Septyni dangūs yra konceptas, aptinkamas įvairiose religijose, mitologijose ir filosofinėse tradicijose, apibūdinantis dangaus arba dvasinio pasaulio sluoksnių hierarchiją. Tai dažnai reiškia kelis dvasinius lygius arba skirtingus dangus, kur yra angelai, dievybės ar sielos, kuriems po mirties tenka skirtingos vietos, priklausomai nuo jų dvasinės būklės. Šis konceptas yra ypač reikšmingas judaizme, islamo tikėjime ir kai kuriose … [Skaityti toliau…]
Gnosticizmas yra plati religinių ir filosofinių mokymų sistema, kuri atsirado pirmųjų amžių po Kristaus laikotarpiu, dažniausiai susijusi su įvairiais ankstyvosios krikščionybės judėjimais, tačiau turinti ir įtakų iš helenistinės, judaistinės, persiškos bei kitų religijų tradicijų. Pagrindinė gnosticizmo idėja yra tikėjimas, kad pasaulis yra netobulas arba blogas, o išganymas ateina per gnosis – slaptą dvasinį žinojimą. Pagrindiniai … [Skaityti toliau…]
Nestorianizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė doktrina, pavadinta pagal Konstantinopolio patriarchą Nestorijų (apie 386–450 m.). Šis mokymas kilo V amžiuje ir buvo susijęs su Kristaus prigimties klausimu. Nestorianizmas teigia, kad Kristus turi dvi atskiras prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją – kurios egzistuoja nepriklausomai viena nuo kitos. Dėl to buvo padaryta išvada, kad Kristus nėra viena vieninga … [Skaityti toliau…]
Gyventi pagal Dievo valią reiškia orientuotis savo gyvenimą pagal Dievo įsakymus, moralinius principus ir dvasinius idealus, kaip jie yra apibrėžti Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme. Tai yra siekis būti ištikimam Dievo planui ir veikti pagal Jo norus, kurie dažnai apima meilę, teisingumą, gailestingumą ir tarnystę. Kas reiškia gyventi pagal Dievo valią? Ar tai sunku? Gyventi … [Skaityti toliau…]
Arijonizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė erezija, kurią IV amžiuje skelbė Aleksandrijos kunigas Arijus. Pagrindinis arijonizmo mokymas teigia, kad Jėzus Kristus yra sukurtas Dievo tvarinys, turintis dievišką statusą, tačiau jis nėra vienos prigimties su Dievu Tėvu. Kitaip tariant, Arijus manė, kad Kristus nėra amžinas ir nekintantis kaip Dievas Tėvas, todėl negali būti laikomas tikru Dievu ta … [Skaityti toliau…]
Pelagijonizmas yra ankstyvųjų krikščionybės laikų teologinė erezija, pavadinta pagal britų vienuolį Pelagijų, gyvenusį IV–V a. Jis teigė, kad žmogus turi laisvą valią ir savo pastangomis gali pasiekti išganymą, nepriklausomai nuo Dievo malonės. Pelagijonizmas buvo laikomas priešingu krikščioniškam mokymui apie pirminę nuodėmę ir Dievo malonės būtinumą žmogaus išganymui. Pagrindinės Pelagijaus ir pelagijonizmo idėjos: Kova su pelagijonizmu … [Skaityti toliau…]
Erezija yra sąvoka, naudojama apibūdinti tikėjimo ar doktrinos mokymą, kuris nukrypsta nuo oficialiai pripažinto religinio mokymo, ypač krikščionybėje. Erezijos paprastai kyla iš religinės bendruomenės vidaus, kai kuri nors grupė arba asmuo pradeda skelbti tikėjimo nuostatas, kurios nesutampa su oficialiomis Bažnyčios doktrinomis. Šios nuostatos dažnai laikomos klaidingomis ir griaunančiomis tikėjimo vientisumą. Erezijos samprata krikščionybėje: Nukrypimas nuo … [Skaityti toliau…]
Katechezė – tai procesas, kurio metu perduodamos ir aiškinamos krikščioniškos tikėjimo tiesos ir vertybės. Tai mokymo forma, kuri siekia padėti tikintiesiems geriau suprasti ir gyventi pagal krikščioniškas normas bei vertybes. Katechezė apima ne tik tikėjimo doktrinos mokymą, bet ir dvasinį ugdymą, moralinį vadovavimą ir praktinę veiklą. Katechezės tikslai Katechezės formos ir metodai Katechezės istorija Katechezės … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios Tėvų raštai yra svarbi ankstyvosios krikščionybės literatūra, kurią parašė krikščionių teologai, dvasininkai ir mąstytojai, žinomi kaip Bažnyčios Tėvai. Šie raštai apima pirmuosius kelis krikščionybės amžius ir turi didelę įtaką krikščioniškosios teologijos, etikos, liturgijos ir bažnyčios struktūros raidai. Bažnyčios Tėvais vadinami ankstyvieji krikščionių teologai, kurie gyveno ir rašė pirmuosius septynis krikščionybės amžius. Jie prisidėjo prie … [Skaityti toliau…]
Tvirtas pašaukimas – tai gilus ir neabejotinas jausmas, kad asmuo yra kviečiamas atlikti tam tikrą gyvenimo misiją ar tarnystę, dažniausiai susijusią su religiniu įsipareigojimu. Šis pašaukimas dažnai siejamas su ypatingu dvasiniu patyrimu ar aiškia vidine įžvalga, kad žmogus turi sekti Dievo kvietimą ir vykdyti tam tikras pareigas, dažnai susijusias su kunigyste, vienuolyste ar kita dvasine … [Skaityti toliau…]