Biblijos citatų rinkinys, kurio paskirtis – surinkti ir pateikti Senojo ir Naujojo Testamento ištraukas, kurios pranašauja apie ateities įvykius, konkrečiai – apie „Didįjį Perspėjimą“ (The Great Warning) ir „Didįjį Nubaudimą“ (The Great Chastisement).
Tekstas yra sudarytas kaip argumentas, kuriame:
- Pristatoma tezė (artėja didelis perspėjimas ir bausmė).
- Pateikiami įrodymai (Biblijos citatos).
- Pasiūlomas sprendimas (dvasinis kelias, kaip išsigelbėti).
Pagal pavadinimą („Apsireiškimai, biblinės pranašystės, apie Didįjį Nubaudimą“) ir turinį, šis rinkinys greičiausiai yra susijęs su tam tikromis tradicinės katalikybės kryptimis, kurios daug dėmesio skiria Marijos apsireiškimams (pvz., Fatimos, Garabandalo, Akitos), kuriuose dažnai kalbama apie ateisiančias nelaimes kaip bausmę už nuodėmes.
Šio teksto autorius yra nežinomas. Tai nėra senovinis tekstas, o modernių laikų kompiliacija, sukurta sujungiant jau egzistuojančias Biblijos ištraukas. Panašūs rinkiniai yra populiarūs tam tikrose religinėse bendruomenėse, kurios siekia pagrįsti savo eschatologines (pasaulio pabaigos) pažiūras Šventuoju Raštu.
Tekstas yra aiškiai suskirstytas į tris dalis:
- Didysis Perspėjimas (The Great Warning): Ši trumpa dalis, remiantis pranašo Izaijo ir Apreiškimo Jonui knygomis, pranašauja apie kosminį įvykį, kai dangus „susivynios kaip knyga“. Tai suprantama kaip visuotinis, antgamtinis ženklas, skirtas visai žmonijai.
- Didysis Nubaudimas (The Great Chastisement): Tai pagrindinė ir didžiausia teksto dalis. Čia surinktos pranašystės iš įvairių Senojo Testamento pranašų (Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Joelio ir kt.) bei Naujojo Testamento (Mato evangelijos, Apreiškimo knygos). Šiose ištraukose aprašomos baisios nelaimės:
- Karas ir chaosas: Minima, kad tautos sukils viena prieš kitą, o žemėje bus daugybė žuvusiųjų.
- Gamtos kataklizmos: Pranašaujamas didelis žemės drebėjimas, žemės nuniokojimas, „išjudinimas iš savo vietos“.
- Kosminiai reiškiniai: Kalbama apie saulės ir mėnulio užtemimą, žvaigždžių kritimą.
- Dievo rūstybė: Įvykiai vaizduojami kaip tiesioginis Dievo teismas ir bausmė nusidėjėliams, o žemė aprašoma kaip „vyno spaudyklė“, kurioje spaudžiama Dievo rūstybė.
- Išlikimas: Ypač išskiriama Zacharijo pranašystė, teigianti, kad du trečdaliai žmonių žus, o likęs trečdalis bus išgrynintas per ugnį.
- Sprendimas (The Solution): Paskutinė dalis pateikia atsakymą, kaip išvengti šios pražūties. Sprendimas yra ne materialus, o dvasinis:
- Atgaila: Cituojami Jėzaus žodžiai „jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite“. Tai yra pagrindinis reikalavimas.
- Tikėjimas Evangelija: Ragina tikėti Gerąja Naujiena.
- Klusnumas Dievui per Mariją: Tekstas užbaigiamas Mergelės Marijos žodžiais iš vestuvių Kanoje: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. Tai interpretuojama kaip patarimas klausyti Jėzaus nurodymų, o Marija vaizduojama kaip tarpininkė ir patarėja, nukreipianti pas savo Sūnų.
Tai yra eschatologinis tekstas, skirtas įspėti apie artėjančią pasaulinę krizę ir Dievo teismą, kartu nurodant atgailą ir grįžimą prie tikėjimo kaip vienintelį išsigelbėjimo kelią.
I. Didysis Įspėjimas
Izaijas 34:4. Visos dangaus galios sunyks, dangūs bus sulankstyti kaip knyga, ir visa jų galybė kris žemyn, kaip lapas krenta nuo vynmedžio ar figmedžio.
Apreiškimas 6:14. Dangus pasitraukė, tarsi knyga būtų sulankstyta, ir kiekvienas kalnas bei sala buvo išjudinti iš savo vietų.
II. Didysis Bausmės Laikas
Izaijas
13:4. Triukšmas kalnuose, tarsi daugybės žmonių, karalių ir susirinkusių tautų garsas: Viešpats kariuomenių davė įsakymą karo būriams.
13:5. Tiems, kurie ateina iš tolimos šalies, nuo dangaus krašto: Viešpats ir jo rūstybės įrankiai, kad sunaikintų visą žemę.
13:6. Raudokite, nes Viešpaties diena arti: ji ateis kaip naikinimas nuo Viešpaties. (Pastaba: Viešpaties diena – tai laikas, kai jis vykdys teisingumą nusidėjėliams.)
13:7. Todėl visos rankos nusilps, ir kiekvieno žmogaus širdis ištirps.
13:8. Ir bus palaužtos. Skausmai ir kančios juos užvaldys, jie kentės kaip gimdanti moteris. Kiekvienas stebėsis savo kaimynu, jų veidai bus tarsi sudegę.
13:9. Štai Viešpaties diena ateina, žiauri diena, kupina pasipiktinimo, rūstybės ir įniršio, kad žemė taptų dykyne ir jos nusidėjėliai būtų sunaikinti.
13:10. Nes dangaus žvaigždės ir jų šviesa nepradės šviesti: saulė aptems savo patekėjime, ir mėnulis nešvies savo šviesa.
13:11. Aš aplankysiu pasaulio blogybes ir nedorėlius už jų nuodėmes: padarysiu, kad neištikimųjų puikybė liautųsi, ir pažeminsiu galingųjų išdidumą.
13:12. Žmogus bus brangesnis už auksą, taip, žmogus už gryniausią auksą.
13:13. Todėl aš sudrebinsiu dangų, ir žemė bus išjudinta iš savo vietos dėl Viešpaties kariuomenių pasipiktinimo ir jo įnirtusios rūstybės dienos.
24:1. Štai Viešpats nusiaubs žemę, ją ištuštins, sužeis jos veidą ir išsklaidys jos gyventojus.
24:3. Žemė bus visiškai nusiaubta ir ištuštinta, nes Viešpats taip tarė.
24:19. Žemė bus sulaužyta, sutraiškyta, sudrebinta.
24:20. Žemė drebės kaip girtuoklis ir bus pašalinta kaip vienos nakties palapinė: jos nuodėmės bus sunkios, ji kris ir nebeatsikels.
26:21. Štai Viešpats išeis iš savo vietos, kad aplankytų žemės gyventojų nuodėmes: žemė atskleis savo kraują ir nebeuždengs savo užmuštųjų.
50:3. Aš apvilksiu dangų tamsa ir padarysiu, kad jo danga būtų kaip maišinis audeklas.
63:2. Kodėl tavo apdaras raudonas, o tavo drabužiai kaip tų, kurie mina vyno spaustuvą?
63:3. Aš vienas mina vyno spaustuvą, ir iš pagonių niekas nebuvo su manimi: aš juos trypiau savo pasipiktinime ir sutrypiau savo rūstybe, jų kraujas aptaškė mano drabužius, ir aš suteršiau visą savo apdarą.
63:4. Nes keršto diena yra mano širdyje, atėjo mano išpirkimo metai.
63:5. Aš dairiausi, bet nebuvo kas padėtų; ieškojau, bet nebuvo kas pagelbėtų: todėl mano ranka mane išgelbėjo, ir mano pasipiktinimas man padėjo.
63:6. Aš sutrypiau tautas savo rūstybe, padariau jas girtas savo pasipiktinime ir nuleidau jų jėgas ant žemės.
66:15. Štai Viešpats ateis su ugnimi, jo vežimai kaip viesulas, kad išlietų savo rūstybę pasipiktinime ir savo bausmę ugnies liepsnose.
66:16. Nes Viešpats teis ugnimi ir savo kalaviju visą kūną, ir Viešpaties užmuštųjų bus daug.
Jeremijas
5:31. Triukšmas pasiekė žemės kraštus: nes Viešpats pradeda teismą su tautomis, jis teis visą kūną; nedorėlius atidaviau kalavijui, sako Viešpats.
25:32. Taip sako Viešpats kariuomenių: Štai blogis eis iš tautos į tautą, ir didelis viesulas kils nuo žemės kraštų.
25:33. Tą dieną Viešpaties užmuštieji bus nuo vieno žemės krašto iki kito: jie nebus apraudami, nesurinkti ar palaidoti; jie gulės kaip mėšlas ant žemės paviršiaus.
Ezechielis
38:1. Ir Viešpaties žodis atėjo man, sakydamas:
38:2. Žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą prieš Gogą, Magogo žemės vadą, Mosochą ir Thubalą, ir pranašauk apie jį, Gogą…
38:3. Ir sakyk jam: Taip sako Viešpats Dievas: Štai aš ateinu prieš tave, o Gogai, Mosochą ir Thubalą valdantis vadas.
38:4. Aš tave apgręšiu, įdėsiu žąslus į tavo žandikaulius ir išvesiu tave bei visą tavo kariuomenę, arklius ir raitelius, visus apsirengusius šarvais, didelę daugybę, ginkluotą ietimis, skydais ir kalavijais.
38:5. Persai, etiopai ir libiai su jais, visi su skydais ir šalmais.
38:6. Gomeris ir visi jo būriai, Thogormos namai, šiaurės kraštai ir visa jo jėga, ir daug tautų su tavimi.
38:7. Ruoškis ir pasirenk, tu ir visa tavo susirinkusi daugybė, ir būk jų vadas.
38:8. Po daugelio dienų būsi aplankytas: metų pabaigoje ateisi į žemę, kuri grįžo iš kalavijo, surinkta iš daugelio tautų, į Izraelio kalnus, kurie nuolat buvo dykyne: bet ji buvo išvesta iš tautų, ir jie visi saugiai joje gyvena.
38:9. Tu kilsi ir ateisi kaip audra, kaip debesis, dengiantis žemę, tu ir visi tavo būriai bei daug tautų su tavimi.
38:10. Taip sako Viešpats Dievas: Tą dieną į tavo širdį ateis planai, ir tu sugalvosi piktą sumanymą.
38:11. Ir sakysi: Kilsiu į žemę be sienų, ateisiu pas tuos, kurie ilsisi ir gyvena saugiai: visi jie gyvena be sienų, neturi nei vartų, nei skląsčių.
38:12. Plėšti grobį ir paimti добычу, padėti ranką ant tų, kurie buvo nusiaubti ir vėliau atkurti, ir ant tautos, surinktos iš tautų, kuri pradėjo turėti ir gyventi žemės viduryje.
38:13. Saba, Dedanas ir Tarsis prekeiviai bei visi jų liūtai sakys tau: Ar atėjai plėšti grobio? Štai, surinkai savo daugybę paimti добычу, pasiimti sidabro, aukso, prekių ir turto, paimti turtingą grobį.
38:14. Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk Gogui: Taip sako Viešpats Dievas: Ar nežinosi tą dieną, kai mano Izraelio tauta gyvens saugiai?
38:15. Tu ateisi iš savo vietos iš šiaurės kraštų, tu ir daug tautų su tavimi, visi jie joja ant arklių, didelė kompanija ir galinga kariuomenė.
38:16. Tu ateisi ant mano Izraelio tautos kaip debesis, dengiantis žemę. Tai bus paskutinėmis dienomis, ir aš tave atvesiu į mano žemę, kad tautos mane pažintų, kai būsiu pašventintas tavyje, o Gogai, jų akyse.
38:17. Taip sako Viešpats Dievas: Ar tu esi tas, apie kurį kalbėjau senais laikais per savo tarnus, Izraelio pranašus, kurie pranašavo tais laikais, kad aš tave atvesiu prieš juos?
38:18. Ir tą dieną, kai Gogas ateis į Izraelio žemę, sako Viešpats Dievas, mano rūstybė kils mano įniršyje.
38:19. Aš kalbėjau savo uolumu ir savo pykčio ugnimi, kad tą dieną Izraelio žemėje bus didelis sukrėtimas:
38:20. Taip, kad jūros žuvys, dangaus paukščiai, lauko žvėrys, visi ropojantys padarai ant žemės ir visi žmonės, esantys ant žemės paviršiaus, drebės mano akivaizdoje: kalnai bus nuversti, tvoros kris, ir kiekviena siena grius ant žemės.
38:21. Aš pašauksiu kalaviją prieš jį visuose mano kalnuose, sako Viešpats Dievas: kiekvieno žmogaus kalavijas bus nukreiptas prieš jo brolį.
38:22. Aš teisiu jį maru, krauju, smarkiu lietumi ir dideliais krušos akmenimis: liepsiu ugnį ir sierą ant jo, jo kariuomenės ir daugelio tautų, kurios yra su juo.
38:23. Aš būsiu išaukštintas ir pašventintas: būsiu pažintas daugelio tautų akyse, ir jie žinos, kad aš esu Viešpats.
39:21. Aš nustatysiu savo šlovę tarp tautų: visos tautos matys mano teismą, kurį įvykdžiau, ir mano ranką, kurią uždėjau ant jų.
Joelis
2:1. Pūskite trimitą Sione, skelbkite pavojų mano šventame kalne, tegul visi žemės gyventojai dreba: nes Viešpaties diena ateina, ji arti.
2:2. Tamsos ir niūrumo diena, debesų ir viesulų diena: gausi ir stipri tauta kaip rytas, pasklidęs ant kalnų: tokios nebuvo nuo pradžios ir nebus po jos, net per kartų kartas.
2:3. Prieš ją ryjanti ugnis, o už jos deganti liepsna: žemė prieš ją kaip malonumų sodas, o už jos – dykyne, ir niekas negali nuo jos pabėgti.
2:4. Jų išvaizda kaip arklių, ir jie bėgs kaip raiteliai.
2:5. Jie šokinės kaip vežimų triukšmas ant kalnų viršūnių, kaip ugnies liepsnos, ryjančios ražienas, triukšmas, kaip stipri tauta, pasiruošusi mūšiui.
2:6. Jų akivaizdoje tautos kentės skausmus: visi veidai bus kaip katilas.
2:7. Jie bėgs kaip narsūs vyrai: kaip kariai lips per sienas: vyrai žygiuos kiekvienas savo keliu ir nenukryps nuo savo gretų.
2:8. Niekas nespaus savo brolio: kiekvienas eis savo keliu: taip, jie kris pro langus ir nenukentės.
2:9. Jie įeis į miestą: bėgs ant sienos, lips į namus, įeis pro langus kaip vagis.
2:10. Jų akivaizdoje žemė drebėjo, dangūs judėjo: saulė ir mėnulis aptemo, ir žvaigždės prarado savo šviesą.
2:11. Viešpats iškėlė savo balsą prieš savo kariuomenės veidą: nes jo kariuomenės yra labai didelės, nes jie stiprūs ir vykdo jo žodį: nes Viešpaties diena yra didi ir labai baisi: kas gali ją ištverti?
2:31. Saulė pavirs tamsa, o mėnulis – krauju: prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai.
3:9. Skelbkite tai tarp tautų: Ruoškite karą, pakelkite stiprius: tegul ateina, tegul visi kariai kyla.
3:12. Tegul jie kyla, ir tegul tautos ateina į Josafato slėnį: nes ten sėdėsiu teisti visas aplinkines tautas.
3:14. Tautos, tautos naikinimo slėnyje: nes Viešpaties diena arti naikinimo slėnyje.
3:15. Saulė ir mėnulis aptemo, ir žvaigždės prarado savo šviesą.
Amosas
5:20. Ar Viešpaties diena nebus tamsa, o ne šviesa: ir ne migla, be jokio švytėjimo?
Abdijas
1:15. Nes Viešpaties diena arti visoms tautoms: kaip tu darei, taip bus padaryta tau: tavo atpildas sugrįš ant tavo galvos.
Sofonijas
1:14. Didžioji Viešpaties diena arti, ji arti ir labai greita: Viešpaties dienos balsas kartus, stiprusis ten susidurs su vargais.
1:15. Ta diena yra rūstybės diena, vargo ir kančios diena, nelaimės ir skurdo diena, tamsos ir miglos diena, debesų ir viesulų diena,
1:16. Trimito ir pavojaus diena prieš įtvirtintus miestus ir aukštus bokštus.
1:17. Aš sukelsiu žmonėms kančias, ir jie vaikščios kaip akli, nes nusidėjo Viešpačiui: jų kraujas bus išlietas kaip dulkės, o jų kūnai – kaip mėšlas.
1:18. Nei jų sidabras, nei auksas negalės jų išgelbėti Viešpaties rūstybės dieną: visa žemė bus praryta jo pavydo ugnies: nes jis greitai sunaikins visus žemės gyventojus.
13:8. Ir visoje žemėje, sako Viešpats, dvi dalys bus išsklaidytos ir žus: bet trečia dalis liks joje.
13:9. Aš atvesiu trečią dalį per ugnį ir išgryninsiu juos kaip sidabras išgryninamas: išbandysiu juos kaip bandomas auksas. Jie šauksis mano vardo, ir aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: Tu esi mano tauta: o jie sakys: Viešpats yra mano Dievas.
Matas
24:21. Nes tada bus didelis vargas, kokio nebuvo nuo pasaulio pradžios iki dabar ir nebus.
24:22. Ir jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, joks kūnas nebūtų išgelbėtas: bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.
24:29. Ir tuoj po tų dienų vargo saulė aptems, mėnulis neduos savo šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galios bus sukrėstos.
Apreiškimas
6:12. Ir mačiau, kai jis atidarė šeštąjį antspaudą: ir štai buvo didelis žemės drebėjimas. Saulė tapo juoda kaip maišinis audeklas, o visas mėnulis tapo kaip kraujas.
6:13. Ir dangaus žvaigždės krito ant žemės, kaip figmedis meta savo žalius vaisius, kai jį purto stiprus vėjas.
6:17. Nes atėjo jų rūstybės didžioji diena. Kas galės ištverti?
14:14. Ir mačiau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo vienas, panašus į Žmogaus Sūnų, ant galvos turintis auksinę karūną, o rankoje – aštrų pjautuvą.
14:15. Ir kitas angelas išėjo iš šventyklos, šaukdamas garsiu balsu tam, kuris sėdėjo ant debesies: Įsmeik savo pjautuvą ir pjauk, nes atėjo pjūties valanda. Nes žemės derlius prinoko.
14:16. Ir tas, kuris sėdėjo ant debesies, įsmeigė savo pjautuvą į žemę: ir žemė buvo nupjauta.
14:17. Ir kitas angelas išėjo iš šventyklos, esančios danguje, taip pat turėdamas aštrų pjautuvą.
14:18. Ir kitas angelas išėjo iš altoriaus, turėdamas valdžią ugniai. Ir jis šaukė garsiu balsu tam, kuris turėjo aštrų pjautuvą, sakydamas: Įsmeik savo aštrų pjautuvą ir rink vynuogyno kekes žemėje, nes jos vynuogės prinokusios.
14:19. Ir angelas įsmeigė savo pjautuvą į žemę, surinko žemės vynuogyną ir įmetė į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą:
14:20. Ir spaustuvas buvo mindomas už miesto, ir kraujas tekėjo iš spaustuvo iki arklių žąslų, per tūkstantį šešis šimtus stadijų.
III. Sprendimas
Morkus
1:15. Ir sakydamas: Laikas išpildytas, ir Dievo karalystė arti: atgailaukite ir tikėkite Evangelija.
Lukas
13:4. Arba tie aštuoniolika, ant kurių Siloėje užgriuvo bokštas ir juos užmušė: ar manote, kad jie buvo didesni skolininkai už visus kitus Jeruzalėje gyvenančius žmones?
13:5. Ne, sakau jums; bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite.
Jonas 2:5
Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką jis jums lieps.“