Šv. Pranciškaus Asyžiečio kūrinijos giesmė

Aukščiausiasis Visagali, gerasis Viešpatie, Tau visa garbė, šlovė ir gyrius!

Iš Tavęs – visa palaima.

Tau vienam, Aukščiausiasis, visa priklauso,

Ir joks mirtingasis

Tavo vardo nėra vertas ištarti.

Tegarbina Tave, o Viešpatie, visi Tavieji kūriniai,

Ypač puikioji sesė Saulė,

Kuria teiki mums dienos šviesą;

Kokia graži jinai ir spinduliuojanti,

Ji primena Tave, Aukščiausiasis.

Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Mėnesiu ir sesėmis Žvaigždėmis;

Tu sukūrei juos danguje gražius,

Šviesius ir skaisčius.

Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Vėju ir oru

– debesuotu, giedru, permainingu,

Per juos Tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.

Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Vandeniu –

Naudingu, nuolankiu, maloniu ir tyru.

Garbinkime Tave, o Viešpatie, su sese Ugnimi,

Kurią Tu mums teiki, kad šviestų tamsią naktį.

Jinai graži, džiaugsminga ir stipri, galinga.

Garbinkime Tave, o Viešpatie, su sese Žeme, mūsų motina,

Kuri maitina mus ir valdo,

Ir augina visokį vaisių, žiedus spalvingus, žolę.

Garbinkime Tave, o Viešpatie,

Kuris savo meilės padedamas atleidi

Ir ištveri sunkius išbandymus ir kančią.

Palaiminti, išsaugantys ramybę,

Jie bus, o Aukščiausiasis, Tavo vainikuoti.

Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė Mirtis mūsų kūniškoji,

Kurios joks mirtingasis negali išvengti.

Palaiminti, kuriuos jinai atranda švenčiausios Tavo valios kelyje,

Antroji mirtis jiems nebegresia.

Garbinkime, šlovinkime mano Viešpatį ir Jam dėkokime,

Ir tarnaukime su didžiu nuolankumu.

Apie šią maldą:

Šv. Pranciškus Asyžietis, laikomas gamtos globėju ir ekologijos globėju, parašė šią maldą, kuri išreiškia gilų ryšį su visais kūriniais. Giesmėje Pranciškus kreipiasi į gamtos elementus – saulę, mėnulį, žemę, vandenį, ugnį – kaip į brolius ir seseris, pabrėždamas, kad visi kūriniai yra Dievo dovana ir šlovina Jo didybę.

Ši malda kviečia šlovinti Dievą per Jo kūriniją ir ragina žmogų gyventi darniai su gamta, gerbiant ir saugant aplinką. Ji išreiškia džiaugsmą ir dėkingumą už Dievo sukurtą pasaulį ir kviečia nuolankiai rūpintis Žemės dovana.

Skaitykite daugiau..
Šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmė“ yra ne tik padėka Dievui, bet ir gilus jo santykio su gamta išreiškimas. Įdomu tai, kad Pranciškus šiuos žodžius parašė ligos metu, kai jau buvo silpnas. Jis matė kiekvieną gamtos dalį kaip tikrą brolį ar seserį, o tai buvo neįprasta viduramžių mąstymui.

Pranciškus pabrėžė, kad netgi „sesė Mirtis“ yra Dievo dovana, o tai rodo jo visišką pasitikėjimą Dievo planasu. Jis kvietė visus gyvūnus ir augalus šlovinti Viešpatį, netgi tuos, kurių mes paprastai nepastebime. Pavyzdžiui, jis turėjo ypatingą meilę mažiems, žemiškiems dalykams, pavyzdžiui, uodams, kuriuos vadino savo „broliais“. Ši giesmė yra tarsi pirmasis ekologinis pamokslas, skatinantis gerbti visą Dievo sukurtą pasaulį. Ji rodo, kad tikrasis šventumas slypi gebėjime matyti Dievą paprastuose dalykuose.