Paieškos rezultatai (1404) pagal: Malda apie meile

Švenčiausioji Trejybė yra viena iš pagrindinių krikščioniškos teologijos sąvokų, apibūdinanti Dievo prigimtį kaip vieną esybę, išreiškiamą trimis asmenimis: Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Šventąja Dvasia. Ši sąvoka yra esminė visose didžiosiose krikščioniškose konfesijose – Katalikų, Ortodoksų ir daugelyje Protestantiškų bažnyčių. Švenčiausiosios Trejybės supratimas gali būti sudėtingas, tačiau jis yra pagrindinis krikščioniškojo tikėjimo principas. … [Skaityti toliau…]

Mokša hinduizme yra galutinis išsilaisvinimas arba išvadavimas iš samsaros – nuolatinio gimimų, mirčių ir atgimimų rato. Tai yra viena iš pagrindinių ir galutinių tikslų (dar vadinama purushartha) hinduizmo tikėjime, siekiama kartu su kitais trimis gyvenimo tikslais: dharma (moralinė pareiga), artha (materialinis gerbūvis) ir kama (malonumas). Mokšos Savybės ir Reikšmė Išsilaisvinimas iš Samsaros: Vienybė su Brahmanu: … [Skaityti toliau…]

Vanduo religijoje yra vienas iš svarbiausių simbolių, turintis daugybę reikšmių, priklausomai nuo kultūrinio ir religinio konteksto. Jis dažnai siejamas su gyvybe, apsivalymu, atgimimu, dieviškuoju palaiminimu ir dvasine energija. Kaip gamtos elementas, vanduo yra būtinas gyvybei, todėl religijose jis įgyja gilias dvasines reikšmes. 1. Vanduo kaip gyvybės simbolis Daugelyje religijų vanduo simbolizuoja gyvybę. Jis maitina žemę, … [Skaityti toliau…]

Eucharistija (gr. eucharistia) yra centrinė krikščionių liturgijos dalis, ypač katalikų ir stačiatikių Bažnyčiose, kurioje švenčiamas Kristaus aukos atminimas bei jos mistinis sudabartinimas. Ši sąvoka remiasi fundamentaliu tikėjimu, kad liturgijos metu Jėzaus Kristaus auka, atlikta ant kryžiaus prieš du tūkstančius metų, yra ne tik istoriškai prisimenama, bet ir iš naujo tampa realiai esanti tikinčiųjų bendruomenėje. Eucharistijos … [Skaityti toliau…]

Žodis Eucharistija kilo iš graikų kalbos žodžio eucharistia, kuris reiškia dėkojimą arba padėką. Krikščionybėje Eucharistija yra viena svarbiausių tikėjimo dalių. Paprastai kalbant, tai yra šventas veiksmas bažnyčioje, kai per Mišias ar liturgiją kunigas pašventina duoną ir vyną, o po to tikintieji priima Komuniją. Komunija reiškia pašventintos duonos, o kai kur ir vyno, priėmimą. Katalikų tikėjime … [Skaityti toliau…]

Amžinybė – tai sąvoka, kuri žmoniją lydi tūkstantmečius, keldama klausimus apie laiko ribas, egzistencijos prasmę ir visatos prigimtį. Religinis požiūris Amžinybė tūkstantmečius lydėjo žmoniją, kviesdama gilintis į egzistencijos paslaptis ir dieviškosios prigimties gelmes. Daugelyje pasaulio religijų amžinybė neatsiejama nuo dieviškosios esybės, kuri peržengia laiko ribas ir egzistuoja anapus žmogiškojo suvokimo. Krikščionybėje amžinybė vaizduojama kaip Dievo … [Skaityti toliau…]

Išpažintis (lot. Confessio) yra Bažnyčios nustatytas veiksmas, kurio metu žmogus atvirai pasako savo padarytas klaidas ir prašo Dievo atleidimo. Tai nėra bendras pasikalbėjimas ar emocinis išsipasakojimas. Išpažintis yra oficiali Atgailos sakramento dalis, kurioje žmogus aiškiai įvardija, ką padarė ne taip, o kunigas, veikdamas Bažnyčios vardu, tas nuodėmes atleidžia. Kai žmogus nori atlikti išpažintį, viskas vyksta … [Skaityti toliau…]

Dievas yra aukščiausia būtybė, kurią daugelis religijų laiko visatos kūrėju, valdytoju ir moraliniu autoritetu. Dievo samprata skiriasi priklausomai nuo religinių tradicijų, tačiau visose jos apima tam tikras esmines savybes, tokias kaip visagalybė, visžinystė, amžinybė ir tobulumas. Štai kaip Dievas suvokiamas kai kuriose pagrindinėse religijose: Krikščionybėje Krikščionybėje Dievas yra vienas, bet triasmenis – tai yra Trejybė, … [Skaityti toliau…]

Dešimt Dievo įsakymų (arba Dekalogas) yra pagrindinės moralinės taisyklės, kurias, pagal Bibliją, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno. Šie įsakymai yra esminė dalis žydų ir krikščionių religinių tradicijų, ir jie apibūdina elgesio normas, kurias tikintieji turėtų laikytis savo santykiuose su Dievu ir kitais žmonėmis. Toliau pateikiami Dešimt Dievo įsakymų, pritaikyti krikščionims, ypač pagal Romos katalikų … [Skaityti toliau…]

Hare Krišna dažnai klaidingai vadinamas „Hari Krišna“, tačiau sanskrito kalboje teisinga forma yra „Hare“. Tai kreipinys į dieviškąją energiją, kviečiantis artumą su Krišna – Aukščiausiuoju Dievu, laikomu meilės, džiaugsmo ir grožio įsikūnijimu. Vaišnavizmo tradicijoje Krišna laikomas aštuntuoju Viešpaties Višnu avataru, bet daugelis tikinčiųjų jį garbina kaip patį aukščiausią Dievą. Jo mokymai perteikti tokiuose raštuose kaip … [Skaityti toliau…]