Pranašystė „Štai mergelė pradės, pagimdys sūnų, ir jie vadins jį Emanueliu“ yra paimta iš Senojo Testamento pranašo Izaijo knygos (Izaijo 7:14) ir cituojama Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Matą (Mato 1:23). Emanuelio vardas hebrajiškai reiškia „Dievas su mumis“, o ši pranašystė laikoma tiesioginiu nurodymu į Jėzaus gimimą ir jo dieviškąją misiją. Vis dėlto, nors pranašystėje Jėzaus … [Skaityti toliau…]
1 ĮŽANGA 1.1 Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui. 1.2 Šis paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką buvo matęs. 1.3 Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, ir tie, kurie laikosi, … [Skaityti toliau…]
PROLOGAS Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo … [Skaityti toliau…]
Prologas Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius, kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai. Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas. JONO KRIKŠTYTOJO IR JĖZAUS GIMIMAS, JŲ JAUNYSTĖ … [Skaityti toliau…]
JĖZAUS GIMIMAS IR KŪDIKYSTĖ Jėzaus kilmės knyga [Lk 3,23-38] Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boazas iš … [Skaityti toliau…]
A. PRANAŠO MOTERYSTĖ IR JOS PAMOKA VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Beerio sūnui Ozėjui Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo bei Hezekijo dienomis ir Izraelio karaliaus Joašo sūnaus Jeroboamo dienomis. Neištikima Ozėjo žmonaKai VIEŠPATS pirmąsyk kalbėjo per Ozėją, VIEŠPATS tarė Ozėjui: “Eik, imk sau žmona moterį kekšę ir turėk vaikų kekšių, nes kraštas, pamesdamas VIEŠPATĮ, daro didelę … [Skaityti toliau…]
A. DANIELIS IR BABILONO KARALIAI Išmėginimas maistu karaliaus dvare Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo valdymo metais Babilono karalius Nebukadnezaras atžygiavo į Jeruzalę ir ją apgulė. Viešpats atidavė Judo karalių Jehojakimą drauge su dalimi indų iš Dievo Namų į jo rankas, o tas išgabeno juos į Šinaro šalį ir padėjo indus į savo dievų iždą. Tuomet karalius … [Skaityti toliau…]
A. ŽODŽIAI IŠ DIEVO PRIEŠ JERUZALĖS SUNAIKINIMĄ Pradinis regėjimas ir pranašo pašaukimas Trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktąją dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės, atsivėrė dangus ir aš mačiau regėjimus iš Dievo. Penktąją mėnesio dieną, – tai buvo penktieji karaliaus Jehojachino tremties metai, – VIEŠPATIES žodis atėjo Būzio sūnui kunigui Ezekieliui prie Kebaro upės … [Skaityti toliau…]
A. TEISUMAS IR ŽMOGAUS LIKIMAS Ieškoti Dievo ir vengti pikta Mylėkite teisumą, žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. Juk išmintis … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI KNYGA Dvejopas kelias I Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet VIEŠPATIES įstatymu džiaugiasi ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį. Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta. {Ką tik daro, jam sekasi.} II Ne taip su … [Skaityti toliau…]
Dievo vardai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios religijos bei jos tradicijų. Daugelis religijų turi savo specifinius Dievo pavadinimus, atspindinčius jo savybes ir vaidmenį. Pavyzdžiui, krikščionybėje Dievas dažnai vadinamas Viešpačiu, Tėvu, arba Jėzumi Kristumi, kuris laikomas Dievo sūnumi. Judaizme Dievas dažniausiai vadinamas Jahve, o islame – Alachu. Hinduizme dievybių yra daugybė, o aukščiausia dievybė dažnai vadinama Brahmanu. Šie vardai nėra tiesioginiai Dievo vardo vertimai, o veikiau atspindi skirtingus jo aspektus ar apibrėžimus, kuriuos skirtingos religijos pabrėžia. Svarbu suprasti, kad skirtingi vardai atspindi skirtingas kultūrines ir teologines perspektyvas, o ne skirtingus Dievus. Visos šios religijos, nepaisant skirtingų vardų, dažnai tiki vienu aukščiausiu kūrėju. Todėl Dievo vardų įvairovė atspindi žmogaus pastangas suprasti ir apibūdinti neaprėpiamą Dievybę.