„Augustino išpažintys“ (lot. Confessiones) yra vienas iš svarbiausių ankstyvojo krikščionybės filosofinių ir teologinių tekstų. Jį parašė Šv. Augustinas iš Hipono, vienas iš reikšmingiausių krikščionių teologų ir filosofų. Ši knyga buvo parašyta apie 397-400 metus ir laikoma viena iš pirmųjų auto-biografinių ir refleksinių literatūros formų Vakarų tradicijoje. Knygos Turinys „Augustino išpažintys“ yra sudarytos iš 13 knygų, … [Skaityti toliau…]
„Šėtono knyga“ (angl. The Satanic Bible) – tai pagrindinis tekstas, skirtas Šėtonizmo religijai, kurį 1969 metais parašė Anton LaVey. LaVey buvo Šėtono bažnyčios įkūrėjas ir šis tekstas tapo pagrindiniu Šėtonizmo doktrinos vadovu. Nors „Šėtono knyga“ yra daugiausia filosofinė ir simbolinė, ji turi didelę reikšmę Šėtonizmo religijoje ir kultūroje. Knygos Turinys „Šėtono knyga“ yra suskirstyta į … [Skaityti toliau…]
Kanonas – tai oficialiai priimtų religinių tekstų rinkinys, kuris laikomas autoritetingu ir šventu tam tikroje religijoje ar denominacijoje. Žodis „kanonas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „kanon“, reiškiančio „matavimo lazda“ arba „standartas“. Kanonas nustato, kurie tekstai yra pripažinti kaip autoritetingi ir kurių laikomasi kaip dieviškosios atskleidimo dalis. Kanono Paskirtis 1. Autoritetas:Kanonas suteikia tekstams autoritetą religinių mokymų … [Skaityti toliau…]
Apokrifai – tai Biblijos knygos, kurios nebuvo įtrauktos į oficialų kanoninį šventųjų raštų sąrašą, pripažintą daugelyje krikščioniškų tradicijų. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „apokryphos“, reiškiančio „slaptas“ arba „paslėptas“. Apokrifiniai tekstai dažnai apima tiek Senojo Testamento, tiek Naujojo Testamento literatūrą, ir jie buvo parašyti įvairiais laikotarpiais, dažnai tarp pirmojo ir antrojo šimtmečių prieš Kristų … [Skaityti toliau…]
Skaičius 144 000 yra svarbus ir simbolinis skaičius Biblijoje, ypač Apokalipsės knygoje (Apreiškimo Jonui). Šis skaičius dažnai interpretuojamas įvairiais būdais krikščioniškoje teologijoje ir yra susijęs su idėja apie išrinktuosius ir Dievo išgelbėjimo planą. Biblijinė Nuoroda Apokalipsės knyga: Interpretacijos 1. Išrinktieji:Skaičius 144 000 dažnai suvokiamas kaip simbolizuojantis Dievo išrinktuosius, kurie yra pažymėti ir apsaugoti per paskutinį … [Skaityti toliau…]
Apokalipsės knyga, dar vadinama Jono Apreiškimu arba Apreiškimo Jonui knyga, yra paskutinė knyga Naujojo Testamento Biblijoje. Ją parašė šventasis Jonas, kuris, kaip manoma, buvo vienas iš Jėzaus apaštalų. Knyga laikoma apokaliptiniu tekstu, nes ji aprašo galutinius pasaulio įvykius ir teismo dieną, kai Dievas grąžins tvarką ir teisę visame pasaulyje. Knygos Turinys Apokalipsės knyga susideda iš … [Skaityti toliau…]
Antikristas yra esminis veikėjas krikščioniškoje apokaliptikoje, dažnai laikomas priešininku Jėzui Kristui ir simbolizuojantis piktąją jėgą bei ateistinę pasaulio tvarką. Antikristo sąvoka yra plačiai aptariama Biblijoje ir krikščioniškoje teologijoje, o jos reikšmė ir interpretacijos gali skirtis priklausomai nuo denominacijos ir tradicijos. Štai kaip antikristas apibrėžiamas ir suprantamas įvairiuose kontekstuose: 1. Biblinė Reikšmė 2. Teologinė Interpretacija 3. … [Skaityti toliau…]
Skaičius 666 yra viena iš labiausiai žinomų ir simboliškai reikšmingų skaičių religijose ir kultūrose. Dažniausiai jis siejamas su Apokalipse, antikristu ir piktosiomis jėgomis. Štai kaip skaičius 666 interpretuojamas įvairiuose kontekstuose: 1. Krikščionybė 2. Judaizmas 3. Islamas 4. Kitos kultūros ir kontekstai Skaičius 666 dažniausiai yra siejamas su piktosiomis jėgomis ir antikristu, ypač krikščionybės kontekste, kur … [Skaityti toliau…]
Skaičius 100 turi įvairias simbolines reikšmes religijose, kultūrose ir filosofijose. Jis dažnai susijęs su pilnatve, visiškumu ir dvasiniu tobulumu. Šis skaičius simbolizuoja užbaigtumą, gausą ir apibendrinimą. Štai kaip skaičius 100 interpretuojamas keliuose kontekstuose: 1. Judaizmas 2. Krikščionybė 3. Islamas 4. Hinduizmas 5. Budizmas 6. Kitos kultūros Skaičius 100 religijose ir kultūrose simbolizuoja pilnatvę, visiškumą ir … [Skaityti toliau…]
Jėzaus mirtis buvo pati gėdingiausia ir žeminanti egzekucija, kokią galėjo išgyventi žmogus senovės Romoje. Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra vienas iš svarbiausių ir paradoksaliausių krikščionybės aspektų. Tai nebuvo tiesiog mirtis – tai buvo pati gėdingiausia ir žeminanti egzekucija, kokią galėjo išgyventi žmogus senovės Romoje. Nukryžiavimas buvo skirtas ne tik tam, kad žmogus kentėtų, bet ir … [Skaityti toliau…]