Malda už sergančius vaikus

Viešpatie Jėzau, Tavęs meldžiame už sergantį vaiką. Tu sakai, kad mes turime ateiti pas Tave su vaikų tikėjimu ir pasitikėjimu, todėl pasitikime Tavimi ir gerumo galia.

Prašome, Viešpatie, apkabink šį vaiką savo gydančiomis rankomis, duok jam jėgų ir vilties. Tegul Tavo malonė būna jo guodėja, o Tavo meilė tegul atneša jam paguodą ir sveikimą.

Viešpatie, stiprink šio vaiko šeimą ir artimuosius, suteik jiems ištvermės, ramybės ir pasitikėjimo, kad jie galėtų būti šalia savo mylimo vaiko per šiuos išbandymus. Prašome, kad Tavo šviesa ir gailestingumas juos lydėtų kiekviename žingsnyje.

Šventoji Marija, Dievo Motina, prašome užtarti šį vaiką, kaip kadaise globojai Jėzų, kad jis būtų apsaugotas ir išgydytas. Amen.

Skaitykite daugiau..
Malda už sergančius vaikus turi gilias šaknis ankstyvojoje Bažnyčios tradicijoje, kur gydymas ir užtarimas buvo neatsiejama krikščioniško gyvenimo dalis. Įdomu tai, kad apaštalas Jokūbas savo laiške (Jok 5, 14-15) ragina ligonius kviesti vyresniuosius, kad šie už juos melstųsi, patepdami aliejumi Viešpaties vardu, kas rodo sakramentalinį gydymo ryšį. Ši praktika, nors ir transformavosi, išlaikė esminę mintį: per bendruomenės užtarimą kreiptis į Dievą dėl fizinio atstatymo.

Teologiškai, vaiko liga gali būti suvokiama ne kaip bausmė, bet kaip proga išryškinti Dievo suverenumą ir žmogiškosios ribotumo pripažinimą. Kai kurie mistikai, ypač viduramžiais, kalbėjo apie „dalijimąsi kančia“, kai tėvų ar globėjų ištvermė ir meilė tampa ne tik moraline parama, bet ir dvasiniu kanalu, per kurį Dievo gailestingumas veikia. Be to, vaikų nekaltumas maldoje turi ypatingą svorį, nes jų tikėjimas yra paprastas ir neapsunkintas sudėtingų dogmatinių klausimų, todėl jų užtarimas laikomas ypač priimtinu Dievo akivaizdoje. Ši malda yra gilus pasitikėjimo aktas, pripažįstant, kad visa galia slypi Kristuje, o mes esame tik Jo gailestingumo prašytojai.