Kas yra kas?

Kunigystės studijos seminarijoje yra svarbus ir būtinas žingsnis vyrams, kurie jaučia pašaukimą tapti katalikų kunigais. Seminarija yra vieta, kur kandidatai į kunigus (seminaristai) gauna teologinį, dvasinį ir pastoracinį ugdymą, kuris būtinas kunigiškos tarnystės vykdymui. Šios studijos yra ne tik intelektualinis procesas, bet ir gilus dvasinis pasirengimas priimti kunigystės sakramentą bei atsakomybę tarnauti Bažnyčiai ir Dievui. … [Skaityti toliau…]

Amžiniieji įžadai – tai galutinis įsipareigojimas vienuolinio gyvenimo kelyje, kai asmuo nusprendžia visą savo gyvenimą skirti Dievui, Bažnyčiai ir vienuolijai. Tai yra ypatingai reikšmingas žingsnis, po kurio vienuolis arba vienuolė tampa visišku vienuolyno bendruomenės nariu ir amžinai laikosi trijų pagrindinių įžadų: neturto, skaistumo ir klusnumo. Duoti amžinuosius įžadus reiškia negrįžtamai atsiduoti Dievui per vienuolinį gyvenimą. … [Skaityti toliau…]

Keturi apokalipsės raiteliai yra žymus Biblijos simbolis, aprašytas Apreiškimo Jonui knygoje (dar vadinamoje Apokalipse), paskutinėje Naujojo Testamento knygoje. Jie simbolizuoja skirtingas nelaimes ir blogybes, kurios užklups pasaulį per pasaulio pabaigą. Šie raiteliai minimi Apreiškimo Jonui knygos 6 skyriuje, kai Avinėlis (Jėzus Kristus) atidaro pirmuosius keturis antspauduotus ritinius. Iš šių antspaudų atidarymo pasirodo keturi raiteliai, kurių … [Skaityti toliau…]

Trys būties požymiai (arba trilaksana sanskrito kalba) yra pagrindinė budizmo doktrina, apibūdinanti esmines visos egzistencijos ypatybes. Šie trys požymiai nurodo tikrovės prigimtį ir padeda budistams suprasti pasaulio prigimtį ir kaip įveikti kančią bei pasiekti nušvitimą. Jie yra: Anitya (Nepastovumas) Viskas pasaulyje yra laikina ir nuolat kinta. Tai reiškia, kad nėra nieko, kas būtų amžina ar … [Skaityti toliau…]

Tapasas yra sanskrito terminas, kilęs iš žodžio „tap“, kuris reiškia „šiluma“, „karštis“ arba „deginimas“. Hinduizme, budizme ir džainizme tapasas reiškia dvasinę discipliną, askezę arba savęs tobulinimą per įvairias praktikas, siekiant vidinio apsivalymo ir dvasinio augimo. Pagrindinės reikšmės ir praktikos: Askezė ir savikontrolė Tapasas paprastai susijęs su dvasiniu uolumu, savidrausme ir sąmoningu sunkumų ar kančių priėmimu … [Skaityti toliau…]

„Malalos kronika“ yra istorinis veikalas, parašytas sirų kilmės Bizantijos kronikininko ir istoriko Joano Malalos (dar žinomo kaip Ioannis Malalas). Tai viena iš ankstyvųjų Bizantijos imperijos istorinių kronikų, kurioje aprašomi įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki VI amžiaus. Joanas Malalas gyveno ir dirbo Antiochijoje ir Konstantinopolyje maždaug VI amžiuje. Pagrindiniai „Malalos kronikos“ bruožai: Istorinis turinys „Malalos kronika“ … [Skaityti toliau…]

Konsekruotas vynas yra vynas, kuris buvo pašventintas per krikščioniškąją liturgiją, dažniausiai Eucharistijos (Šventosios Komunijos) apeigų metu. Per Eucharistiją, taip pat vadinamą Mišiomis katalikų bažnyčioje ar Dieviškąja liturgija ortodoksų bažnyčioje, paprastas vynas tampa Kristaus kraujo simboliu. Šis vynas laikomas ne tik simboliniu, bet ir realiu Kristaus kraujo buvimu, ypač pagal katalikų ir ortodoksų tikėjimą. Konsekracijos procesas: … [Skaityti toliau…]

Purifikacijos vanduo yra šventintas vanduo, naudojamas įvairiuose religiniuose ritualuose ar apeigose tam, kad simbolizuotų dvasinį apsivalymą arba apsivalymą nuo nuodėmių. Šis vanduo dažniausiai naudojamas krikščionybės ir kitų religinių tradicijų kontekste. Terminas „purifikacija“ kilęs iš lotyniško žodžio purificatio, kuris reiškia „apsivalymas“ arba „valymas“. Šio vandens naudojimas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios religijos ir jos papročių. Purifikacijos … [Skaityti toliau…]

Baptisteriumas yra speciali krikščionių šventovė arba pastato dalis, skirta krikšto apeigoms. Dažniausiai baptisteriumai yra prie bažnyčių arba pačiose bažnyčiose, ir juose būna krikštykla – baseinas arba indas, naudojamas krikštui vandeniu. Krikštas yra vienas iš pagrindinių krikščionių sakramentų, simbolizuojantis apsivalymą nuo nuodėmių ir dvasinį atgimimą. Pagrindiniai baptisteriumo bruožai: Architektūra Tradiciniai baptisteriumai buvo atskiri aštuonkampės formos pastatai … [Skaityti toliau…]

Predestinacija yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad Dievas iš anksto numatė ir nusprendė kiekvieno žmogaus amžinąjį likimą – ar jie bus išgelbėti, ar pasmerkti. Tai reiškia, kad Dievas savo visagaliu žinojimu ir valia nustatė, kurie žmonės bus išrinkti amžinajam gyvenimui (išganymui), o kurie bus pasmerkti amžinoms kančioms. Predestinacija yra susijusi su Dievo visagalybe, Jo planu … [Skaityti toliau…]

Terminas „okultizmas“ daugeliui asocijuojasi su paslaptingais ritualais, tamsiais kambariais ar magiškais simboliais, tačiau jo šaknys ir prasmė yra kur kas gilesnės bei labiau struktūruotos. Žodis kilęs iš lotyniško būdvardžio occultus, reiškiančio „paslėptas“, „uždengtas“ arba „slaptas“. Tai nėra viena konkreti religija ar mokslas, o platus skėtinis terminas, apimantis įvairias teorijas, praktikas ir filosofines sistemas, tiriančias neregimas … [Skaityti toliau…]

Šingon (jap. 真言, pažodžiui „tikrieji žodžiai“) yra viena iš pagrindinių esoterinio budizmo mokyklų Japonijoje. Ši mokykla priklauso Vajrayāna (Deimantinio kelio) tradicijai, kuri siekia perduoti slaptus mokymus ir praktikas, skirtas dvasiniam išsilaisvinimui. Šingon budizmas buvo įkurtas Japonijoje IX amžiuje garsaus vienuolio Kūkai (dar žinomo kaip Kōbō Daishi) dėka. Pagrindinės Šingon mokyklos savybės: Esoterinis budizmas (Mikkyo) Šingon … [Skaityti toliau…]