Musulmonų brolija (arab. الإخوان المسلمون, Al-Ikhwan al-Muslimun) yra islamistinė politinė ir religinė organizacija, įkurta 1928 metais Egipte. Jos įkūrėjas, mokytojas ir teologas Hasanas al-Banna, siekė sukurti visuomenę, kuri gyventų pagal griežtus islamo įstatymus (šariatą) ir grįžtų prie pirmųjų islamo laikų idealų. Musulmonų brolija siekė atgaivinti islamo visuomenės dvasines, socialines ir politines vertybes, kurios, jų nuomone, … [Skaityti toliau…]
Islamo valstybė, dar žinoma kaip ISIS (angl. Islamic State of Iraq and Syria), yra teroristinė organizacija, kilusi iš radikalios islamo ideologijos. Ji susiformavo iš „Al-Qaeda“ atšakos Irake ir vėliau išsiplėtė į Siriją, kur savo veiklos viršūnėje valdė didelę dalį teritorijos. Organizacija oficialiai susikūrė 2014 metais, kai jos lyderis Abu Bakr al-Baghdadi paskelbė „kalifatą“ – islamo … [Skaityti toliau…]
Bdelija (hebrajiškai „bedolach“) yra medžiaga, minėta Biblijoje Pradžios knygos 2:12 eilutėje kartu su onikso akmeniu: „To krašto auksas yra geras; ten yra bdelijų ir onikso akmuo.“ Nėra visiško sutarimo dėl to, ką tiksliai reiškia žodis „bdelijos“, tačiau yra keletas galimų interpretacijų: Kadangi tiksliai nėra žinoma, ką bdelijos reiškia, šis terminas dažnai laikomas vienu iš Biblijos … [Skaityti toliau…]
Visata religijoje dažnai simbolizuoja dieviškosios kūrybos aktą, tvarką, harmoniją ir gyvenimo prasmę. Ji apima viską, kas egzistuoja – fizinę, dvasinę ir moralinę tikrovę, įskaitant pasaulį, žmogų, dievus ar Dievą, ir dvasines būtybes. Skirtingos religijos ir filosofinės sistemos turi savitas visatos interpretacijas, tačiau dažniausiai visata religiniame kontekste suprantama kaip dieviškojo plano dalis, sukurtas ir tvarkomas aukštesnės … [Skaityti toliau…]
Pelnymasis iš tikėjimo – tai reiškinys, kai asmenys ar organizacijos naudoja religiją arba dvasinę veiklą siekdami finansinės naudos arba asmeninės galios. Tai gali reikšti ne tik materialių turtų kaupimą, bet ir manipuliavimą sekėjais bei jų tikėjimu siekiant pelno. Ši praktika dažnai siejama su dvasiniais lyderiais ar organizacijomis, kurios, užuot pasiekusios dvasingumo tikslus, naudojasi tikinčiųjų pasitikėjimu … [Skaityti toliau…]
Vidinis kelias (tariqa) – tai sufizmo dvasinė kryptis, kurią praktikuoja sufijų bendruomenės, siekdamos artimo ryšio su Dievu per mistinę kelionę. „Tariqa“ reiškia „kelias“ arba „takelis“, ir sufizme tai simbolizuoja asmeninę ir vidinę dvasinę kelionę, kurios tikslas yra pasiekti Dievą per savęs tobulinimą ir dvasinį atsidavimą. Tariqa nėra tik išorinės taisyklės ar ritualai, bet ir gilus … [Skaityti toliau…]
Gemara yra antroji Talmudo dalis, sudaranti rabinų diskusijų, aiškinimų ir interpretacijų rinkinį apie pirmąją Talmudo dalį – Mišną. Gemaros tikslas yra išsamiai paaiškinti ir išplėsti Mišnoje pateiktus įstatymus, normas bei etikos principus. Tai yra gyva diskusijų sistema, kurioje rabinai aptaria, gilinasi į Mišnos tekstą ir siekia suprasti, kaip šie įstatymai turėtų būti taikomi praktikoje. Gemara … [Skaityti toliau…]
Šalom (hebrajiškai: שָׁלוֹם) yra hebrajų kalbos žodis, kurį dažnai verčiame kaip „taika“, tačiau jo reikšmė yra kur kas platesnė. Šalom apima visapusišką gerovę, pilnatvę, harmoniją, sveikatą, saugumą, ir ramybę. Tai žodis, kuris dažnai vartojamas Biblijoje ir kasdieninėje žydų kalboje norint išreikšti tiek fizinę, tiek dvasinę pilnatvę. Pagrindinės „Šalom“ reikšmės: Šalom Biblijoje: „Viešpats telaimina tave ir … [Skaityti toliau…]
Košerinis maistas yra žydų mitybos taisyklėse numatytas maistas, kuris atitinka specifinius religinius reikalavimus, apibrėžtus kašruto įstatymuose. „Košerinis“ reiškia „tinkamas“ arba „grynas“ pagal žydų religinę teisę. Kašruto taisyklės yra išsamiai aprašytos Toros (Senojo Testamento) įstatymuose, ypač Kunigų ir Pakartoto įstatymo knygose. Kodėl žydai valgo košerinį maistą? Košerinio maisto vartojimas yra žydų tikėjimo ir religijos dalis. Tora … [Skaityti toliau…]
Apokalipsė pagal Petrą yra viena iš senovės krikščioniškų tekstų, kuri nėra įtraukta į oficialų Biblijos kanoną, tačiau yra svarbi studijuojant ankstyvąją krikščionišką literatūrą ir teologiją. Šis tekstas yra laikomas apokrifiniu ir dažnai priskiriamas prie Apokalipsių literatūros žanro, kurioje aprašomi eschatologiniai įvykiai ir pranašystės apie pasaulio pabaigą. Pagrindinė Informacija apie Apokalipsę pagal Petrą Citatos iš Apokalipsės … [Skaityti toliau…]