Dykumų tėvai (angl. Desert Fathers) yra ankstyvieji krikščionių asketai, kurie III–V amžiuje pasitraukė į Egipto, Sirijos ir Palestinos dykumas, siekdami gyventi visiškai atsiskyrę nuo visuomenės ir skirti gyvenimą maldai, pasninkui ir dvasinei disciplinai. Jie laikomi krikščioniško vienuolinio gyvenimo pradininkais, nes jų praktika suformavo vėlesnes vienuolynų tradicijas. Šie žmonės nebuvo atsiskyrėliai atsitiktinai; jų pasirinkimas buvo sąmoningas … [Skaityti toliau…]
Askezė – tai gyvenimo būdas, kuriuo siekiama dvasinio tobulėjimo, atsisakant fizinių malonumų, materialinių gėrybių ar kitų pasaulietiškų dalykų. Tai praktika, kurią taiko įvairių religijų ir dvasinių tradicijų pasekėjai, norintys pasiekti didesnį susitelkimą į dvasinius dalykus ir išvengti materializmo, malonumo siekimo bei kūniškų pagundų. Askezė dažnai pasireiškia savanorišku susilaikymu nuo tokių dalykų kaip: Askezės tikslas – … [Skaityti toliau…]
Žodis asketizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio askēsis, reiškiančio „pratimą“, „lavinimą“, „discipliną“. Senovės graikams tai pirmiausia buvo kūno ir proto treniruotė, savidrausmė, skirta stiprinti charakterį ir valią. Tik vėliau šis terminas įgavo dvasinę ir moralinę prasmę, susijusią su savanorišku atsisakymu tam tikrų malonumų ar poreikių. Asketizmas reiškia sąmoningą savęs ribojimą, siekiant aukštesnio tikslo: dvasinio, moralinio, … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Leono XIV apaštališkasis laiškas, išleistas 2025 m. spalio 27 d. Šv. Petro bazilikoje, minint 60-ąsias Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Gravissimum educationis (apie krikščioniškąjį ugdymą) metines. Originalus italų pavadinimas Disegnare nuove mappe di speranza (angl. Drawing New Maps of Hope, isp. Diseñar nuevos mapas de esperanza) lietuviškai verčiamas kaip „Nauji vilties žemėlapiai“ (nominalinė forma, rekomenduojama … [Skaityti toliau…]
Rytų krikščioniškoje dvasinėje tradicijoje žodis logismoi (gr. λογισμοί) reiškia ne šiaip mintis, o tam tikras vidines jėgas – psichinius impulsus, vaizdinius, troškimus, kurie lyg srautai teka per žmogaus sąmonę. Dykumų tėvai šį reiškinį laikė svarbiausiu dvasinio gyvenimo lauku: jie teigė, kad žmogaus kova už sielos tyrumą vyksta ne išorėje, o būtent mintyse. Evagrijus Pontietis, IV … [Skaityti toliau…]
Philokalia – tai vienas įspūdingiausių dvasinės literatūros rinkinių, koks tik kada nors buvo sudarytas. Pats žodis „Philokalia“ kilęs iš graikų kalbos: „philo“ reiškia meilę, o „kalos“ – grožį. Taigi pavadinimas nusako meilę grožiui, tačiau ne išoriniam, o vidiniam – dieviškajam grožiui, kuris atsiskleidžia žmogaus sieloje per maldą ir dvasinį apsivalymą. Lietuviškai kartais vartojamas terminas „Filokalija“, … [Skaityti toliau…]
Žodis „intruzija“ kilęs iš lotyniško intrusio, kuris reiškia „įsibrovimą“. Lietuvių kalboje vartojamos abi formos – intruzija ir intrusija. Kalbininkai dažniau rekomenduoja formą su z (intruzija), nes ji atitinka tarptautinių žodžių darybos taisykles. Vis dėlto šnekamojoje kalboje galima sutikti ir be „z“ – intrusija. Abi vartosenos randamos, tačiau tikslingiau laikytis intruzijos varianto. Kasdienybėje šis terminas naudojamas … [Skaityti toliau…]
Akedija – tarsi sunkus rūkas, apgaubiantis sielą, kai malda tampa tuščia, tikėjimas blėsta, o dvasiniai tikslai atrodo nepasiekiami. Terminas, dažnai siejamas su senovės vienuolių patirtimi, apibūdina ne tik apatiją, bet ir gilų dvasinį tingumą, abejingumą geriems darbams ir neviltį. Graikiškas žodis acedia, kuris lietuviškai verčiamas kaip akedija, kilęs iš a- („be“) ir kēdos ( „rūpestis“, … [Skaityti toliau…]
Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra esminė pašvęstojo gyvenimo dalis Katalikų Bažnyčioje. Šie įžadai, dar vadinami evangeliniais patarimais, atspindi vienuolio ar vienuolės įsipareigojimą gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymą, atsisakant pasaulietinių gėrybių ir visiškai atsiduodant Dievui. Vienuolių įžadai yra vieši, savanoriški ir iškilmingi pažadai, kuriuos pašvęstojo gyvenimo nariai duoda Dievui, įsipareigodami gyventi pagal … [Skaityti toliau…]
Jonas Moschas (John Moschus, gr. Ἰωάννης Μόσχος) buvo vienas iškiliausių VII a. Bizantijos vienuolių, klajoklių bei rašytojų, palikęs neįkainojamą liudijimą apie Rytų krikščionybės vienuolystės tradicijas. Dažnai šaltiniuose jis minimas su prievardžiu Eukratas (Eukratas, gr. Εὐκρατᾶς), simbolizuojančiu jo asketišką santūrumą ir dvasinę drausmę. Gimęs apie 550 metus, jis savo dvasinį kelią pradėjo Šventojo Teodosijaus vienuolyne (Monastery … [Skaityti toliau…]
Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]
„Bible Atlas“ – tai vienas iš išsamiausių ir kruopščiausiai parengtų biblinių geografijos vadovų, sukurtas XIX a. pabaigoje amerikiečių teologo Jesse L. Hurlbuto. Šis veikalas skirtas tiems, kurie nori ne tik skaityti Bibliją, bet ir matyti jos pasaulį: miestus, kalnus, upes, karavanų kelius, karalysčių ribas ir istorines vietas, kuriose vyko biblinių pasakojimų įvykiai. Tai nėra paprastas … [Skaityti toliau…]