1912 m. birželio 7 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Lacrimabili statu, skirtą Lotynų Amerikos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo reakcija į pranešimus apie vietinių gyventojų, ypač Amazonės regione, išnaudojimą ir neteisėtą vergovę. Enciklikoje popiežius pabrėžė, kad, nors oficialiai vergovė buvo panaikinta, praktikoje daugelis vietinių gyventojų vis dar patiria priespaudą ir neteisybę . Enciklikos … [Skaityti toliau…]
1914 m. lapkričio 1 d., vos du mėnesiai po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XV paskelbė savo pirmąją encikliką Ad beatissimi Apostolorum. Tai įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai Europa skendo kraujo ir griuvėsių jūroje. Enciklika buvo paskelbta Visų Šventųjų dieną, simboliškai primenant apie šventųjų bendrystę ir taiką, kurios tuo metu taip trūko pasauliui. Lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Aeterni Patris paskelbė popiežius Leonas XIII 1879 m. rugpjūčio 4 d. Tai jau trečioji jo pontifikato enciklika. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visą katalikiškąjį pasaulį, siekdamas iš naujo atgaivinti krikščioniškąją filosofiją, o ypač – Tomo Akviniečio mąstymą. Enciklikos pavadinimas kilęs iš pirmųjų jos žodžių lotyniškai ir dažniausiai verčiamas taip: XIX a. antroje pusėje Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Auspicato concessum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1882 metų rugsėjo 17 dieną (kai kur šaltiniuose nurodoma rugsėjo 8 d., tačiau Vatikano oficiali data – rugsėjo 17-oji). Tai buvo viena iš tų enciklikų, kurios nebuvo skirtos vien abstrakčioms tikėjimo temoms – ji tiesiogiai reagavo į to meto socialinę ir religinę situaciją. Lietuvių spaudoje dažniausiai naudojamas originalus … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Aeterna Dei Sapientia“ („Amžinoji Dievo išmintis“) yra popiežiaus Jono XXIII dokumentas, išleistas 1961 m. lapkričio 11 d. Šia enciklika paminėta 1500 metų sukaktis nuo šventojo Leono Didžiojo, popiežiaus ir Bažnyčios mokytojo, mirties. Enciklika pabrėžia Petro sosto – Romos vyskupo – svarbą kaip Katalikų Bažnyčios vienybės centro ir prisimena šventojo Leono Didžiojo nuopelnus tikėjimui, Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
An-Nisā – ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, todėl joje dominuoja socialinės, teisinės ir bendruomeninės temos. Pavadinimas reiškia „Moterys“, nes didelė dalis teksto skirta moterų teisėms, šeimos santykiams, santuokai, paveldėjimui ir visuomenės struktūrai. Tai viena iš ilgiausių surų – 176 eilutės, turinčios tiek teologinį, tiek socialinį svorį. Ji laikoma viena iš trijų pagrindinių surų, kurios … [Skaityti toliau…]
Hud (11-oji sūra) – viena iš reikšmingiausių Mekos laikotarpio Korano sūrų, turinti 123 eilutes (ajatus). Ji pavadinta pranašo Hudo (هُود) vardu, kuris minimas joje kaip vienas iš Dievo pasiuntinių, siųstų Ado tautai – senovinei giminei, gyvenusiai pietinėje Arabijos dalyje. Ši sūra pasižymi itin moraliniu ir perspėjamu tonu. Joje daug kalbama apie Dievo teisingumą, atpildą, kantrybę … [Skaityti toliau…]
Sūra „Ibrahim“ yra keturioliktasis Korano skyrius, turintis penkiasdešimt dvi eilutes. Jos pavadinimas kilo iš pranašo Abraomo (Ibrahimo) vardo, kuris islamo tradicijoje laikomas vienu iš svarbiausių tikėjimo tėvų – žmogumi, kuris visiškai pasitikėjo Dievu, pakluso Jo valiai ir atmetė stabmeldystę. Tai viena iš vadinamųjų Mekos laikotarpio sūrų, apreikštų pranašui Mahometui dar prieš jo išvykimą į Mediną, … [Skaityti toliau…]