„Kas yra Kilnusis Koranas?“ – tai informacinis ir trumpas leidinys, pristatantis esminius faktus apie Koraną, pagrindinį islamo šventraštį. Ši apžvalga skirta tiek musulmonams, tiek visiems, kurie domisi islamu ir nori sužinoti daugiau apie šį šventąjį tekstą. Joje aiškinama Korano reikšmė, kilmė, nepakeičiamumas ir svarba ne tik religinei, bet ir kasdienei musulmonų praktikai. Koranas yra laikomas … [Skaityti toliau…]
Knyga: Šventojo Korano studijos ir islamo pagrindai Knygoje nagrinėjami tokie svarbūs islamo principai kaip hadžas – kelionė į šventas vietas, pasninkas ir pamaldos, kurie yra neatsiejami nuo musulmonų religijos praktikos. Knygoje taip pat pristatomas Šventojo Korano vertimo iššūkis, nurodant, kad tikslus vertimas nėra lengvas uždavinys dėl teksto sudėtingumo ir paslėptų prasmių. Islamo raštų vertimo svarba … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje mečetės yra ne tik maldos vietos, bet ir dvasiniai bei kultūriniai centrai, jungiantys musulmonus visame pasaulyje. Tarp jų išsiskiria Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram) Mekos mieste, dažnai laikoma „artima“ mečete, ir Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa) Jeruzalėje, minimos Korane kaip Mahometo dvasinės kelionės (Isra ir Mi’raj) dalis. Šios šventovės, kartu su Pranašo mečete Medinoje, yra … [Skaityti toliau…]
Vienas iš įspūdingiausių islamo tradicijos epizodų yra Mahometo dvasinės kelionės, vadinamos Mi’raj, momentas, kai pranašas Mahometas šeštajame danguje susitinka su pranašu Moze. Šis dialogas, aprašytas hadisuose, ypač Sahih al-Bukhari ir Sahih Muslim, pabrėžia pranašų brolystę, Dievo gailestingumą ir rūpestį savo bendruomene. Per šį susitikimą Mozė pataria Mahometui prašyti Dievo sumažinti musulmonų maldų skaičių, parodydamas išmintį, … [Skaityti toliau…]
Mahometo dvasinė kelionė, žinoma kaip Isra ir Mi’raj (Miraj), yra vienas reikšmingiausių islamo tradicijos įvykių, aprašytas Korane ir hadisuose. Tai dviejų dalių kelionė, kurią pranašas Mahometas atliko maždaug 621 m., laikoma dvasine ir fizine patirtimi, sustiprinusia jo pranašišką misiją. Isra reiškia naktinę kelionę iš Mekos į Jeruzalę, o Mi’raj – pakilimą į dangų, kur Mahometas … [Skaityti toliau…]
Šahada (arabiškai: الشهادة, lietuviškai: „liudijimas“) yra pagrindinis islamo tikėjimo išpažinimas, laikomas vienu iš penkių islamo stulpų. Tai trumpas, bet itin reikšmingas teiginys, išreiškiantis musulmono tikėjimą į vienintelį Dievą (Allahą) ir Jo pasiuntinį Mahometą. Šahados tekstas yra toks: „Aš liudiju, kad nėra kito dievo, tik Allahas, ir Mahometas yra Jo pasiuntinys“ (arabiškai: أشهد أن لا إله … [Skaityti toliau…]
Koranas (arabiškai al-Qurʾān, reiškia „skaitymas“ arba „deklamavimas“) yra šventoji islamo knyga, laikoma tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielį (Džibrilą) VII a. Mekoje ir Medinoje. Koranas yra pagrindinis islamo tikėjimo šaltinis, kuriame pateikiami dvasiniai, moraliniai, teisiniai ir socialiniai nurodymai musulmonams. Jis parašytas arabiškai, o jo tekstas laikomas nepakeičiamu ir šventu, todėl vertimai … [Skaityti toliau…]
Žodis „fana“ (arab. فناء) kyla iš arabiško šakninio žodžio „f-n-y“, kuris siejamas su išnykimo, ištirpimo ar nykimo reikšmėmis. Šis terminas dažniausiai vartojamas islamo mistikoje, ypač sufizmo tradicijoje, kur jis įgavo gilią dvasinę prasmę. Etimologiškai žodis atspindi idėją apie kažko laikino sunaikinimą arba išnykimą, dažnai siejamą su ego ar savasties ištirpimu Dievo akivaizdoje. Sufizmo kontekste „fana“ … [Skaityti toliau…]
„Ana al-Haqq“ (arab. „Aš esu Tiesa“) yra garsus posakis, priskiriamas IX–X a. sufijų mistikui Mansur al-Hallaj (858–922 m.), vienam kontroversiškiausių islamo dvasinių mokytojų. Sufizmo kontekste šis teiginys, ištartas dvasinės ekstazės būsenoje, reiškia mistinę žmogaus sielos vienybę su Dievu (Allah), kuris Korane vadinamas „al-Haqq“ – „Tiesa“ arba „Tikrovė“. Al-Hallaj tikėjo, kad per visišką savęs atsižadėjimą (fana) … [Skaityti toliau…]