Šioje kategorijoje aprašomos religinės šventės, jų liturginė prasmė ir šventimo tradicijos.
Petrinės, arba Šv. Petro ir Povilo apaštalų šventė, švenčiama birželio 29 dieną, yra viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, skirtų pagerbti du iškiliausius apaštalus – šv. Petrą ir šv. Paulių. Jie abu yra laikomi pamatiniais krikščionybės skelbėjais ir Bažnyčios pamatais, kurie paskleidė Kristaus mokymą visame pasaulyje. Ši šventė yra reikšminga ne tik dėl jų vaidmens ankstyvojoje … [Skaityti toliau…]
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventė, dažnai vadinama Gandrinėmis, švenčiama kovo 25 dieną. Ši šventė žymi vieną iš svarbiausių įvykių krikščioniškoje tikėjimo tradicijoje – momentą, kai angelas Gabrielius apsireiškė Marijai ir pranešė, kad ji pradės Sūnų, kuris bus Dievo Sūnus. Šis įvykis laikomas Dievo įsikūnijimo pradžia ir prasidėjimu, kai Dievas tapo žmogumi per Jėzaus Kristaus … [Skaityti toliau…]
Kathina yra viena svarbiausių budizmo švenčių, skirtų dosnumo ir paramos budistų vienuoliams išreiškimui. Tai ypatinga proga pasauliečiams parodyti savo atsidavimą ir rūpinimąsi vienuoliais, teikiant jiems materialinę ir dvasinę pagalbą. Kathina vyksta po Vassa – trijų mėnesių trukmės lietaus sezono atsiskyrimo, per kurį vienuoliai lieka vienuolynuose, gilinasi į meditaciją ir dvasinį tobulėjimą. Šventė žymi šio laikotarpio … [Skaityti toliau…]
Chanuka, arba Šviesų šventė, yra viena svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų žydų švenčių, kuri švenčiama aštuonias dienas, dažniausiai lapkričio arba gruodžio mėnesiais. Chanuka švenčia istorinį žydų sukilimą prieš graikų valdymą ir stebuklą, kai po Jeruzalės Šventyklos atšventinimo per Makabėjų sukilimą, vienos dienos šventyklos alyvos atsargų užteko aštuonioms dienoms. Ši šventė simbolizuoja viltį, tikėjimą ir Dievo pagalbą, … [Skaityti toliau…]
Šavuot, hebrajiškai reiškiantis „savaites“, yra viena iš trijų pagrindinių žydų piligrimystės švenčių, švenčiama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Ši šventė, dar vadinama „Savaičių švente“ arba „Sekminėmis“, turi dvejopą reikšmę: ji mini Toros (Dievo Įstatymo) davimą izraelitams prie Sinajaus kalno ir švenčia javų derliaus pradžią senovės Izraelyje. Šavuot yra biblinė šventė, minima pagal Toros nurodymus (Išėjimo … [Skaityti toliau…]
Didysis ketvirtadienis – viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, žyminti Velykų tridienio pradžią. Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, šią dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus Paskutinę vakarienę, Eucharistijos ir kunigystės sakramentų įsteigimą bei Jo kančios pradžią. Tai diena, kupina gilių liturginių apeigų, simbolikos ir liaudiškų tradicijų, kurios Lietuvoje persipina su krikščionišku tikėjimu. Didysis ketvirtadienis yra paskutinė … [Skaityti toliau…]
Rokinės, arba Šv. Roko diena, švenčiama rugpjūčio 16 dieną, yra skirta pagerbti šventąjį Roką, kuris yra žinomas kaip keliautojų, ligonių ir maru sergančiųjų globėjas. Šv. Rokas buvo išskirtinis viduramžių šventasis, kuris, atsisakęs turtų ir privilegijų, savo gyvenimą paskyrė ligonių ir vargšų priežiūrai. Jo gyvenimas tapo simboliu krikščioniškosios gailestingumo ir atsidavimo dorybėms. Šv. Rokas gimė Prancūzijoje, … [Skaityti toliau…]
Pavarana yra svarbi budistinė šventė, kuri pažymi trijų mėnesių trukmės lietaus sezono meditacinio laikotarpio, vadinamo „Vassa“, pabaigą. Vassa yra intensyvaus dvasinio susikaupimo ir meditacijos laikotarpis budistų vienuoliams, per kurį jie atsiskiria nuo išorinio pasaulio ir sutelkia dėmesį į vidinį tobulėjimą, dvasines praktikas ir mokymų gilinimą. Pavarana šventė vyksta per pilnatį septintąjį mėnulio mėnesį, kuris paprastai … [Skaityti toliau…]
Rosh Hashanah yra žydų Naujieji Metai ir viena svarbiausių švenčių judaizme, žyminti naujo metų ciklo pradžią pagal hebrajų kalendorių. Tai ne tik laikas švęsti, bet ir dvasinės apmąstymų dienos, kai tikintieji susitelkia į atgailą, apmąstymus ir naują pradžią. Rosh Hashanah tiesiogiai verčiamas kaip „metų pradžia“ ir yra švenčiamas dvi dienas – pirmąją ir antrąją hebrajiško … [Skaityti toliau…]
Pirmųjų vaisių diena, minima Senajame Testamente (Kunigų 23:15–16, Įstatymo pakartojimas 16:9), yra biblinė šventė, glaudžiai susijusi su Šavuot (Savaičių švente) ir Omer skaičiavimu. Ši šventė, kartais vadinama tiesiog Šavuot dalimi, švenčia pirmųjų derliaus vaisių ir kviečių aukojimą Dievui, išreiškiant dėkingumą už Jo aprūpinimą. Ji taip pat turi dvasinę reikšmę, simbolizuodama izraelitų priklausomybę nuo Dievo ir … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis, dar vadinamas Velykų vigilijos išvakarėmis, yra viena iš giliausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios Didžiosios savaitės dienų. Lietuvoje šią dieną tikintieji praleidžia tyliai apmąstydami Jėzaus Kristaus kapą, ruošdamiesi Velykų džiaugsmui. Tai diena, persmelkta ramybės, laukimo ir pasiruošimo, o lietuvių tradicijose ji taip pat pažymėta unikaliais papročiais, kurie sujungia krikščionišką tikėjimą su senovės liaudies išmintimi. Didysis … [Skaityti toliau…]
Juozapinės, arba Šv. Juozapo diena, yra švenčiama kovo 19 dieną ir skirta pagerbti Šv. Juozapą, kuris laikomas Jėzaus Kristaus globėju ir Marijos vyru. Šv. Juozapas krikščionybėje užima ypatingą vietą, nes jo gyvenimas simbolizuoja nuolankumą, pasitikėjimą Dievu ir ištikimybę. Jis yra šeimos globėjas, dirbančiųjų, tėvų ir amatininkų globėjas, todėl Juozapą ypač gerbia tie, kurie siekia dvasinio … [Skaityti toliau…]