Šitas klausimas senas kaip pati žmogaus sąmonė. Nuo seniausių laikų, kai pirmykštis žmogus pakėlė akis į žvaigždes ar atsiklaupė prieš ugnį, jis pradėjo ieškoti – ne tik maisto ar saugumo, bet ir prasmės. Tarsi intuicija giliai širdyje šnabždėtų: aš esu dalis kažko didesnio. Ir net jei aplink buvo daug baimės, nežinomybės ar kančios, tas poreikis … [Skaityti toliau…]
Rožių Karalienė (lot. Regina Rosarii, it. Madonna del Rosario) yra vienas iš gražiausių ir plačiai garbinamų Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, siejamas su Šventojo Rožinio malda ir Marijos, kaip dvasinės vadovės bei užtarėjos, vaidmeniu. Šis titulas pabrėžia Marijos grožį, šventumą ir jos tarpininkavimą, tarsi rožės, simbolizuojančios meilę, maldą ir atsidavimą. Titulas Rožių Karalienė kyla … [Skaityti toliau…]
Anhedonija – tarsi pilkas šydas, dengiantis gyvenimo spalvas, kai net gražiausios akimirkos nesuteikia džiaugsmo, o malonumai atrodo bereikšmiai. Ši būsena, apibūdinama kaip nesugebėjimas jausti malonumo, yra ne tik psichologinė, bet ir giliai dvasinė iššūkis. Žodis „anhedonija“ kilęs iš graikų kalbos: an- („be“) ir hēdonē („malonumas“), taigi pažodžiui reiškia „malonumo nebuvimą“. Terminas XIX a. pabaigoje buvo … [Skaityti toliau…]
Melancholija – tarsi tyli, nostalgiška daina, skambanti sielos gelmėse, kai liūdesys susipina su grožiu, o ilgesys tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ši būsena, dažnai siejama su giliu mąstymu ir jautrumu, lydi žmogų tiek kasdienybėje, tiek dvasiniuose ieškojimuose. Žodis „melancholija“ kilęs iš graikų kalbos melankholia, sudaryto iš melas („juodas“) ir kholē („tulžis“). Senovės Graikijoje, remiantis Hipokrato humoraline … [Skaityti toliau…]
Diakonų šventimų priesaika kyla iš Apaštalų darbų (Apd 6, 1–6), kur pirmą kartą paminėta diakonų tarnystė – padėti apaštalams rūpinantis bendruomenės reikalais ir pagalba vargšams. Diakonų pareigos vystėsi kartu su Bažnyčios augimu. Nuo ankstyvųjų amžių šventimų metu buvo duodamas viešas pažadas ištikimai vykdyti savo tarnystę, klausyti vyskupo ir laikytis Bažnyčios mokymo. Dabartinis priesaikos tekstas formavosi … [Skaityti toliau…]
Komunija (lot. communio, it. comunione, angl. communion, vok. Kommunion, pranc. communion, isp. comunión, lenk. komunia) yra terminas Katalikų Bažnyčioje, turintis tiek teologinę, tiek liturginę reikšmę. Žodis kilęs iš lotyniško „communio“, kuris reiškia „bendrystę“, „susivienijimą“, „bendrą dalijimąsi“. Šis terminas išplito visoje krikščionybėje ir tapo viena pagrindinių sąvokų, apibūdinančių tikinčiųjų santykį su Dievu bei vienas su kitu … [Skaityti toliau…]
Veidas, kuris keičiasi, bet žvilgsnis išlieka tas pats Jėzus niekada nepaliko autoportreto. Evangelijos tyli apie jo ūgį, akių spalvą ar odos atspalvį. Tačiau būtent ši tyla leido įvairioms tautoms ir kultūroms prakalbinti Jėzų savaip – ne svetima, bet sava kalba, savo veidu, savo patirtimi. Jo atvaizdas tapo universaliu audeklu, ant kurio žmonija tapė savo skausmą, … [Skaityti toliau…]
Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]
Atrachasis yra vienas svarbiausių senovės Mesopotamijos mitų apie didįjį tvaną, kuris pasakoja apie žmonijos sukūrimą, dievų nepasitenkinimą žmonių triukšmu ir tvaną, kuris turėjo sunaikinti visą žmoniją. Šis pasakojimas yra viena iš seniausių pasaulio išlikusių tvano istorijų, kuri turi daug panašumų su bibline Nojaus istorija ir kitais mitais, tokiais kaip Gligamešo epas. Žmonių sukūrimas ir dievų … [Skaityti toliau…]
Enokas yra viena paslaptingiausių Biblijos figūrų, minima tiek Pradžios knygoje, tiek kitose žydų ir krikščionių tradicijose. Jis buvo septintasis Adomo palikuonis iš Seto giminės ir gyveno 365 metus. Skirtingai nei dauguma žmonių, jo gyvenimo pabaiga nebuvo pažymėta mirtimi – vietoje to, pasakojama, kad Dievas jį tiesiog paėmė. Biblijos pasakojimai apie Enoką Svarbiausia vieta apie Enoką … [Skaityti toliau…]