✞ Maldos.lt

Kartaginos sinodas – tai vienas iš ankstyvųjų krikščionių Bažnyčios susirinkimų, kuris vyko Šiaurės Afrikos Kartaginos mieste. Šis sinodas nėra vienas konkretus įvykis, nes Kartaginoje per keletą šimtmečių buvo surengta nemažai vietinių sinodų, tačiau ypač svarbus yra 418 m. sinodas, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį sprendžiant ginčus dėl pelagianizmo. 418 m. Kartaginos sinodas buvo sušauktas reaguojant į … [Skaityti toliau…]

Pelagianizmas yra teologinė kryptis, kilusi iš IV–V amžių sandūros, kurios pagrindinis mokymas siejamas su britų vienuoliu Pelagijumi. Šis mokymas buvo grindžiamas žmogaus laisvos valios ir moralinio savarankiškumo idėjomis, pabrėžiant, kad žmogus gali savo jėgomis gyventi teisų gyvenimą ir pasiekti išganymą be būtinos Dievo malonės pagalbos. Pelagianizmo doktrina sukėlė daug diskusijų ir konfliktų ankstyvojoje Bažnyčioje, ypač … [Skaityti toliau…]

Anabaptizmas – tai krikščioniškas judėjimas, atsiradęs XVI a. protestantų reformacijos laikotarpiu, kuris pabrėžė tikėjimo laisvę, sąmoningą apsisprendimą sekti Kristumi ir griežtą atsidavimą Naujojo Testamento mokymui. Pavadinimas „anabaptistai“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „ana“ (vėl) ir „baptizein“ (krikštyti) – reiškiančio „vėl pakrikštyti“. Šis terminas rodo pagrindinį jų skirtumą nuo kitų to meto krikščioniškų grupių: anabaptistai atsisakė … [Skaityti toliau…]

Hipostatinė vienybė – tai teologinė sąvoka, kuri apibūdina Jėzaus Kristaus asmens dviejų prigimčių – dieviškosios ir žmogiškosios – vienybę viename asmenyje. Terminas „hipostatinė“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „hypostasis“, reiškiančio „esybę“ arba „asmenį“. Šis teologinis principas buvo išsamiai išvystytas ir patvirtintas Chalkedono susirinkime 451 m., kuris yra vienas iš pagrindinių krikščionybės teologinių susirinkimų. Hipostatinės vienybės … [Skaityti toliau…]

Hamartiologija yra teologijos šaka, nagrinėjanti nuodėmės prigimtį, kilmę ir pasekmes. Terminas kyla iš graikų kalbos žodžio „hamartia“, kuris reiškia „nuodėmė“, ir „logos“, kuris reiškia „mokslas“ ar „žodis“. Hamartiologijos tikslas – gilintis į tai, kaip nuodėmė veikia žmogaus santykį su Dievu, pasauliu ir pačiu savimi, taip pat tyrinėti, kaip ji buvo traktuojama įvairiose teologinėse tradicijose. Krikščionybėje … [Skaityti toliau…]

Koinonia yra graikų kilmės terminas, reiškiantis „bendrystę“, „partnerystę“ ar „bendravimą“. Šis žodis dažnai naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir Šventajame Rašte, apibūdinant tikinčiųjų tarpusavio santykius bei jų ryšį su Dievu. Koinonia nėra tik paprastas bendravimas ar draugystė – tai gilesnis dvasinis ryšys, kuris remiasi Kristaus veikimu, Šventosios Dvasios buvimu ir tikėjimo bendruomenės vienybe. Šventajame Rašte koinonia minima … [Skaityti toliau…]

Eschatologija – teologijos sritis, nagrinėjanti galutinius įvykius žmonijos istorijoje, taip pat pasaulio pabaigos ir dangiškojo Dievo karalystės atėjimo sampratas. Nors bendrai krikščioniškojoje tradicijoje „paskutinieji laikai“ susiejami su Kristaus antruoju atėjimu, teologai ir tikintieji nevienareikšmiškai vertina, kaip, kada ir kokia tvarka viskas įvyks. Būtent dėl šios įvairovės šių dienų krikščioniui gali būti nelengva suprasti, kodėl egzistuoja … [Skaityti toliau…]

Esoterinė teologija yra religijos ir teologijos kryptis, nagrinėjanti slaptas, vidines ir giliai dvasines žinias, kurios dažnai yra prieinamos tik siauram žmonių ratui. Šis požiūris skiriasi nuo egzoterinės teologijos, kuri orientuojasi į išorinius mokymus ir visuomenei prieinamus religinius papročius. Esoterinė teologija teigia, kad gilus Dievo pažinimas ir tikrovės supratimas slypi už paviršutinių tekstų ir simbolių, ir … [Skaityti toliau…]