Saulės giesmė, Šventasis Pranciškus Asyžietis

„Saulės giesmė“ (dar žinoma kaip „Kūrinijos giesmė“) yra viena žymiausių Šventojo Pranciškaus Asyžiečio maldų ir poetinių kūrinių. Šis kūrinys laikomas vienu pirmųjų literatūrinių tekstų, parašytų italų kalba, ir išreiškia Pranciškaus gilų ryšį su kūrinija bei Dievo šlovinimą per visus jo kūrinius.

„Saulės giesmė“ buvo parašyta apie 1224 m., kai Šv. Pranciškus jau buvo beveik aklas ir kentėjo nuo įvairių sveikatos problemų. Giesmė rodo jo džiaugsmą dėl gyvenimo ir visos kūrinijos, net ir kančios viduryje. Joje Šv. Pranciškus dėkoja Dievui už saulę, mėnulį, žvaigždes, orą, vandenį, ugnį, žemę ir net mirtį, viską pripažindamas kaip Dievo kūrinį, kuris rodo Jo šlovę.

Saulės giesmės turinys

Giesmė prasideda šlovinimu Dievui, o vėliau Pranciškus kreipiasi į įvairius gamtos elementus kaip į „brolius“ ir „seseris“, pabrėždamas visų kūrinijos dalių vienybę Dievo akivaizdoje.

Pilnas „Saulės giesmės“ tekstas:

Aukščiausiasis, Visagalis, Gerasis Viešpatie,
Tau vienam tinka šlovė, pagarba, garbė ir visokeriopas palaiminimas.
Tik Tu vienas esi vertas to, o žmogus nėra vertas Tavo vardo minėti.

Būk pagarbintas, Viešpatie, su visais Tavo kūriniais,
Ypač su kilnia seserimi Saule,
Kuri neša dieną ir per kurią Tu mus apšvieti.
Ji graži ir spindinti didinga šviesa,
Tavo atvaizdas, Aukščiausiasis.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Mėnulį ir žvaigždes,
Danguje Tu jas padarei skaidrias, brangias ir gražias.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Vėją,
Per orą, debesis, skaidrų dangų ir visus orus, per kuriuos Tu palaikai savo kūrinius.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per seserį Vandenį,
Kuri yra labai naudinga, nuolanki, brangi ir skaisti.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Ugnį,
Per kurį Tu apšvieti naktį,
Jis gražus, malonus, galingas ir stiprus.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per seserį, mūsų Motiną Žemę,
Kuri mus maitina ir valdo,
Ji atneša įvairių vaisių, spalvingų gėlių ir žolių.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per tuos, kurie atleidžia dėl Tavo meilės
Ir kurie iškenčia silpnumus ir kančias.
Palaiminti tie, kurie išlaiko taiką, nes jie bus karūnuoti Tavo ramybės.

Būk pagarbintas, Viešpatie, per mūsų seserį Kūno Mirtį,
Nuo kurios joks gyvas žmogus negali pabėgti.
Vargas tiems, kurie mirs mirtinos nuodėmės būklėje;
Palaiminti tie, kuriuos Mirtis suras laikantis Tavo šventos valios,
Nes antroji mirtis jiems nieko blogo nepadarys.

Girkite ir laiminkite mano Viešpatį,
Dėkokite Jam ir tarnaukite su dideliu nuolankumu.

Reikšmė ir simbolika

Šv. Pranciškaus giesmė skatina gilų ryšį su Dievu per kūriniją. Kiekvienas gamtos elementas – saulė, mėnulis, vanduo, ugnis, žemė – yra simbolinis Dievo kūrybos ženklas, rodantis Jo didybę ir rūpestį. Pranciškus taip pat skelbia apie „brolį Mirtį“ kaip dalį gyvenimo ciklo, ragindamas sutikti ją su tikėjimu, nes mirtis tiems, kurie laikosi Dievo valios, yra kelias į amžinąjį gyvenimą.

„Saulės giesmė“ yra krikščioniškosios ekoteologijos ir ekologinio sąmoningumo pavyzdys. Ji išreiškia Pranciškaus suvokimą, kad visi Dievo kūriniai yra tarpusavyje susiję, verti dėmesio ir meilės, nes visi jie yra Dievo dovanos.

Skaitykite daugiau..
Teologiniu požiūriu, „Saulės giesmė“ yra ne tik padėkos himnas, bet ir gilus sakramentalinis liudijimas. Pranciškus čia išreiškia radikalų teologinį principą: visa kūrinija yra „sakramentas“, per kurį Dievo buvimas tampa apčiuopiamas. Jis naudoja terminą „laudato si“, kuris yra ne tik šlovinimas, bet ir kvietimas pripažinti Dievo buvimą visuose dalykuose, netgi tuose, kurie tradiciškai laikyti žemesniais ar pavojingais, pavyzdžiui, ugnis ir mirtis.

Įdomu tai, kad giesmės pabaigoje Pranciškus įtraukia asmeninę maldos dalį, prašydamas atleidimo už nuodėmes, ypač už tai, kad ne visada tinkamai tarnavo Dievui per savo brolius ir seseris – kūrinius. Tai rodo, kad jo ekologija yra neatsiejama nuo asmeninės askezės ir atgailos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad giesmės struktūra seka liturginiu kalendoriumi, o „sesuo Mirtis“ yra ne tik fizinis pabaiga, bet ir perėjimas į amžinąją Eucharistiją, kurioje visa kūrinija susijungs su Kūrėju. Šis kūrinys yra pavyzdys, kaip viduramžių mistika susilieja su gamtos filosofija.