✞ Maldos.lt

Hierarchinė liturgija yra terminas, naudojamas apibūdinti liturginius apeigų veiksmus, kuriuose dalyvauja įvairių laipsnių Bažnyčios hierarchai – paprastai vyskupai, arkivyskupai, kardinolai arba pats popiežius. Ši liturgija pabrėžia Bažnyčios hierarchinę struktūrą ir kiekvieno hierarcho unikalią liturginę bei dvasinę funkciją per viešas pamaldas, ypač Eucharistijos šventimą. Hierarchinės liturgijos reikšmė:Hierarchinė liturgija rodo ne tik dvasinį vadovavimą, bet ir bendruomenės … [Skaityti toliau…]

Perpetualinė adoruacija yra krikščioniškoje (ypač katalikų) tradicijoje praktikuojama maldos forma, kurioje Švenčiausiasis Sakramentas (Eucharistija) nuolat laikomas viešai išstatytas garbinimui. Žodis „perpetualinė“ reiškia „nuolatinė“ arba „be pertraukos“, o „adoracija“ reiškia garbinimą arba maldingą susikaupimą. Todėl perpetualinė adoruacija yra nenutrūkstama Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurios metu tikintieji bet kuriuo metu gali ateiti melstis ir kontempliuoti Kristų, esantį Eucharistijoje. … [Skaityti toliau…]

Parusija yra graikų kalbos terminas „παρουσία“, kuris reiškia „atėjimas“, „atvykimas“ arba „buvimas“. Krikščioniškoje teologijoje parusija apibūdina Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą, kai jis sugrįš į žemę pasaulio pabaigoje, kad įvykdytų paskutinįjį teismą ir atstatytų Dievo karalystę. Parusijos idėja yra glaudžiai susijusi su krikščioniškąja eschatologija, kuri tiria paskutinius dalykus, tokius kaip pasaulio pabaiga, teismas, mirusiųjų prisikėlimas ir … [Skaityti toliau…]

Syncretizmas yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „συγκρητισμός“ (synkretismos), kuris reiškia „susivienijimas“ arba „sintezė“. Religijoje ir filosofijoje syncretizmas reiškia skirtingų religinių ar filosofinių sistemų idėjų, tikėjimų, praktikų arba doktrinų susiliejimą ar sujungimą į vieną visumą. Religijoje syncretizmas dažnai atsiranda, kai skirtingos kultūros ar religinės tradicijos susiduria ir pradeda keistis, įtraukdamos vienos iš kitos elementus. … [Skaityti toliau…]

Pantokratorius yra graikų kalbos žodis, kuris reiškia „visavaldis“ arba „visatos valdovas“ (graikiškai „παντοκράτωρ“, sudarytas iš „πάντο“ – „viskas“ ir „κράτος“ – „valdžia“ arba „galia“). Šis terminas daugiausia naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir mene apibūdinti Jėzų Kristų kaip visatos valdovą, kuris turi absoliučią galią ir autoritetą valdyti visą kūriniją. Pantokratoriaus vaizdinys yra labai svarbus ortodoksinėje ikonografijoje, ypač … [Skaityti toliau…]

Hieromantija yra terminas, kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: „ἱερός“ (hieros), reiškiančio „šventas“, ir „μαντεία“ (manteia), reiškiančio „pranašavimas“ ar „būrimas“. Hieromantija apibūdina šventų ženklų arba simbolių aiškinimą kaip būdą pranašauti ar atskleisti dievišką valią. Šis pranašavimo metodas dažniausiai buvo susijęs su šventais ritualais, dieviškais ar religiniais simboliais ir apeigomis. Hieromantija senovėje dažniausiai buvo praktikuojama šventyklose … [Skaityti toliau…]

Demiurgas yra filosofinis ir religinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „δημιουργός“ (dēmiourgós), kuris reiškia „amatininkas“ arba „kūrėjas“. Šis terminas pirmą kartą atsirado Platono filosofijoje, tačiau vėliau tapo itin svarbus neoplatonizme, gnosticizme ir kitose filosofinėse bei religinėse tradicijose. Platono filosofijoje demiurgas yra dieviškasis kūrėjas, kuris suformuoja fizinį pasaulį pagal tobulus amžinus modelius arba formas, kurios … [Skaityti toliau…]

Neoplatonizmas yra filosofinė ir religinė mokykla, kilusi iš III amžiaus ir įkvėpta graikų filosofo Platono idėjų. Pagrindinis šios srovės kūrėjas yra filosofas Plotinas, kurio veikalai „Enneados“ tapo neoplatonizmo pagrindu. Neoplatonizmas įgijo didelę reikšmę tiek filosofijoje, tiek įvairiose religijose, ypač krikščionybėje, islamo mistikoje ir gnosticizme. Pagrindinė neoplatonizmo idėja yra ta, kad visas pasaulis iškyla iš vieno … [Skaityti toliau…]