Saulės dievo Litanija

Ra litanija (Saulės dievo Litanija) (Litany of Re) yra vienas reikšmingiausių Naujosios karalystės Egipto pomirtinių tekstų, sukurtas XVIII apie 1550–1290 m. pr. Kr. dinastijos laikotarpiu. Tai ritualinė maldų ir himnų seka, skirta saulės dievui Ra, lydinti jį per naktinę kelionę pomirtiniame pasaulyje. Skirtingai nei „Mirties knyga“, kuri buvo prieinama daugeliui, Ra litanija buvo išskirtinis tekstas, skirtas tik faraonams ir aukščiausiems didikams. Ji buvo rašoma ant kapų sienų, dažniausiai prie įėjimo į laidojimo kamerą, kad mirusysis galėtų kartu su Ra pereiti per dvylika nakties valandų ir atgimti kartu su saule.

Litanija susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra 75 skirtingų Ra formų išvardijimas ir šlovinimas. Kiekviena forma turi savitą vardą, ikonografiją ir funkciją, atspindinčią saulės dievo daugiaplanę prigimtį: nuo kūrėjo ir gyvybės davėjo iki naikintojo, teisėjo ir apsaugotojo. Ši dalis yra tarsi teologinis katalogas, kuriame Ra suvokiamas kaip visatos centras, įkūnijantis visas dieviškumo galias. Paieškos rezultatai patvirtina, kad būtent ši struktūra yra pagrindinė teksto dalis.

Antroji dalis yra maldų ir transformacijų seka, kurioje faraonas tapatinasi su Ra ir kitais dievais. Čia mirusysis įgauna dieviškas formas, kad galėtų keliauti kartu su saule per požemio pasaulį. Ši kelionė nėra tik simbolinė — ji yra būtina tam, kad faraonas atgimtų kiekvieną rytą kartu su Ra. Tekste pabrėžiama, kad faraonas yra „vieningas su Saule Vakaruose“, o tai reiškia jo įėjimą į nakties pasaulį ir pasirengimą prisikelti auštant. Paieškos rezultatai rodo, kad ši transformacinė dalis yra esminė litanijos struktūroje.

Ra litanija taip pat turi politinį ir ideologinį matmenį. Ji pabrėžia faraono dievišką prigimtį ir jo ypatingą ryšį su Ra. Faraonas čia nėra tik mirtingasis — jis yra saulės dievo įsikūnijimas žemėje, o jo pomirtinė kelionė yra kosminio ciklo dalis. Todėl litanija buvo naudojama tik valdovų kapuose, pradedant Tutmozės III laikais, kaip nurodo paieškos rezultatai.

Tekstas yra kosmologinis žemėlapis, aprašantis naktinę saulės kelionę, jos pavojus, demonus, vartus ir dievus, kurie lydi Ra per požemio pasaulį. Litanija atskleidžia, kaip egiptiečiai suvokė mirtį: ne kaip pabaigą, o kaip ciklinį procesą, kuriame mirtis ir atgimimas yra neatskiriami. Tai vienas iš giliausių egiptietiškos religijos tekstų, jungiantis teologiją, ritualą ir karališkąją ideologiją.


Ra litanija (Litany of Re)

Pirmoji Ra litanijos dalis — 75 Ra formų.

Ši Ra litanijos dalis yra saulės dievo Re 75 formų sąrašas, kuriame išvardijami visi jo pavidalai, galios, dieviškos funkcijos ir transformacijos, pasireiškiančios naktinės kelionės per požemio pasaulį metu. Kiekvienas vardas — „The Becoming One“, „The Great Ram“, „The Hidden One“, „The Maker of Bodies“, „The God Atum“, „The Renewer of the Earth“ ir t. t. — žymi skirtingą Re aspektą: kūrėją, šviesos nešėją, paslėptą nakties dievą, teisėją, apsaugotoją, kosminę sielą (ba), taip pat jo tapatinimąsi su kitais dievais, tokiais kaip Atumas, Šu, Gebas, Izidė ar Horas. Egiptiečiai tikėjo, kad mirusysis — ypač faraonas — turi pažinti ir ištarti šiuos vardus, kad galėtų keliauti kartu su Saule per tamsą, įveikti požemio pavojus ir atgimti kartu su Re kiekvieną rytą. Tai ne pasakojimas, o maginis-teologinis katalogas, suteikiantis mirusiajam galią ir apsaugą pomirtinėje kelionėje.

  1. Tas, kuris tampa
  2. Ra iš Didžiojo Disko
  3. Tas, kurio veidas rūstus
  4. Tas, kuris baudžia kuolu
  5. Tas, kuris suteikia šviesą kūnams
  6. Tas, kuris tampa
  7. Deivė Tefnut
  8. Deivė Nut
  9. Deivė Neftis
  10. Vandeninis bedugnė (dievas Nunas)
  11. Tas, kuris suyra
  12. Didysis Avinas
  13. Dieviškoji Akis
  14. Tas, kuris yra oloje
  15. Tas, kurio nariai paslėpti
  16. Visada tampantis
  17. Išmetėjas
  18. Tas, kuris leidžia kvėpuoti
  19. Poilsiaujantis Ba
  20. Liepsnojantysis
  21. Spindintysis
  22. Paslėptasis
  23. Džiaugsmingasis
  24. Tas, kurio keliai teisingi
  25. Žaibuojantysis
  26. Spindintis Ragas
  27. Tas, kurio formos išaukštintos
  28. Tolimasis Ba
  29. Aukštasis Ba
  30. Tas, kuris turi du vaikus
  31. Liepsnojantysis žemėje
  32. Tas, kuris turi katilą
  33. Sargybiniai
  34. Požemio babuinas
  35. Amžinasis
  36. Galios Valdovas
  37. Tamsos Valdovas
  38. Tas, kuris sujungtas
  39. Tas, kuris yra savo olos priekyje
  40. Tas, kuris saugo Ba
  41. Vėjas Ba viduje
  42. Tamsusis
  43. Ra Ba
  44. Dievas Atumas
  45. Dievas Šu
  46. Dievas Gebas
  47. Deivė Izidė
  48. Dievas Horas
  49. Verksnys
  50. Tie, kurie iš Adu-žuvies
  51. Dievas Netutis
  52. Vakaras, Požemio pasaulis
  53. Raudaudžiantysis
  54. Tas, kuris yra Vakarų gyventojų priekyje
  55. Tas, kuris turi katę
  56. Tas, kuris yra karste
  57. Dievas Šajus
  58. Tas, kurio kūnai paslėpti
  59. Požemio pasaulio Valdovas
  60. Tas, kurio nariai surinkti
  61. Žemės tiekėjas
  62. Garbingasis
  63. Keliautojas
  64. Kūnų kūrėjas
  65. Paslėptasis
  66. Išaukštintasis
  67. Didžioji Katė
  68. Tas, kurio spindinti akis kalba
  69. Dievas Iutis
  70. Tas, kurio veidas tamsus
  71. Rišėjas
  72. Išaukštintoji Žemė
  73. Ištekėjimas, einantysis
  74. Žemės atnaujintojas – Tas, kuris iš Obelisko namų

Antroji Ra litanijos dalis yra tikroji liturginė ir teologinė šerdis, kurioje faraonas ne tik šlovina Ra, bet ir tapatinasi su juo, pereidamas per nakties pasaulį kartu su Saule. Šioje dalyje tekstas tampa asmeniškas ir performatyvus: mirusysis kalba pirmuoju asmeniu, skelbdamas savo atgimimą, savo įėjimą į tamsą ir savo susijungimą su dievu. Čia atsiranda formulės, kurios turėjo maginę galią — jos ne tik aprašė kelionę, bet ir įgalino ją. Viena iš tipiškų frazių, randamų šioje dalyje, skamba taip: „Aš esu Re, keliaujantis per tamsą; mano siela yra viena su Ozyrio siela, ir mes kalbame vienu balsu.“ Tokios deklaracijos reiškė, kad faraonas įgyja Re-Ozyrio dvigubą prigimtį — saulės atgimimo ir mirusiųjų valdovo galią. Antroji dalis taip pat aprašo Re susijungimą su Ozyriu, kuris simbolizuoja naktinį saulės mirtį ir rytinį prisikėlimą. Tekste kartojamos transformacijos, tokios kaip: „Aš tampu liepsna, kuri nušviečia kelius“, „Aš esu tas, kuris atveria vartus“, „Aš esu tas, kuris atgimsta iš tamsos“. Šios formulės turėjo užtikrinti, kad mirusysis pereis visas požemio valandas, įveiks demonus, vartus ir kliūtis, ir galiausiai prisikels kartu su Saule, tapdamas nemirtingu. Antroji dalis yra nebe vardų katalogas, o ritualinis atgimimo scenarijus, kuriame faraonas tampa kosminio ciklo dalimi.