje (dab. Turkija) Romos imperijos valdymo laikotarpiu, kai krikščionys buvo persekiojami (apie 284–311 m.). Jo istorija painiojama su Šv. Pelagija Antiochietė – mergelės kankinės legenda, todėl šaltiniuose jis kartais vadinamas vyrų giminės vardu (Pelagijus), o kartais – moterišku variantu (Pelagija). Istorinis kontekstas ir kankinystė Pagal tradiciją, … [Skaityti toliau…]
Marija Magdalena (Marija Magdalietė) yra viena iš labiausiai žinomų ir kartu paslaptingiausių Naujojo Testamento figūrų. Ji dažnai minima kaip Jėzaus Kristaus pasekėja, tačiau jos gyvenimas ir vaidmuo apipintas įvairiomis interpretacijomis, legendomis bei teologiniais ginčais. Marija Magdalena yra pirmą kartą paminėta Luko evangelijoje (Lk 8, 2–3), kur sakoma, kad iš jos Jėzus išvarė septynias demonų dvasias, … [Skaityti toliau…]
Kristoferis Hičensas (Christopheris Hitchensas, Christopher Hitchens) – britų-amerikiečių žurnalistas, rašytojas, literatūros kritikas ir vienas ryškiausių „naujųjų ateistų“ judėjimo atstovų, kartu su Ričardu Daukinsu, Samu Harisu ir Danieliu Dennettu. Jo knyga Dievas nėra didis (God Is Not Great: How Religion Poisons Everything, 2007) tapo bestseleriu, kuriame jis aršiai kritikavo religiją kaip moralės, mokslo ir žmogaus laisvės … [Skaityti toliau…]
Tituba buvo XVII a. Barbadose gimusi vergė, kurios tikslus gimimo laikas ir vieta nėra tiksliai žinomi, bet manoma, kad ji gimė apie 1650–1670 metus. Kai kurie šaltiniai spėja, kad ji galėjo būti kilusi iš Pietų Amerikos ar Karibų regiono indėnų arba afrikiečių bendruomenės. Jauname amžiuje Tituba pateko į vergiją, tikėtina, per transatlantinės prekybos tinklą, kuris … [Skaityti toliau…]
Honorijus III (lot. Honorius III, tikrasis vardas Cencio Savelli) buvo Romos popiežius nuo 1216 iki 1227 metų. Jis buvo išsilavinęs, patyręs administratorius, kilęs iš Romos didikų. Honorijus III valdė iškart po garsiojo Inocento III. Jo laikais tęsėsi ankstesnio popiežiaus reformų ir kryžiaus žygių politika. Būtent Honorijus III suteikė oficialų pripažinimą tokiems vienuolijų ordinams kaip pranciškonai … [Skaityti toliau…]
Eliziejus (hebrajiškai אֱלִישָׁע – Eliša‘, graikiškai Ἐλισαιέ – Elisaie, lotyniškai Eliseus, arabiškai اليسع – Al-Yasa‘) – vienas ryškiausių Senojo Testamento pranašų, garsėjęs stebuklais ir išskirtiniu tarnavimu Izraelio tautai. Eliziejus gyveno IX a. pr. Kr. Šiaurės Izraelyje, buvo kilęs iš Abel-Mecholos apylinkių. Jis buvo pranašo Elijo mokinys ir įpėdinis. Kai Elijas buvo paimtas į dangų ugnies … [Skaityti toliau…]
Hanani (hebrajiškai חֲנָנִי – Ḥanani, graikiškai Ανάνι – Anani, lotyniškai Hanani, arabiškai حناني – Hanānī) – Senojo Testamento pranašas ir tiesos skelbėjas, gyvenęs Judo karalystėje, ypač valdant karaliui Asai (IX a. pr. Kr.). Jo vardas reiškia „Viešpats buvo maloningas“ arba „maloningasis“. Hanani istorija glaudžiai susijusi su karalių Asos ir Jozapatų laikais. Jis pristatomas kaip drąsus … [Skaityti toliau…]
Kvintas Septimijus Florensas Tertulianas (lot. Quintus Septimius Florens Tertullianus, apie 155–220 m. po Kr.) – viena ryškiausių ir kartu prieštaringiausių ankstyvosios krikščionybės asmenybių. Jis buvo ne tik produktyvus rašytojas, aštraus proto apologetas, bet ir žmogus, kurio radikalios pažiūros vėlesniais metais jį nuvedė už ortodoksinės Bažnyčios ribų. Nepaisant to, jo indėlis į Vakarų teologijos formavimąsi yra … [Skaityti toliau…]
Popiežius Klemensas V, gimęs kaip Bertrand de Got, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1305 iki 1314 m., yra viena reikšmingiausių XIV a. popiežystės figūrų, kurios sprendimai turėjo ilgalaikių pasekmių Bažnyčios istorijai. Jo pontifikatas žymi vadinamosios „Avinjono nelaisvės“ pradžią, kai popiežiaus sostas buvo perkeltas iš Romos į Avinjoną, Prancūziją, taip sumažindamas popiežiaus autonomiją ir sustiprindamas Prancūzijos karalių … [Skaityti toliau…]
Julijonas Eklanietis (lot. Julianus Eclanensis arba Iulianus Aeclanensis) buvo V a. krikščionių vyskupas, teologas ir vienas ryškiausių pelagianizmo gynėjų, geriausiai žinomas dėl savo intelektualinio ginčo su Šv. Augustinu. Gimęs apie 380 m. Pietų Italijoje, Apulijos regione, jis buvo kilęs iš aristokratiškos šeimos ir garsėjo iškalba bei erudicija. Julijonas tapo Eklano (dab. Pietų Italija) vyskupu, tačiau … [Skaityti toliau…]
Skopas (apie 395–330 m. pr. Kr.) buvo žymus antikos skulptorius ir architektas, kilęs iš Paro salos. Jis gyveno tuo pačiu laikotarpiu kaip Praksitelis, tačiau jų kūryba skyrėsi: Praksitelis garsėjo švelniu grožiu, o Skopas – dramatišku intensyvumu. Jei Praksitelio statulos atrodė tarsi snaudžiančios, tai Skopas savo marmure įžiebė audrą. Skopo skulptūros garsėja ne tiek idealiu kūno … [Skaityti toliau…]