Hinduizmo religinis kalendorius, šventės

Hinduizmo religinis kalendorius apima svarbiausias šventes ir minėjimus, kuriuos švenčia hinduistai visame pasaulyje, ypač Indijoje, Nepale, Šri Lankoje, Mauricijuje, Indonezijoje bei diasporoje. Hinduizmas – tai viena seniausių pasaulio religijų, kurios kalendorius paremtas mėnulio–saulės ciklu, todėl dauguma švenčių kasmet keičia datas Grigaliaus kalendoriuje. Daugelis švenčių skirti dievų ir deivių gimtadieniams, pergalėms prieš blogį, metų laikų virsmui … [Skaityti toliau…]

Islamo religinis kalendorius, šventės

Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]

Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]

Atvelykis

Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą. Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. … [Skaityti toliau…]

Alkas

Alkas – tai ikikrikščioniškoji lietuvių šventvietė, kurioje vyko religinės apeigos ir buvo garbinami dievai bei protėvių dvasios. Šios šventvietės buvo esminė baltų religinės kultūros dalis, atspindėjusi jų pasaulėžiūrą, santykį su gamta ir dieviškumu. Alkas buvo laikomas šventa vieta, kurią žmonės gerbė ir naudojo tik dvasiniams tikslams, vengdami bet kokios kasdienės veiklos. Paprastai alkai buvo įrengiami … [Skaityti toliau…]

Velykų dienos nustatymas

Velykų šventės data yra viena iš svarbiausių krikščionių tradicijų, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Tačiau šios datos nustatymas buvo ilgo teologinio, astronominio ir liturginio proceso rezultatas, kuriame dalyvavo ankstyvoji Bažnyčia. Poreikis suderinti Velykų datą kilo dėl skirtingų krikščionių bendruomenių praktikų, kurios šventė Velykas skirtingomis dienomis. Šis nesuderinamumas kėlė įtampą ir trukdė Bažnyčiai veikti kaip vieningai … [Skaityti toliau…]

Pasaulio religinis kalendorius, šventės

Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]

Sikhizmo religinis kalendorius, šventės

Sikhizmo religinis kalendorius apima svarbiausias datas, kurios žymi sikhų religijos dvasinius įvykius, Guru gimimus, kankinystes bei šventų tekstų paskelbimą. Sikhizmas – tai monoteistinė religija, atsiradusi XV a. Pandžabo regione (dabartinė Indija ir Pakistanas), kurią seka daugiau nei 25 milijonai žmonių visame pasaulyje. Šventes mini sikhų bendruomenės (panth), o svarbiausios jų šventės vadinamos Gurpurabais – tai … [Skaityti toliau…]

Obuoliniai atlaidai

Obuoliniai atlaidai yra tradicinė religinė šventė, švenčiama įvairiose Lietuvos vietose, dažniausiai rudenį, kai nuimamas obuolių derlius. Šie atlaidai yra siejami su derliaus švente ir padėka Dievui už metų vaisius, ypatingai obuolius. Nors pati šventė yra susijusi su agrarine kultūra, ji taip pat turi gilias religines šaknis, kuriose atsispindi krikščioniškas dėkingumas Dievui už gamtos dovanas. Obuolinių … [Skaityti toliau…]

Krišnos gimimo dienos šventė

Krishna Janmashtami, dar vadinama Gokulashtami, yra viena svarbiausių induistų švenčių, skirta dievo Krišnos gimimo minėjimui. Krišna, laikomas dievo Višnu aštuntuoju įsikūnijimu (avatara), yra vienas mylimiausių ir garbingiausių dievų induizme. Šventė švenčiama visame pasaulyje su dideliu džiaugsmu ir atsidavimu, ypač Indijoje ir Nepale. Ji žymi Krišnos gimimą, kuris, pagal induistų tradiciją, įvyko Dvapara jugoje, apie 5000 … [Skaityti toliau…]