Kas yra okultizmas?

Terminas „okultizmas“ daugeliui asocijuojasi su paslaptingais ritualais, tamsiais kambariais ar magiškais simboliais, tačiau jo šaknys ir prasmė yra kur kas gilesnės bei labiau struktūruotos. Žodis kilęs iš lotyniško būdvardžio occultus, reiškiančio „paslėptas“, „uždengtas“ arba „slaptas“. Tai nėra viena konkreti religija ar mokslas, o platus skėtinis terminas, apimantis įvairias teorijas, praktikas ir filosofines sistemas, tiriančias neregimas gamtos bei žmogaus galias, kurios lieka nepasiekiamos įprastam jutiminiam patyrimui ar standartiniam akademiniam mokslui.

Vakarų tradicijoje okultizmas dažnai vadinamas „atmesta žinija“. Tai žinių visuma, kuri per amžius egzistavo šalia oficialios religijos (krikščionybės) ir racionalaus mokslo, kartais su jais persipindama, o kartais tapdama griežto persekiojimo objektu. Okultizmo esmė – įsitikinimas, kad visata yra vientisas organizmas, kuriame viskas yra susiję nematomais ryšiais, o žmogus, pažinęs šiuos ryšius, gali daryti įtaką realybei.

Pagrindiniai okultizmo pamatų akmenys

Okultizmas remiasi trimis tradiciniais „stulpais“, kurie sudaro jo praktinį ir teorinį pagrindą: alchemija, astrologija ir magija. Šios sritys istoriškai buvo laikomos ne prietarais, o sudėtingomis disciplinomis, reikalaujančiomis ilgų studijų ir pasišventimo.

Alchemija (Alchemy)

Nors populiariojoje kultūroje alchemija suvokiama kaip bandymas paversti šviną auksu, okultizmo kontekste tai yra dvasinės transformacijos mokslas. Alchemikai tikėjo principu Solve et Coagula (ištirpink ir sutvirtink). Materialus auksas buvo tik simbolis „dvasinio aukso“ – nušvitusios, nemirtingos sielos. Tai procesas, kurio metu žmogus bando apvalyti savo sąmonę nuo „priemaišų“ (egoizmo, baimių) ir pasiekti vientisumą, simbolizuojamą „Filosofinio akmens“.

Astrologija (Astrology)

Okultinėje astrologijoje planetos nėra tik fiziniai kūnai kosmose. Jos suvokiamos kaip dvasinių jėgų ar archetipų simboliai, kurie daro įtaką žmogaus psichikai ir likimui. Pagrindinis principas čia yra Hermio Trismegisto suformuluota maksima: „Kaip viršuje, taip ir apačioje“ (As above, so below). Tai reiškia, kad makrokosmosas (visata) atsispindi mikrokosmose (žmoguje), todėl stebint dangaus kūnų judėjimą, galima suprasti vidinius žmogaus procesus bei laiko tėkmės kokybę.

Magija (Magic / Magick)

Okultizme magija apibrėžiama ne kaip triukai, o kaip „menas ir mokslas sukelti pokyčius realybėje pagal savo valią“. Garsus XX a. okultistas Aleisteris Crowley magiją rašydavo su raide „k“ (Magick), kad atskirtų ją nuo scenos iliuzionizmo. Magija remiasi prielaida, kad žmogaus valia yra galingas įrankis, kuris, sutelktas per ritualus, simbolius ar mantras, gali paveikti neregimą energijos lauką ir taip pakeisti įvykių eigą fiziniame pasaulyje.

Ezoterizmas ir inicijavimo principas

Svarbi okultizmo dalis yra ezoterizmas (iš graikų k. esoterikos – „vidinis“). Tai koncepcija, teigianti, kad egzistuoja dvi žinių rūšys: egzoterinės (skirtos masėms, paprastos instrukcijos) ir ezoterinės (paslėptos tarp eilučių, skirtos tik tiems, kurie praėjo tam tikrą dvasinį pasiruošimą).

Okultinėse draugijose šis perėjimas prie „vidinių žinių“ vadinamas inicijavimu (įšventinimu). Tikima, kad tam tikrų paslapčių negalima tiesiog perskaityti knygoje – jas reikia patirti. Inicijavimo ritualai dažnai simbolizuoja senojo „aš“ mirtį ir naujo, praregėjusio žmogaus gimimą. Tai būdinga tokioms grupėms kaip masonai, rozenkreiceriai ar įvairūs hermetiniai ordinai.

Esminės okultizmo kryptys ir istoriniai etapai

Okultizmas nėra statiškas; jis evoliucionavo kartu su žmonijos istorija, absorbuodamas skirtingų kultūrų idėjas.

Hermetizmas (Hermeticism)

Tai viena seniausių ir įtakingiausių srovių, besiremianti tekstais, priskiriamais mitiniam išminčiui Hermiui Trismegistui. Šis mokymas jungia senovės Egipto magiją ir graikų filosofiją. Pagrindinis hermetizmo tikslas – pažinti Dievą per gamtos ir savęs pažinimą. Septyni hermetiniai principai (mentalizmas, atitikmuo, vibracija, poliariškumas, ritmas, priežastis ir pasekmė, lytis), išdėstyti knygoje „Kibalionas“, iki šiol laikomi okultizmo abėcėle.

Teosofija (Theosophy)

XIX a. pabaigoje Helena Petrovna Blavatsky įkūrė Teosofų draugiją, kuri padarė revoliuciją okultizmo istorijoje. Ji sujungė vakarų ezoterizmą su rytų religijų (budizmo ir hinduizmo) sąvokomis, tokiomis kaip karma ir reinkarnacija. Blavatsky teigė, kad egzistuoja viena „Slaptoji doktrina“, kuri yra visų religijų pagrindas, o okultizmas yra būdas pasiekti šią pirminę tiesą.

Ritualinė magija ir XIX a. okultinis atgimimas

XIX a. pabaigoje Londone atsirado Hermetinis Auksinės Aušros ordinas (The Hermetic Order of the Golden Dawn). Tai buvo intelektualų ir menininkų grupė (tarp narių buvo ir poeto W. B. Yeatso žmona), kuri susistemino magijos praktikas, sujungdama kabalą, taro kortas, astrologiją ir egiptietišką simboliką. Jų sukurta sistema iki šiol dominuoja vakarų okultizme. Vėliau iš šio ordino iškilęs Aleisteris Crowley suformavo Telemos (Thelema) filosofiją, kurios pagrindinis dėsnis: „Daryk tai, ką liepia tavo Valia – tai bus visas Įstatymas“.

Okultizmo įrankiai: Tarot ir spiritizmas

Okultizmas naudoja įvairius įrankius, kurie padeda užmegzti ryšį su pasąmone ar neregimomis jėgomis.

  • Tarot kortos (Tarot Cards): Okultistams tai nėra tiesiog būrimo priemonė. Tai 78 kortų kaladė, kurią jie laiko „paveikslų knyga“, vaizduojančia sielos kelionę ir kosminius dėsnius. Kiekviena korta (ypač Didieji Arkanai) yra archetipas, kurį medituodamas praktikuotojas siekia pažinti tam tikrą būties aspektą.
  • Spiritizmas (Spiritism / Spiritualism): Tai judėjimas, siekiantis kontakto su mirusiųjų dvasiomis. Nors populiariausias jis buvo Viktorijos laikų Anglijoje, spiritizmas okultizmui suteikė mediumizmo praktiką – gebėjimą tapti tarpininku tarp šio ir „ano“ pasaulio.

Okultizmas ir mokslas: Konfliktas ar papildymas?

Istoriškai riba tarp okultizmo ir mokslo buvo labai neryški. Izaokas Niutonas, laikomas šiuolaikinės fizikos tėvu, praleido daugiau laiko studijuodamas alchemiją ir biblijinę numerologiją nei fiziką. Johanesas Kepleris buvo ne tik astronomas, bet ir astrologas.

Tačiau Švietimo amžiuje (XVIII a.) mokslas pasirinko griežtai materialistinį kelią, o okultizmas buvo nustumtas į paribį ir pavadintas pseudomokslu. Okultistai gi teigia, kad mokslas tiria tik „paviršių“ (materiją), o okultizmas – „esmę“ (dvasią). Šiandien kai kurios kvantinės fizikos teorijos apie dalelių sąsajas netikėtai atkartoja senovės okultistų teiginius apie visatos vienovę.

Požiūris ir etika: Baltoji prieš Juodąją magiją

Okultizme dažnai skiriama „dešinės rankos kelias“ (baltoji magija) ir „kairės rankos kelias“ (juodoji magija).

  • Dešinės rankos kelias orientuotas į dvasinį tobulėjimą, tarnystę kitiems ir susiliejimą su dieviškąja valia.
  • Kairės rankos kelias akcentuoja asmeninės galios siekimą, ego stiprinimą ir individualią laisvę, nepaisant jokių moralinių autoritetų.

Viduramžiais bažnyčia visą okultizmą priskyrė šėtonizmui, tačiau tai buvo klaidingas supaprastinimas. Dauguma okultistų save laikė giliai religingais žmonėmis, ieškančiais Dievo ne per institucijas, o per asmeninį patyrimą.

Citatos

Okultizmas, kaip ir bet kuri gili dvasinė tradicija, turi savo autoritetingus tekstus ir fundamentalias frazes, kurios per amžius tapo „paslėpto žinojimo“ pagrindu.

  • Kaip viršuje, taip ir apačioje; kaip apačioje, taip ir viršuje. (Tabula Smaragdina / Smaragdinė lentelė). Tai pati garsiausia hermetizmo maksima, teigianti, kad makrokosmosas (visata) ir mikrokosmosas (žmogus) veikia pagal tuos pačius dėsnius, todėl pažinęs save, žmogus pažįsta visą kūriniją.
  • Daryk tai, ką liepia tavo Valia – tai bus visas Įstatymas. (Aleister Crowley, Liber AL vel Legis). Ši citata dažnai klaidingai suprantama kaip raginimas daryti bet ką; okultizme „Tikroji Valia“ reiškia asmens dvasinį likimą ir prigimtį, kurią suradęs žmogus veikia harmonijoje su visatos eiga.
  • Viskas yra Protas; Visata yra mentalinė. (Kybalionas). Ši mentalizmo taisyklė sako, kad visa matoma materija yra dvasinės energijos ar kosminio proto projekcija, todėl pakeitęs savo mąstymo vibracijas, žmogus gali keisti savo patiriamą realybę.
  • Norėti, drįsti, žinoti, tylėti. (Eliphas Levi, Dogme et Rituel de la Haute Magie). Tai vadinamieji „Mago piramidės“ ramsčiai, nurodantys, kad sėkmingam okultiniam darbui reikia tvirtos valios, drąsos veikti, žinių apie gamtos dėsnius ir gebėjimo išlaikyti paslaptį (tylą), kad neiššvaistytum energijos.
  • Nėra aukštesnės religijos už Tiesą. (Teosofų draugijos šūkis, Helena Blavatsky). Tai pagrindinis šiuolaikinio ezoterizmo principas, teigiantis, kad tiesioginis dvasinis pažinimas yra svarbesnis už bet kokias religines dogmas ar institucijas.
  • Nieko nėra rimtyje; viskas juda; viskas vibruoja. (Kybalionas). Vibracijos dėsnis aiškina, kad materija, energija ir dvasia skiriasi tik savo virpesių dažniu, todėl okultistas, mokėdamas keisti vibracijas, gali daryti įtaką aplinkai.
  • Meilė yra įstatymas, meilė pagal valią. (Aleister Crowley). Ši frazė papildo Valios įstatymą, nurodydama, kad veiksmai turi būti grindžiami visuotine jungtimi (meile), tačiau ji turi būti valdoma sąmoningos dvasinės krypties, o ne aklų instinktų.
  • Ištirpink ir sutvirtink. (Solve et Coagula – alcheminė maksima). Tai pagrindinis alchemijos procesas: norint sukurti kažką naujo, reikia suardyti (ištirpinti) senas struktūras, įpročius bei ego, ir tada vėl jas sujungti (sutvirtinti) į aukštesnę, tyresnę formą.
  • Žmogus yra visatos veidrodis; savyje jis talpina viską. (Cornelius Agrippa, De Occulta Philosophia). Renesanso okultistas teigė, kad žmogaus organizmas ir siela atspindi planetų ir elementų jėgas, todėl žmogus yra raktas į visas gamtos paslaptis.
  • Dievas yra dvasinis apskritimas, kurio centras yra visur, o apskritimo linija – niekur. (Liber XXIV Philosophorum / Hermetinė tradicija). Ši mistinė formulė aiškina visatos vientisumą ir dieviškumo visur buvimą, pabrėžiant, kad kiekviena sąmoninga būtybė yra centrinis taškas begalinėje realybėje.
  • Viskas yra dvilypu; viskas turi polius; viskas turi savo priešingybę. (Kybalionas). Poliariškumo dėsnis moko, kad priešingybės (kaip karštis ir šaltis) yra tik tos pačios skalės skirtingi laipsniai, todėl okultizmo meistras gali transformuoti vieną būseną į kitą.
  • Gamta yra geriausia gydytoja; ji pati randa kelią į pusiausvyrą. (Paracelsas). Garsus alchemikas pabrėžė, kad okultisto užduotis yra ne kovoti su gamtos jėgomis, o suprasti jas ir veikti išvien su natūraliais dvasiniais bei fiziniais dėsniais.
  • Magija yra menas ir mokslas sukelti pokyčius sąmonėje pagal savo Valią. (Dion Fortune). Ši citata paaiškina, kad tikroji magija prasideda ne nuo išorinių triukų, o nuo sugebėjimo pakeisti savo suvokimo lygį, kas automatiškai pakeičia ir tai, kaip žmogus veikia pasaulį.
  • Siela yra lyg veidrodis: jei jis nešvarus, jis negali atspindėti tiesos šviesos. (Hermetiniai tekstai). Mokoma, kad be moralinio apsivalymo ir charakterio taurinimo jokie okultiniai ritualai neduos tikro rezultato, nes nešvarus protas iškraipo gaunamas žinias.
  • Pasaulis yra tai, ką tu apie jį galvoji; tavo vaizduotė kuria tavo likimą. (Maginė tradicija). Tai principas, teigiantis, kad vaizduotė yra ne fantazija, o aktyvi dvasinė jėga, kuri modeliuoja energiją ir suteikia jai formą fizinėje tikrovėje.

Literatūra

Pagrindinės okultizmo, hermetizmo ir ezoterikos knygos, kurios suformavo vakarų tradiciją.

Fundamentalūs šaltiniai ir senovės traktatai

  • Smaragdinė lentelė (Tabula Smaragdina / The Emerald Tablet) – Hermis Trismegistas. Tai trumpas, bet pats svarbiausias hermetizmo tekstas. Jame suformuluotas pagrindinis okultizmo principas apie viršaus ir apačios atitikimą. Tikima, kad tai raktas į visą alchemiją ir visatos dėsnių supratimą.
  • Hermetinis korpusas (Corpus Hermeticum) – Hermis Trismegistas (tekstų rinkinys). Antikos laikų tekstų rinkinys, kuriame išdėstyta filosofinė hermetizmo bazė. Knygoje pasakojama apie visatos kilmę, sielos prigimtį ir žmogaus galimybę per dvasinį pažinimą (Gnosis) susijungti su dieviškumu.
  • Trys okultinės filosofijos knygos (De Occulta Philosophia libri III / Three Books of Occult Philosophy) – Heinrich Cornelius Agrippa. Renesanso laikų šedevras, kuriame autorius susistemino visą tų laikų magijos žinojimą. Knygos skirstomos į prigimtinę (gamtos), dangiškąją (astrologinę) ir dvasinę (ritualinę) magiją. Tai vienas išsamiausių vadovų apie simbolius, skaičius ir dvasines būtybes.
  • Kibalionas (The Kybalion) – Trys Iniciatai. Nors išleista 1908 m., ši knyga laikoma geriausiu hermetinių principų apibendrinimu. Joje išdėstyti septyni visatos dėsniai (vibracija, poliariškumas, ritmas ir kt.), kuriais remiasi visas šiuolaikinis okultizmas ir ezoterika.

XIX a. okultinis atgimimas ir modernioji klasika

  • Aukštosios magijos dogma ir ritualas (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) – Eliphas Levi. Knyga, sukėlusi okultizmo renesansą XIX a. Prancūzijoje. Levi pirmasis sujungė taro kortas su kabala ir suformavo vientisą vakarų magijos sistemą. Čia pirmą kartą pasirodo ir garsusis Bafometo atvaizdas kaip pusiausvyros simbolis.
  • Slaptoji doktrina (The Secret Doctrine) – Helena Petrovna Blavatsky. Monumentalus Teosofijos draugijos įkūrėjos darbas. Jame bandoma įrodyti, kad visos pasaulio religijos ir mokslai kyla iš vieno slapto šaltinio. Knyga padarė milžinišką įtaką vakarų mąstymui apie karmą, reinkarnaciją ir dvasinę evoliuciją.
  • Įstatymo knyga (Liber AL vel Legis / The Book of the Law) – Aleister Crowley. Tekstas, kurį Crowley teigė gavęs per diktavimą iš nežemiškos būtybės Aiwass. Ši knyga padėjo pamatus Telemos filosofijai ir radikaliam požiūriui į žmogaus valią bei dvasinę laisvę.
  • Gyvenimo medis (The Tree of Life) – Israel Regardie. Autorius atskleidė Hermetinio Auksinės Aušros ordino paslaptis ir supažindino visuomenę su sudėtinga ritualinės magijos sistema. Knygoje aiškinama, kaip naudoti kabalos simboliką ir meditaciją savo sąmonės plėtimui.

Enciklopediniai darbai ir filosofinės studijos

  • Slapti visų amžių mokymai (The Secret Teachings of All Ages) – Manly P. Hall. Puikiai iliustruota ir itin išsami okultinių simbolių, tradicijų ir filosofijų enciklopedija. Tai geriausia knyga pradedantiesiems, norintiems suprasti taro, masonų, rozenkreicerių, pitagoriečių ir kitų slaptųjų bendruomenių simboliką.
  • Kosminė doktrina (The Cosmic Doctrine) – Dion Fortune. Mistinis tekstas, kuriame aiškinama visatos struktūra iš ezoterinės perspektyvos. Fortune, buvusi psichologė, šiame darbe sujungia okultines žinias su giliais psichologiniais įžvalgomis apie žmogaus prigimtį.
  • Psichinė savigyna (Psychic Self-Defense) – Dion Fortune. Viena praktiškiausių okultizmo knygų, kurioje aprašoma, kaip apsisaugoti nuo neigiamų energetinių įtakų, kaip atpažinti psichinius puolimus ir kaip stiprinti savo vidinį atsparumą naudojant magines technikas.
  • Vidinis kelias (Visuddhimagga – nors tai budistinis tekstas, jis dažnai studijuojamas vakarų okultistų dėl proto kontrolės metodų). Okultiniame kontekste svarbesnis būtų G. I. Gurdjieff – „Susitikimai su neeiliniais žmonėmis“ (Meetings with Remarkable Men), kuriame pasakojama apie tiesos ieškojimą ir „Ketvirtojo kelio“ sistemą, skirtą žmogaus budinimui iš mechaniško egzistavimo.
Skaitykite daugiau..
Okultizmo istorijoje svarbią vietą užima hermetizmas, kildinamas iš legendinio išminčiaus Hermio Trismegisto. Ši filosofija moko, kad žmogus yra tarsi mažas visatos atvaizdas, todėl pažindamas save, jis perpranta visą kosmosą. Įdomu tai, kad daugelis viduramžių vienuolių slapta domėjosi alchemija, kurią šiandien laikome okultine praktika. Jie tikėjo, kad tauriųjų metalų gamyba yra dvasinio apsivalymo procesas, o ne vien noras praturtėti.

Kita mažai žinoma detalė yra ryšys tarp okultizmo ir ankstyvosios astronomijos. Senovės mąstytojai manė, jog planetų judėjimas danguje tiesiogiai veikia žmogaus sielos būseną. Tai nebuvo vien būrimas, o bandymas rasti dieviškąją tvarką chaotiškame pasaulyje. Okultizmas taip pat apima kabalą, kuri nagrinėja šventuosius tekstus ieškant paslėptų skaitmeninių kodų. Tikėta, kad Dievas sukūrė pasaulį per kalbą ir raides, todėl jų studijavimas suteikia raktą į tikrovės prigimtį. Nors bažnyčia šias paieškas vertino atsargiai, jos formavo Vakarų mąstymą. Okultizmas iš esmės yra žmogaus bandymas užmegzti tiesioginį ryšį su dieviškumu be tarpininkų, todėl jis visada išliks intriguojančia dvasinės kelionės dalimi.