„Avesta“ – tai pagrindinis zoroastrizmo šventasis tekstas, vienas seniausių išlikusių pasaulio religinių raštų, parašytas senąja avestų kalba, kuri yra artima sanskritui ir senajai persų kalbai. Tai ne tik maldų ir apeigų knyga, bet ir visos senovės Irano pasaulėžiūros veidrodis, atskleidžiantis, kaip žmonės prieš tris tūkstančius metų suvokė gėrį, blogį, tvarką ir atsakomybę. Zoroastrizmas, įkurtas pranašo Zaratustros (arba Zoroastro), yra dualistinė religija, pabrėžianti kovą tarp gėrio (Ahura Mazda, išminties dievas) ir blogio (Angra Mainyu, destruktyvi jėga). Tikintieji, vadinami zoroastrais, garbina Ahura Mazdą per ritualus, susijusius su ugnimi ir vandeniu, kurie laikomi šventais tyrumo simboliais.
Zoroastrizmas istoriškai buvo dominuojanti religija senovės Persijos imperijoje (Achemenidų, Partų ir Sasanidų laikais) ir turėjo įtakos kitoms religijoms, įskaitant judaizmą, krikščionybę ir islamą, ypač eschatologijos ir angelologijos srityse. Šiandien zoroastrizmas išlieka gyva religija, nors jos sekėjų skaičius sumažėjęs. Daugiausia zoroastrų gyvena Irane (ypač Jazdo ir Kermano regionuose) ir Indijoje, kur jie vadinami parsais (persais, migravusiais į Indiją po islamo plitimo Persijoje VII–VIII a.). Nedidelės bendruomenės taip pat yra Pakistane, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 000–200 000 zoroastrų, iš jų maždaug 60 000–70 000 Indijoje (daugiausia Mumbajuje ir Gudžarate).
Zoroastrizmas iki šiol praktikuojamas, ypač per ugnies šventyklas (Atash Behram) ir tradicines šventes, tokias kaip Noruzas (persiškasis Naujieji metai, kilę iš zoroastrizmo). Nors religija nėra masinė, ji išlieka svarbi dėl savo istorinės įtakos ir unikalaus mokymo apie moralinę atsakomybę, laisvą valią ir kosminę tvarką. Zoroastrų bendruomenės, ypač parsai, yra žinomos dėl savo išsilavinimo, filantropijos ir indėlio į visuomenę, tačiau jos susiduria su iššūkiais dėl mažėjančio narių skaičiaus, nes religija tradiciškai nepritaria konversijai ir dažnai ribojasi etnine grupe.
Avesta savo pavadinimą greičiausiai gavo iš senopersiško žodžio abasta, reiškiančio „pamokymas“ ar „žodis“. Tradicija sieja šį tekstą su pranašu Zaratustra (Zoroastru) – dvasiniu reformatoriumi, gyvenusiu maždaug tarp 1200 ir 1000 m. pr. Kr. senovės rytų Irane arba dabartiniame Afganistane. Zaratustra mokė, kad pasaulis yra moralinio pasirinkimo laukas, kuriame žmogus turi laisvę rinktis tarp tiesos (Aša) ir melo (Druj). „Avesta“ tapo šių mokymų šerdimi ir pagrindu visai zoroastrizmo religinei sistemai.
Iš pradžių „Avesta“ buvo perduodama žodine tradicija – iš kartos į kartą dvasininkai ją mokėsi mintinai. Tik vėliau, maždaug Sasanidų laikotarpiu (III–VII a. po Kr.), tekstas buvo galutinai užrašytas. Pasak senųjų šaltinių, pirminė Avesta turėjo net 21 knygą, tačiau dėl karų, okupacijų ir kultūrinių pokyčių iki mūsų dienų išliko tik apie ketvirtadalis viso teksto.
Dabartinę „Avestą“ sudaro kelios pagrindinės dalys
Yasna – centrinė liturginė knyga, kurioje aprašomos aukojimo apeigos ir maldos. Joje yra Gathos – 17 himnų, laikomų pačiais seniausiais, galbūt pačio Zaratustros sukurtais tekstais. Gathose kalbama apie kovą tarp šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, apie žmogaus sąžinę, laisvą valią ir būtinybę pasirinkti tiesos kelią.
Visperad – priedas prie Yasnos, išplečiantis apeigines formules ir skirtas šventinėms ceremonijoms.
Vendidad (arba „Vidēvdāt“) – teisės ir ritualinių įsakymų rinkinys, kuriame pateikiamos higienos, moralės ir dvasinės apsaugos taisyklės. Ši dalis primena religinį kodeksą, nurodantį, kaip išvengti nešvaros, kaip elgtis su mirusiais, kaip gydyti ligas ar apsisaugoti nuo demonų.
Yashts – 22 himnai, skirti įvairioms dvasinėms būtybėms, tokioms kaip Ahura Mazda (Visagalis Viešpats), Mithra (Sutarties ir Saulės dievas), Anahita (Vandens deivė) ir kitiems šviesos simboliams.
Galiausiai, Khorda Avesta („Mažoji Avesta“) yra kasdienių maldų rinkinys, naudojamas paprastų tikinčiųjų maldai – tarsi zoroastrinė maldaknygė.
Avesta neapsiriboja teologija. Joje aptariami ir moraliniai bei socialiniai klausimai – gailestingumas, teisingas elgesys, pagarba gyvybei, darbas ir atsakomybė. Zaratustros mokyme nėra asketizmo – žmogus kviečiamas ne bėgti nuo pasaulio, o tvarkyti jį pagal tiesos ir gėrio įstatymus. Todėl garsioji zoroastrizmo formulė – Humata, Hukhta, Hvarshta („gera mintis, geras žodis, geras darbas“) – apibendrina visą Avestos dvasią. Tai vienas iš pirmųjų moralinių principų, grindžiančių žmogaus gyvenimą ne baime, o atsakomybe.
Religinė „Avestos“ reikšmė neatsiejama nuo zoroastrizmo pasaulėžiūros, kurioje pasaulis suprantamas kaip dvasinės kovos arena. Dievas Ahura Mazda yra gėrio šaltinis, o blogis įkūnijamas per Angra Mainyu (Ahrimaną). Tačiau skirtingai nuo vėlesnių dualistinių religijų, Avesta teigia, kad gėris galiausiai nugalės – pasaulis bus atnaujintas, sielos prisikels, o tiesa ir šviesa viešpataus amžinai.
Istoriškai „Avesta“ turėjo didelės įtakos kitoms religijoms – ypač judaizmui, krikščionybei ir islamui. Daugelis sąvokų, tokių kaip paskutinio teismo idėja, rojaus ir pragaro vizijos, angelai ir demonai, kilusios arba sustiprintos per zoroastrinį pasaulėvaizdį. Senovės Persijos karaliai, kaip Darius ar Kserksas, laikėsi šių principų, todėl „Avesta“ veikė ne tik kaip dvasinė knyga, bet ir kaip moralinis valstybės pamatas.
Nors šiuolaikiniame pasaulyje zoroastrizmas yra mažuma religija (daugiausia gyva Indijoje, kur ją saugo parsi bendruomenė, ir Irane), „Avesta“ tebėra skaitoma, giedama ir garbinama. Ji laikoma ne tik šventraščiu, bet ir seniausiu rašytiniu žmogaus moralės kodeksu.
„Avesta“ išliko kaip šviesos testamentas iš senovės – iš pasaulio, kuris tik formavo sąvokas apie gėrį, tiesą, dorą ir laisvę. Tai balsas iš priešistorės, kuris primena, kad dvasinė civilizacija prasideda ne nuo valdžios, o nuo minties, žodžio ir veiksmo vienybės.
Citatos iš Avestos
1
„Geros mintys, geri žodžiai, geri darbai – tai kelias į šviesą.“ (Yasna 12.8)
Tai viso zoroastrizmo esmė. Trigubas gėrio principas nurodo, kad moralė prasideda nuo minties, virsta žodžiu ir baigiasi veiksmu.
2
„Tegul šviesa ir tiesa būna mano draugės, o melas ir tamsa – mano priešai.“ (Yasna 43.9)
Čia žmogus prisiima atsakomybę už savo dvasinę kryptį. Šviesa nėra išorinis simbolis, o sąžinės būsena.
3
„Aš pasirinkau tiesos kelią, ne apgaulės.“ (Yasna 46.7)
Zaratustra kalba pirmuoju asmeniu – tai asmeninis tikėjimo pareiškimas. Kiekvienas žmogus kviečiamas rinktis pats, ne per tradiciją, o per sąmoningą sprendimą.
4
„Tas, kuris meluoja, žeidžia ne tik kitą, bet ir save, nes jo dvasia praranda šviesą.“ (Vendidad 19.27)
Čia atskleidžiama moralės psichologija – blogis nėra išorinis demonas, jis gimsta žmogaus viduje.
5
„Ahura Mazda sukūrė pasaulį, kad žmogus jį puoselėtų, ne naikintų.“ (Yasht 13.2)
Zoroastrizmas moko, kad kūrinija yra šventa – darbas, žemdirbystė, kūryba yra dvasinio gyvenimo dalis.
6
„Geras žmogus yra tas, kuris augina gyvybę.“ (Vendidad 3.2)
Tai viena pirmųjų ekologinių minčių pasaulio religijose – pagarba gyvybei, dirvai, vandeniui ir gyvūnams.
7
„Tegul žmogus su meile kalba tiesą, net jei ji jam skaudi.“ (Yasna 31.6)
Tiesa suprantama ne kaip šaltas faktas, o kaip meilės forma – ji gydo, ne žeidžia.
8
„Kai melas kalba, pasaulis sensta; kai tiesa ištariama, pasaulis atsinaujina.“ (Yasna 44.10)
Čia išreikšta gili mintis apie kalbos galią – žodis kuria arba griauna pasaulį.
9
„Tas, kuris švarus mintimis, žodžiais ir darbais, yra tarsi ugnis, kuri šviečia be dūmų.“ (Yasht 17.11)
Ugnis zoroastrizme – ne garbinimo objektas, o tyrumo simbolis. Žmogaus dvasinė šviesa lyginama su šventa liepsna.
10
„Gera mintis yra mano ginklas, geras žodis – mano skydas, geras darbas – mano pergalė.“ (Yasna 33.11)
Tai poetinė išraiška moralinio mūšio, kuris vyksta žmogaus viduje – prieš neapykantą, baimę ir godumą.
11
„Kas padeda vargšui, stiprina savo sielą.“ (Vendidad 4.4)
Socialinė atsakomybė čia kyla iš dvasinio augimo – gailestingumas laikomas jėga, ne silpnybe.
12
„Ahura Mazda mato širdį, ne rankas.“ (Yasht 8.6)
Tai priminimas, kad ritualai be nuoširdumo neturi vertės – tikra auka yra širdies atsidavimas.
13
„Tegul žmogus niekada neatsisako klausytis kito, nes tiesa kalba įvairiais balsais.“ (Yasna 31.9)
Ši mintis rodo, kad zoroastrizmas vertino dialogą ir toleranciją – išmintis negali būti uždaryta vienoje formoje.
14
„Meluodamas žmogus užsitraukia tamsą, bet atgailaudamas jis uždega naują šviesą.“ (Vendidad 7.3)
Atgaila čia nėra baimės aktas, o dvasinis persikūrimas – žmogus vėl tampa šviesos nešėju.
15
„Tegul kiekviena diena būna mūšis už gėrį mano viduje.“ (Yasna 50.5)
Ši citata apibendrina visą Avestos dvasią – tikras karas nėra su žmonėmis, o su tamsa savo viduje.
16
„Vanduo yra šventas, jei jį gerbi; jis tampa nuodas, jei jį terši.“ (Vendidad 6.25)
Čia kalbama apie moralinę ekologiją – gamtos išniekinimas laikomas dvasine nuodėme.
17
„Ugnis yra gyva liudytoja, ji mato, kas tiesa, ir ką slepia širdis.“ (Yasna 62.5)
Ugnis zoroastrizme – ne dievas, o Dievo šviesos simbolis. Ji vertina žmogaus nuoširdumą, ne žodžius.
18
„Kai žmogus šypsosi iš meilės, demonai silpsta.“ (Yasht 15.8)
Gėris čia suprantamas ne kaip kova, o kaip šviesa, kuri savaime nugali tamsą.
19
„Nėra didesnio blogio už godumą, nes jis pavergia širdį ir užgesina šviesą.“ (Vendidad 11.9)
Godumas įvardijamas kaip dvasinės aklumo šaltinis – tikra vergystė kyla iš troškimo turėti.
20
„Kai žmogus dirba teisingai, žemė džiaugiasi; kai jis apgaudinėja, žemė kenčia.“ (Yasht 10.20)
Darbas yra ne tik materialus veiksmas, bet ir moralinė sutartis tarp žmogaus ir kūrinijos.
21
„Kas moko vaiką tiesos, stato šventyklą širdyje.“ (Yasna 35.3)
Švietimas ir auklėjimas laikomi šventa pareiga – išmintis perduodama kaip aukščiausia auka.
22
„Nesmerk kito, jei pats dar ieškai kelio.“ (Yasna 31.15)
Humaniškas įspėjimas, kad teisingumas turi eiti kartu su nuolankumu.
23
„Kiekvienas žmogus gimsta su dviem keliais: vienas veda į šviesą, kitas – į tamsą.“ (Yasna 30.3)
Tai vienas pagrindinių zoroastrizmo principų – moralinis pasirinkimas yra laisvas, bet turi pasekmes.
24
„Kiekvienas geras žodis yra tarsi sėkla, kuri sudygsta ateities pasaulyje.“ (Yasht 19.4)
Zoroastrizme žodis laikomas gyvu – jis turi kuriamąją galią net po mirties.
25
„Ahura Mazda pažįsta tylinčią širdį geriau nei tą, kuri garsiai meldžiasi.“ (Yasna 44.12)
Tai mintis apie vidinę maldą – Dievui svarbi tyla, ne garsas.
26
„Kai teisingas žmogus ištaria tiesą, net vėjas neša ją švelniau.“ (Yasht 8.21)
Gamta čia dalyvauja tiesoje – dvasinė harmonija atspindi kosminę pusiausvyrą.
27
„Pasaulis remiasi ant trijų atramų: teisingumo, darbštumo ir meilės.“ (Vendidad 14.3)
Tai zoroastrinis moralinis trikampis – be vienos atramos griūva viskas.
28
„Gerbk gyvūną, nes jo dvasia irgi iš šviesos.“ (Yasna 29.1)
Gyvūnai laikomi dalimi dieviškos kūrinijos – žmogus atsakingas už jų gerovę.
29
„Niekada nesakyk, kad esi vienas – kartu su tavimi yra tavo gera mintis.“ (Yasna 34.5)
Dvasinė paguoda: žmogus, kuris siekia gėrio, niekada nėra apleistas.
30
„Kai žmogus myli teisingumą, net jo šešėlis šviesus.“ (Yasht 13.9)
Poetinė mintis apie doros galią – net žmogaus pėdsakas pasaulyje tampa šviesa, kai jis gyvena teisingai.
Avesta knygos anglų kalba
Jei norite skaityti visą Avestą – seniausią zoroastrizmo šventraštį, ją galima rasti internete anglų kalba visiškai nemokamai. Tekstas yra viešo naudojimo (public domain), jį leidžiama atsisiųsti ir skaityti be jokių apribojimų.
Paieškos raktažodžiai rasti knygoms:
– Avesta Sacred Books of the East PDF – visa Avesta anglų kalba (3 tomai).
– Yasna Avesta English translation PDF – pagrindinė liturginė dalis.
– Visperad Avesta English PDF – apeiginiai priedai prie Yasnos.
– Vendidad Avesta English PDF – teisynas ir moraliniai įsakymai.
– Yashts Avesta English PDF – himnai dvasinėms jėgoms.
– Khorda Avesta English PDF – kasdienių maldų rinkinys.
– Gathas of Zarathustra Avesta English PDF – seniausieji Zaratustros himnai.
– Zend-Avesta complete English translation PDF archive.org – visa Avesta viename faile.