Evangelija pagal Judasą yra viena iš apokrifinių knygų, kuri nėra įtraukta į Biblijos kanoną nei katalikų, nei protestantiškose, nei ortodoksų tradicijose. Ši evangelija yra išlikusi kaip senovės krikščioniškosios literatūros fragmentas, ir jos tekstas buvo atrastas XX a. viduryje. Jos pagrindinis turinys ir teminės kryptys yra labai skirtingos nuo kanoninių evangelijų. Pagrindinė Informacija apie Evangeliją pagal … [Skaityti toliau…]
Juditos knyga yra senovės žydų religinių tekstų rinkinys, įtrauktas į kai kurias Biblijos versijas, tačiau nepriklausantis prie kanoninių knygų tiek rabininiame judaizme, tiek daugelyje protestantiškų tradicijų. Tačiau ji yra dalis Apokrifų arba Deuterokanoninių knygų, kurios yra įtrauktos į katalikų ir ortodoksų Biblijos kanonus. Pagrindinė Informacija apie Juditos Knygą Juditos knyga yra įdomus ir svarbus dokumentas, … [Skaityti toliau…]
Šventojo Tomo Evangelija (Evangelija pagal Tomą) yra vienas paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Priklausanti gnostinei tradicijai, ji išsiskiria unikaliu požiūriu į Jėzaus mokymus, orientuotais į dvasinį pažinimą ir vidinę transformaciją. Skirtingai nei kanoninės Evangelijos (Mato, Morkaus, Luko ir Jono), įtrauktos į Naująjį Testamentą, šis tekstas nepasakoja apie Jėzaus gyvenimą ar stebuklus, o pateikia 116 mįslingų posakių, … [Skaityti toliau…]
Zohar yra pagrindinis kabalistinis tekstas, kurį dažnai laikoma viena svarbiausių Kabalos literatūros knygų. Zohar, hebrajų kalba reiškiantis „Šviesa“, yra fundamentali žydų mistikos ir ezoterinės filosofijos dalis. Tekstas pirmą kartą pasirodė XIII amžiuje ir yra svarbus kabalistams visame pasaulyje. Pagrindinė Informacija apie Zohar Zohar yra svarbus tekstas, kuris teikia gilų įžvalgą apie kabalistinę mistiką, dvasinį augimą … [Skaityti toliau…]
Tibeto knyga dažniausiai reiškia “Tibeto knyga apie mirimą” (Tibeto: འཇིགས་མེད་མཛད་པའི་དགོངས་པ་དང་གཤིས་འབྱུང་བའི་བར་དོ་, Bardo Thodol). Tai yra svarbus tibetiečių budizmo tekstas, kurio pagrindinė tema – mirimo procesas ir gyvenimo po mirties etapas. Knyga yra svarbi tiek tibetiečių budizme, tiek Vajrayana tradicijoje. „Tibeto knyga apie mirimą“ (Bardo Thodol) Bardo Thodol, dažnai vadinama Tibeto mirusiųjų knyga, yra tibetiečių budizmo tekstas, … [Skaityti toliau…]
Buddizmo sutros yra svarbiausi tekstai, sudarantys Budizmo literatūrą, kurioje pateikiami Budos mokymai ir filosofija. Šie tekstai yra esminiai tiek Theravada, tiek Mahayana Budizmo tradicijose ir apima įvairias temas, tokias kaip moralė, meditacija, dorybės ir tikroji išmintis. Sutros, kaip rašytiniai dokumentai, dažnai buvo perduodamos žodžiu ir vėliau užrašytos, kad būtų išsaugotos ir perduotos ateities kartoms. Pagrindiniai … [Skaityti toliau…]
Dievas leidžia ir skatina mylėti ne tik Jį, bet ir kitus žmones, artimuosius, taip pat rodo pagarbą ir rūpestį gyvūnams, gamtai bei kūrinijai. Biblijoje mylėti Dievą ir mylėti artimą yra glaudžiai susiję. Nors Dievo meilė yra svarbiausia, ji skatina meilę ir pagarbą visai kūrinijai, nes viskas, kas yra sukurta, yra Dievo kūrinys. Meilė artimui: Meilė … [Skaityti toliau…]
Stebuklas yra reiškinys, kuris negali būti paaiškintas gamtos dėsnių arba įprastų mokslinių metodų pagalba ir yra laikomas Dievo veikimu arba dieviškosios intervencijos ženklu. Katalikų Bažnyčios kontekste stebuklai yra svarbūs etapas kandidatui tapti šventuoju, nes jie patvirtina, kad šventasis turi ypatingą dvasišką galią ir užtarimą. Štai kaip stebuklai yra suprantami ir įrodinėjami šventųjų kanonizacijos procese: 1. … [Skaityti toliau…]
„Ramajana“ yra vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių senovės Indijos epų, kuris laikomas svarbiu hinduizmo religiniu ir kultūriniu tekstu. Jį parašė Valmiki, kuris yra laikomas pirmuoju indų epinio poezijos kūrėju. Knyga yra parašyta sanskrito kalba ir yra sudaryta iš apie 24 000 šlokų (eiliuotų strofų), suskirstytų į šešis skyrius arba Kandas. Turinys ir Struktūra „Ramajana“ pasakoja … [Skaityti toliau…]
Knyga apie gėrį gali turėti įvairias interpretacijas ir kontekstus priklausomai nuo religijos, filosofijos ar literatūros srities. Žemiau pateikiami keli pagrindiniai kontekstai, kuriuose gali būti nagrinėjamas gėris: 1. Knygos apie Gėrį Filosofiniuose ir Teologiniuose Kontekstuose a. „Knyga apie gėrį“ – Filosofinė ir Etinė Literatūra: b. Religinės Tradicijos: 2. Knygos apie Gėrį Literatūroje a. Literatūriniai Šedevrai: b. … [Skaityti toliau…]