Bazilidas buvo vienas pirmųjų ir įtakingiausių gnostikų mokytojų, veikęs Aleksandrijoje (Egiptas) apie 117–138 m. po Kr. Jis teigė, kad krikščionybė turi ne tik viešąjį mokymą, bet ir slaptą tradiciją, kurią jis neva gavo iš Glauko – apaštalo Petro aplinkos aiškintojo.
Nors pati „Evangelija pagal Bazilidą“ neišliko, istoriniai šaltiniai (Origenas, Irenėjus, Hipolitas) vieningai mini, kad Bazilidas buvo pirmasis, išdrįsęs parašyti savo evangeliją arba komentarų rinkinį, kurį vadino evangelija. Origenas rašė: „Bazilidas išdrįso parašyti evangeliją ir pavadinti ją savo vardu“.
Ką sako istoriniai šaltiniai?
Kadangi neturime nė vienos originalaus teksto eilutės, visą vaizdą susidėliojame iš poleminių raštų:
- Irenėjus Lijonietis (Adversus Haereses): Jis teigė, kad Bazilidas skelbė kosminę dualizmo teoriją. Pasak Irenėjaus, Bazilido mokyme teigiama, kad nukryžiuotas buvo ne Jėzus, o Simonas Kirėnietis, kuris nešė kryžių. Jėzus esą pasikeitė su juo išvaizda, stovėjo šalia ir juokėsi iš tų, kurie manė jį žudantys.
- Hipolitas Romietis (Refutatio Omnium Haeresium): Pateikia dar sudėtingesnę versiją. Jis mini, kad Bazilidas mokė apie „neesantį Dievą“, kuris sukūrė pasaulį per „sėklą“, turinčią savyje visas būsimas formas. Evangelija šiame kontekste suprantama kaip kosminė žinia (apšvieta), nužengusi į pasaulį, kad pažadintų žmogaus sielą.
Kodėl tekstas dingo?
Bazilido evangelija greičiausiai buvo sunaikinta arba nustota perrašinėti dėl dviejų priežasčių:
- Griežta cenzūra: Bažnyčios tėvai jos mokymą laikė itin pavojingu dėl teiginių apie netikrą Jėzaus mirtį ir sudėtingą kosmoso hierarchiją (Bazilidas tikėjo, kad yra 365 dangūs – iš čia kilo mistinis žodis Abraxas).
- Sudėtingumas: Skirtingai nei paprastos Jėzaus palyginimų istorijos, Bazilido evangelija buvo filosofinis, intelektualus kūrinys, suprantamas tik siauram ratui.
Svarbiausios nuorodos (Kontekstas)
Nors pačio teksto URL nėra, štai kur minimi pagrindiniai polemikos fragmentai:
| Šaltinis | Kas minima? |
| Origenas (Homilija apie Luką 1) | Pirmasis aiškus paminėjimas, kad Bazilidas parašė evangeliją savo vardu. |
| Irenėjus (Prieš erezijas I.24) | Aprašoma skandalingoji versija apie Simoną Kirėnietį ant kryžiaus. |
| Klemensas Aleksandrietis (Stromata) | mini Bazilido sūnų Isidorą ir jų naudojamus „pranašų raštus“. |
Bazilido evangelija yra puikus pavyzdys, kaip II amžiuje krikščionybė „virė“ – egzistavo dešimtys skirtingų interpretacijų. Bazilidas bandė sujungti krikščionybę su graikų filosofija ir Egipto mistika. Nors jo tekstas prarastas, idėjos apie slaptą pažinimą (Gnosis) ir dvasinę laisvę išliko kaip opozicija oficialiajai Bažnyčiai.
Apie Abraksas
Bazilido gnostinėje sistemoje Abraksas (Abraxas) nebuvo tiesiog simbolis, o aukščiausioji dievybė, valdanti 365 dangus – skaičių, kurį sudaro jo vardo raidžių suma pagal graikų gematriją. Dingusioje Bazilido evangelijoje šis vardas greičiausiai užėmė centrinę vietą kaip kosminio Viešpaties, kurio žinią ir dvasinę šviesą Jėzus turėjo atnešti į žemiškąją sferą, pavadinimas. Abraksas dažnai vaizduojamas su gaidžio galva (budrumas), žmogaus kūnu ir gyvatėmis vietoj kojų (žemės ir dangaus jungtis), simbolizuojantis vientisą dvasinę galią, kuri peržengia įprastą gėrio ir blogio suvokimą. Ši būtybė gnostikams priminė, kad už regimo, netobulo pasaulio kūrėjo slypi neaprėpiamas dvasinis šaltinis, kurį pasiekti gali tik turintieji slaptąjį žinojimą (Gnosis).