Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Bábas, vienas iš Bahajų tikėjimo pranašų, buvo dvasinė figūra, kurios mokymai ir veikla XIX amžiaus viduryje sukūrė prielaidas naujos pasaulinės religijos – Bahajų tikėjimo – atsiradimui. Jo vardas, kilęs iš arabiško žodžio „vartai“, simbolizuoja jo vaidmenį kaip tarpininko tarp dieviškosios tikrovės ir žmonijos. Bábas savo misiją pradėjo 1844 metais Širazo mieste, Irane, paskelbdamas, kad jis … [Skaityti toliau…]
Dioskoras buvo Aleksandrijos patriarchas V amžiaus pirmojoje pusėje, viena iš svarbiausių figūrų teologiniuose ginčuose dėl Kristaus prigimties. Jo vardas tapo glaudžiai susijęs su monofizitizmo šalininkais ir „Plėšikiškuoju Efezo susirinkimu“, kuris iš esmės apibrėžė jo įtaką ir konfliktus Bažnyčios istorijoje. Dioskoro veikla ir jo mokymas paliko gilų pėdsaką Rytų krikščionių bendruomenėse, tačiau tuo pat metu iškėlė … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Flavianas (arba Flavijus) buvo Konstantinopolio patriarchas nuo 446 m. iki 449 m. Jis yra žinomas dėl savo tvirto tikėjimo gynimo per teologinius ginčus apie Kristaus prigimtį, kurie vyko V amžiuje. Flavianas tapo viena iš pagrindinių figūrų, besipriešinusių Euticho mokymui ir monofizitizmui, kuris teigė, kad Kristus po Įsikūnijimo turėjo vieną prigimtį – dieviškąją, o žmogiškoji … [Skaityti toliau…]
Eutichas, Konstantinopolio apylinkėse veikusio vienuolyno dvasinis vadovas, yra viena iš reikšmingų asmenybių ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, glaudžiai susijusi su kristologiniais ginčais V a. Jis yra žinomas dėl savo vaidmens teologinėse diskusijose apie Kristaus prigimtis ir buvo laikomas vienu iš pagrindinių monofizitizmo šalininkų, nors jo pozicija buvo labiau sudėtinga nei kartais vaizduojama. Euticho veikla ir idėjos Eutichas, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Emanuelis yra vardas, kuris Biblijoje tiesiogiai reiškia „Dievas su mumis“. Ši prasmė kyla iš hebrajų kalbos žodžių „Immanu“ (su mumis) ir „El“ (Dievas). Emanuelio vardo reikšmė ir jo simbolika pirmą kartą paminėti Senojo Testamento Izaijo knygoje, kur pranašas kalba apie ženklą, kurį Viešpats duos Izraeliui. Izaijas rašo: „Štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų, ir … [Skaityti toliau…]
Natanaelis yra vienas iš Jėzaus mokinių, kurio vardas paminėtas Evangelijoje pagal Joną. Jo vardas reiškia „Dievo dovana“ (iš hebrajų k. „Netan-El“). Natanaelis siejamas su apaštalu Baltramiejumi, nors sinoptinėse evangelijose jis tiesiogiai nepaminėtas. Šis tapatinimas kyla iš to, kad Evangelijoje pagal Joną Natanaelis minimas tarp Jėzaus mokinių, o kituose tekstuose Baltramiejus įtrauktas į apaštalų sąrašus. Tradiciškai … [Skaityti toliau…]
Šventasis Dovydas, dažnai vadinamas „Izraelio karaliumi pagal Dievo širdį“, yra viena iš ryškiausių figūrų Šventajame Rašte. Jis buvo antrasis Izraelio karalius, kuris įėjo į istoriją ne tik kaip didis valdovas ir karys, bet ir kaip žmogus, giliai pasišventęs Dievui. Jo istorija užrašyta Senojo Testamento Samuelio ir Karalių knygose, taip pat Psalmėse, kurios jam tradiciškai priskiriamos. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Teofanas atsiskyrėlis (1815–1894 m.) buvo vienas iškiliausių XIX a. Rusijos Bažnyčios dvasinių vadovų ir teologų. Jis žinomas kaip maldos gyvenimo, vidinės ramybės ir atsiskyrimo kelio mokytojas. Jo raštai ir gyvenimo pavyzdys tapo įkvėpimu daugeliui, ieškančių dvasinio atsinaujinimo ir gilesnio santykio su Dievu. Teofanas, gimęs kaip Georgijus Govorovas, buvo kilęs iš religinės šeimos, o jo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Jonas Damaskietis, dar žinomas kaip Jonas Damaskas (apie 675–749 m.), buvo vienas reikšmingiausių Bažnyčios tėvų ir viduramžių teologų. Jo indėlis į krikščioniškąją mintį, ypač apie tikėjimo doktrinas ir ikonų garbinimą, buvo itin reikšmingas. Jis laikomas vienu pirmųjų scholastinės teologijos pradininkų, kuris sistematizavo Bažnyčios mokymą ir suteikė jam tvirtą filosofinį pagrindą. Jonas gimė Damasko mieste, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Ignotas Antiochietis, dar vadinamas Ignotu Teoforu („Dievą nešantis“), yra vienas iškiliausių ankstyvosios Bažnyčios tėvų. Jis buvo trečiasis Antiochijos vyskupas po šventųjų Petro ir Euodijo, gyvenęs ir tarnavęs apie pirmojo ir antrojo amžiaus sandūrą. Jo gyvenimas ir laiškai liudija ne tik ištikimybę Kristui, bet ir tvirtą įsipareigojimą Bažnyčios vienybei bei mokymui. Apie Ignoto ankstyvąjį gyvenimą … [Skaityti toliau…]