Kaltės išpirkimas – tai dvasinis procesas, kurio metu žmogus atstato tai, ką suardė nuodėmė: tiek savo santykį su Dievu, tiek savo paties vidinę tvarką, tiek žalą kitiems. Krikščioniškoje teologijoje išpirkimas nereiškia, kad žmogus „nusiperka“ atleidimą, o veikiau tai yra atsiliepimas į Dievo malonę, atkuriant teisingumą ir meilę.
Kai išpažinties metu kaltė atleidžiama, laikinoji bausmė lieka, ir ją reikia išpirkti. Jei žmogus to nepadaro gyvendamas – tai vyksta skaistykloje po mirties.
Kaip išperkama kaltė (laikinoji bausmė)?
- Atgaila – kunigas išpažinties metu duoda dvasinę praktiką (pvz., maldą, pasninką, gerą darbą), kad žmogus ugdytųsi vidinį atsivertimą.
- Kantriai priimamos kančios – ligos, nuostoliai, sunkumai, priimti tikėjimu ir aukojami kaip išpirkimo veiksmai, mažina dvasines bausmes.
- Maldos ir gailestingumo darbai – ypač pasiaukojimas artimui, vargstančiųjų globa, savęs atsisakymas dėl kito.
- Indulgencijos – ypatinga Bažnyčios dovana, kuri „panaikina“ laikinąsias bausmes (dalinai arba visiškai), jei tikintysis atlieka nurodytus veiksmus, yra išpažinęs nuodėmes ir priėmęs Komuniją.
- Meilė – šventųjų raštuose pabrėžiama, kad meilė „dengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4,8). Tikra meilė Dievui ir artimui keičia žmogų iš vidaus ir naikina nuodėmės paliktus pėdsakus.
O jeigu neišperku gyvas?
Tada laikinoji bausmė išperkama skaistykloje. Katalikų tikėjime tai laikina būsena po mirties, skirta sieloms, kurios:
- mirė Dievo malonėje (t. y. kaltė joms atleista),
- bet dar neišpirko savo nuodėmių pasekmių,
- dar nesubrendę visiškam buvimui Dievo akivaizdoje.
Skaistykla nėra bausmė iš pykčio – tai valymo vieta, kur siela pasiruošia įžengti į šventą Dievo artumą.
Kas vyksta skaistykloje?
Bažnyčia moko, kad sielos skaistykloje patiria:
- dvasinį skausmą, nes trokšta Dievo, bet dar Jo nemato;
- džiaugsmą, nes jos tikros, kad bus su Dievu;
- sąžinės aiškumą, suvokdamos, ką reikia atitaisyti;
- palaipsninį išgryninimą, kaip metalas valomas ugnyje (žr. 1 Kor 3,15).
Skaistykla nėra „mažasis pragaras“ – ji laikina ir visada veda į dangų.
Ar gali gyvieji padėti išpirkti?
Taip. Katalikų tikėjime gyvieji gali melstis už mirusiuosius, kad būtų sutrumpintas jų skaistykloje praleistas laikas:
- aukojant Mišias už mirusius,
- atliekant maldas, aukas, indulgencijas jų vardu,
- gyvenant šventai ir meldžiantis kaip Bažnyčios narys.
Tai vadinama šventųjų bendravimu – Bažnyčia žemėje, skaistykloje ir danguje yra viena šeima.
Citatos
„Jei kas statys [savo gyvenimą] ant tvirto pamato, bet darbai bus šiaudiniai – jie bus sunaikinti, ir žmogus išsigelbės, bet kaip per ugnį.“
(1 Kor 3,15)
„Skaistykla yra Dievo gailestingumo veidrodis – Jo teisingumas moko sielą mylėti Jį grynai ir be nuosavybės prisirišimų.“
– Šv. Kotryna iš Genujos
„Aš žinau, kad Dievas man atleido. Dabar aš noriu atleisti pats sau – ir šią skolą išpirksiu meilės darbais.“
– Anonimo tikinčiojo liudijimas