Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą. Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed Vudu (kilęs … [Skaityti toliau…]
Mezoamerikos dievų pasaulis – tai kosminės galios ir žemiškų pragaiščių susikertantis audeklas, kur kasdieninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su dieviškąja tvarka. Šios religijos šaknys siekia olmekų laikus (apie 1200 m. pr. Kr.), o klestėjo actekų (XIV–XVI a.) ir majų (III–IX a.) civilizacijų laikotarpiu. Skirtingai nei Europoje, čia dievai buvo ne tik garbinami, bet ir „maitinami“ … [Skaityti toliau…]
Egiptiečių dievų garbinimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir Nilo upės svarba. Pavyzdžiui, Ozirisas buvo susijęs su derlingumu ir pomirtiniu gyvenimu, o jo mirties ir prisikėlimo mitas simbolizavo Nilo potvynius ir sausras. Dievai buvo reikalingi ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir praktiniams dalykams – žmonės meldėsi dėl gerų derlių, sveikatos, pergalių kare ir net … [Skaityti toliau…]
Kinų mitologijoje nėra griežtos ribos tarp dievų, dvasių ir žmonių. Čia dieviškumas – tai ne amžinas statusas, o pasiekiamas laipsnis. Daugelis dievų buvę žmonės, paaukštinti į dievybes už nuopelnus – karvedžiai, išminčiai ar net ištikimi valstiečiai. Ši tradicija sujungia taoistinius nemirtinguosius, budistinius bodhisatvas ir senuosius liaudies tikėjimus į vieną gyvą sistemą, kur dvasios dalyvauja žmonių … [Skaityti toliau…]
Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas – tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros … [Skaityti toliau…]
Japonų šintoistiniai kami yra unikali dvasinių būtybių samprata, kurios gerokai skiriasi nuo tradicinių Vakarų dievų sąvokos. Tai nėra visagaliai tobuli dievai, o galingos dvasios, egzistuojančios įvairiose formose – nuo didžiųjų gamtos reiškinių iki nedidelių vietinių objektų. Kami gali būti saulė, mėnulis, griaustinis, bet taip pat ir senas medis, akmuo ar net įžymus istorinis veikėjas, kuris … [Skaityti toliau…]
Keltų mitologija buvo glaudžiai susijusi su gamta, karo narsa ir pomirtiniu gyvenimu. Šie dievai atsirado geležies amžiuje (apie 800–400 m. pr. Kr.), o jų kultas klestėjo iki romėnų užkariavimų. Skirtingai nei graikų ar romėnų dievai, keltų dievybės dažnai buvo susietos su konkrečiomis vietovėmis – upėmis, miškais ar kalnais – ir buvo garbinamos lokaliai, neturėdamos vieningo … [Skaityti toliau…]
Svarbiausi dievai suskirstyti į dvi grupes – aesir (kariniai ir valdžios dievai, kaip Odinas ir Toras) ir vanir (gamtos ir derlingumo dievai, kaip Njordas ir Freja). Vikingai juos garbino ne šventyklose, o lauko altoriuose, šventuose giraičiuose ar net aukojimo akmenyse. Aukojimai buvo praktiški – nuo gyvulių iki vertingų daiktų, o svarbiausi ritualai vykdavo žiemos saulėgrįžos … [Skaityti toliau…]
Mirties dievybės rodo žmonijos pastangas suvokti egzistencijos trapumą ir pasaulio tvarką, peržengiančią mums pažįstamas ribas. Nuo senovės laikų žmonės mėgino rasti prasmę iškeliavusių artimųjų likime, todėl kūrė pasakojimus, kurie paaiškina sielos kelionę po mirties. Vienuose mituose tokios dievybės užtikrina tvarką anapus, kitur jos tampa tarpininkais tarp gyvųjų ir dvasių. Įvairūs naratyvai liudija žmogaus troškimą suvokti … [Skaityti toliau…]
Bendruoju požiūriu, Derliaus dievybės rodo žmogaus pastangas suvokti ir valdyti gamtos ciklus. Seniausiose bendruomenėse žmonės priklausė nuo žemės malonės, todėl kreipėsi į tam tikras antgamtines būtybes, tikėdamiesi derliaus gausos, vaisių subrendimo ir bendros gerovės. Pagrindinė mintis, kuri lydėjo tokias apeigas, rėmėsi pagarba gamtai ir siekiu palaikyti pusiausvyrą tarp dangaus ir žemės. Kiekvienas ritualas atspindėjo gilesnį … [Skaityti toliau…]