Jėzaus didysis įsakymas yra pagrindinis krikščionybės mokymas, kurį Jėzus perteikė savo sekėjams ir kuris susideda iš dviejų pagrindinių įsakymų: meilės Dievui ir meilės artimui. Šie du įsakymai apibendrina visą krikščioniškąją moralę ir įstatymų esmę. Šis įsakymas užrašytas Mato evangelijoje: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. … [Skaityti toliau…]
Jėzaus įsakymas mylėti priešus yra vienas iš radikaliausių ir įkvepiančių Jėzaus mokymų, kuriame Jis ragina savo sekėjus rodyti meilę ne tik savo draugams ar artimiesiems, bet ir tiems, kurie juos nekenčia ar persekioja. Šis mokymas užrašytas Mato evangelijoje: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai. Jis liepia savo … [Skaityti toliau…]
Jėzaus auksinė taisyklė yra principas, kurį Jėzus mokė savo sekėjus ir kuris nurodo, kaip žmonės turėtų elgtis vieni su kitais. Ji teigiama taip: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“(Mato 7:12) Ši taisyklė pabrėžia abipusį pagarbos, gailestingumo ir užuojautos principą. Jėzaus auksinė taisyklė yra universalus etinis mokymas, kuris skatina elgtis … [Skaityti toliau…]
Sakramentinė būsena (arba sakramentinė padėtis) yra teologinis terminas, apibūdinantis žmogaus dvasinę ir teologinę būseną, kai jis dalyvauja sakramentiniu gyvenimu pagal Bažnyčios mokymą. Ši būsena yra susijusi su asmens santykiu su Dievu ir Bažnyčia per sakramentus, kurie suteikia dvasinę malonę ir įgalina žmogų gyventi pagal krikščioniškus principus. Sakramentinė būsena yra ypač svarbi kunigystėje, vienuolystėje ir kituose … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus įsakymai remiasi pagrindiniais mokymais, kuriuos Jėzus perdavė savo sekėjams, ir kurie sudaro krikščioniškosios moralės ir tikėjimo pagrindą. Evangelijose Jėzus pateikia kelis svarbius įsakymus, apibrėžiančius, kaip krikščionys turėtų gyventi, elgtis su kitais ir tikėti Dievu. Štai pagrindiniai Jėzaus Kristaus įsakymai: 1. Didysis įsakymas (meilė Dievui ir artimui) 2. Auksinė taisyklė 3. Įsakymas mylėti vieni … [Skaityti toliau…]
Sukūrimo epas, dar žinomas kaip Enuma Eliš, yra vienas svarbiausių senovės Mesopotamijos mitologinių tekstų, kuriame aprašoma visatos, dievų ir žmonių sukūrimas. Šis epas buvo rastas molinėse lentelėse, parašytose dantiraščiu, ir datuojamas apie 18 a. pr. Kr. Tekstas ypač svarbus Babilono mitologijoje ir buvo deklamuojamas Babilono Naujametinės šventės (Akitu) metu. Epas prasideda žodžiais „Enuma Eliš“, kurie … [Skaityti toliau…]
Pastoracinis pasirengimas yra esminė kunigystės formacijos dalis, kurios metu būsimieji kunigai įgyja praktinės patirties dirbdami su tikinčiųjų bendruomenėmis. Šis pasirengimas yra skirtas ugdyti gebėjimus sielovadoje, sakramentų teikime, pamokslavime, dvasiniame vadovavime ir tarnystėje įvairioms Bažnyčios narių grupėms. Pastoracinis ugdymas suteikia seminaristams galimybę pritaikyti teorines žinias iš filosofijos ir teologijos studijų praktiniame kunigiškos tarnystės kontekste. Pastoracinio pasirengimo … [Skaityti toliau…]
Gilgamešo epas yra vienas iš seniausių literatūros kūrinių pasaulyje, parašytas maždaug 2100 m. pr. Kr. Šumerų, akadiečių ir babiloniečių kultūrose. Epas pasakoja apie pusiau mitinį Uruko karalių Gilgamešą, jo nuotykius, draugystę su Enkidu, susidūrimą su gyvenimo laikinais dalykais ir jo paieškas dėl nemirtingumo. Gilgamešo epas yra parašytas ant molinių lentelių dantiraščiu ir apima įvairius pasakojimus … [Skaityti toliau…]
Budos pamokslas, dar vadinamas Pirmuoju pamokslu, yra svarbus įvykis budizmo istorijoje. Tai pirmasis Sidhartos Gautamos, po nušvitimo tapusio Buda, mokymas. Šis pamokslas buvo pasakytas po to, kai Buda pasiekė nušvitimą (bodhi) po meditacijos po Bodhi medžiu. Jis buvo skirtas penkiems jo ankstesniems asketams-mokiniams, kurie vėliau tapo pirmaisiais jo sekėjais. Pamokslas buvo pasakytas netoli Benareso (dabartinio … [Skaityti toliau…]
Keturi taurūs budizmo mokymai, dar žinomi kaip Keturi taurūs tiesos, yra pagrindinė Budizmo doktrina, kurią atskleidė Buda (Sidharta Gautama) po savo nušvitimo. Šie mokymai paaiškina kančios kilmę, jos priežastis ir kelią, vedantį į išsivadavimą iš kančios. Jie sudaro budizmo esmę ir nurodo, kaip pasiekti nirvaną – būseną be kančios ir atgimimo ciklų (samsaros). 1. Kančios … [Skaityti toliau…]