Išgydyk mane, Viešpatie
Viešpatie Jėzau, šlovinu Tave ir dėkoju Tau už tikėjimą, kurį man davei per Krikštą. Tu esi Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, Tu esi Mesijas Gelbėtojas.
Šiuo momentu noriu Tau tarti kaip Petras: „Nėra kito vardo po dangumi, kuriuo galėtume būti išgelbėti“
Priimu Tave, Viešpatie, į savo širdį ir į savo gyvenimą: noriu, kad Tu būtum absoliutus jų valdovas.
Atleisk man mano nuodėmes, kaip atleidai Evangelijos paralyžiuotajam.
Nuvalyk mane savo dieviškuoju Krauju. Prie Tavo kojų sudedu savo kentėjimą ir savo ligą.
Išgydyk mane, Viešpatie, savo garbingomis Žaizdomis, savo Kryžiumi, savo Brangiausiuoju Krauju. Tu esi Gerasis Ganytojas, o aš esu viena Tavo avidės avelių, pasigailėk manęs. Tu esi Jėzus, Tu pasakei:
“Prašykite, ir bus jums duota“.Viešpatie, galilėjiečiai padėdavo savo ligonius prie Tavo kojų, ir tu juos išgydydavai. Tu amžinai esi Tas pats, Tu amžinai turi tą pačią galią. Tikiu, kad gali mane išgydyti; juk Tu ir šiandien užjauti visus taip, kaip užjausdavai sutiktus ligonius, nes Tu esi Prisikėlimas ir Gyvenimas. Ačiū, Viešpatie už tai, ką man padarysi, aš priimu Tavo meilės man planą.
Tikiu, kad parodysi man savo garbę, ir, dar nežinodamas, kaip Tu veiksi, aš Tau dėkoju ir Tave šlovinu. Amen.
Be to, maldos motyvas, kai ligoniai dedami prie Jėzaus kojų, primena Evangelijos pasakojimą apie moterį, kuri palietė Jo apsiausto kraštą (Marko 5:25-34). Šis veiksmas, nors ir nebuvo tiesioginis prašymas, buvo išreiškimas gilaus tikėjimo, kad Jėzaus galia slypi Jo esmėje. Teologai tai interpretuoja kaip „galios nutekėjimą“ per fizinį kontaktą, simbolizuojantį, kad Dievo malonė yra prieinama per materialų pasaulį, jei tik tikėjimas yra pakankamai stiprus. Šis tikėjimas yra esminis, nes Jėzaus galia visada buvo susieta su prašančiojo asmens vidiniu nusiteikimu.