Aukščiausiasis Visagali, gerasis Viešpatie, Tau visa garbė, šlovė ir gyrius!
Iš Tavęs – visa palaima.
Tau vienam, Aukščiausiasis, visa priklauso,
Ir joks mirtingasis
Tavo vardo nėra vertas ištarti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, visi Tavieji kūriniai,
Ypač puikioji sesė Saulė,
Kuria teiki mums dienos šviesą;
Kokia graži jinai ir spinduliuojanti,
Ji primena Tave, Aukščiausiasis.
Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Mėnesiu ir sesėmis Žvaigždėmis;
Tu sukūrei juos danguje gražius,
Šviesius ir skaisčius.
Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Vėju ir oru
– debesuotu, giedru, permainingu,
Per juos Tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Garbinkime Tave, o Viešpatie, su broliu Vandeniu –
Naudingu, nuolankiu, maloniu ir tyru.
Garbinkime Tave, o Viešpatie, su sese Ugnimi,
Kurią Tu mums teiki, kad šviestų tamsią naktį.
Jinai graži, džiaugsminga ir stipri, galinga.
Garbinkime Tave, o Viešpatie, su sese Žeme, mūsų motina,
Kuri maitina mus ir valdo,
Ir augina visokį vaisių, žiedus spalvingus, žolę.
Garbinkime Tave, o Viešpatie,
Kuris savo meilės padedamas atleidi
Ir ištveri sunkius išbandymus ir kančią.
Palaiminti, išsaugantys ramybę,
Jie bus, o Aukščiausiasis, Tavo vainikuoti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė Mirtis mūsų kūniškoji,
Kurios joks mirtingasis negali išvengti.
Palaiminti, kuriuos jinai atranda švenčiausios Tavo valios kelyje,
Antroji mirtis jiems nebegresia.
Garbinkime, šlovinkime mano Viešpatį ir Jam dėkokime,
Ir tarnaukime su didžiu nuolankumu.
Apie šią maldą:
Šv. Pranciškus Asyžietis, laikomas gamtos globėju ir ekologijos globėju, parašė šią maldą, kuri išreiškia gilų ryšį su visais kūriniais. Giesmėje Pranciškus kreipiasi į gamtos elementus – saulę, mėnulį, žemę, vandenį, ugnį – kaip į brolius ir seseris, pabrėždamas, kad visi kūriniai yra Dievo dovana ir šlovina Jo didybę.
Ši malda kviečia šlovinti Dievą per Jo kūriniją ir ragina žmogų gyventi darniai su gamta, gerbiant ir saugant aplinką. Ji išreiškia džiaugsmą ir dėkingumą už Dievo sukurtą pasaulį ir kviečia nuolankiai rūpintis Žemės dovana.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmė“ – tai ne tik poetiškas gamtos aprašymas, bet ir giliai dvasingas himnas, atspindintis šventojo požiūrį į Dievą kaip visko Kūrėją ir visų būtybių Tėvą. Giesmė primena mums, kad kiekviena būtybė, nuo saulės iki mažiausio vabzdžio, yra Dievo kūrinys ir nusipelno pagarbos. Šv. Pranciškus, atmesdamas materialinius turtus, rado dvasinį turtą bendraudamas su gamta, matydamas Dievo buvimą kiekviename jos kampelyje. Jo požiūris rezonuoja su Psalmių knygos žodžiais: „Viešpatie, Viešpatie, koks didis yra Tavo vardas visoje žemėje!“ (Ps 8, 2).Giesmė, parašyta XIII amžiuje, iki šiol lieka aktuali ir įkvepia žmones suvokti savo vietą Dievo kūrinijoje. Ji skatina mus pamatyti Dievo grožį ne tik didinguose gamtos reiškiniuose, bet ir mažuose, kasdieniuose dalykuose. Šv. Pranciškaus pavyzdys parodo, kad tikroji laimė slypi ne materialinėje gerovėje, o dvasiniame artinyje prie Dievo ir jo kūrinijos. Jo giesmė yra malda, apmąstymas ir kvietimas gyventi harmonijoje su gamta ir su Dievo valia. Šv. Pranciškus, savo gyvenimu ir kūriniais, įrodo, kad Dievas yra visur ir visame kame, ir kad mes esame pašaukti mylėti ir gerbti visą jo kūriniją. Ši giesmė yra nuostabus pavyzdys, kaip paprastais žodžiais galima išreikšti gilią ir prasmingą tikėjimą. Ji skatina mus atrasti Dievo buvimą kasdienybėje ir džiaugtis jo dovanomis.