Kai sutema paliečia švitėjimą bangų
Kai sutema paliečia švitėjimą bangų,keleivio širdį kviečia vėl ilgesys namų,apgaubia okeaną juoda naktis šydu,mirties sparnai plevena, krantai toli, gūdu. Marija, Jūros Žvaigžde, būk kelrodžiu nakty,nušviesk Tėvynėn kelią, vesk ten, kur tu esi. Laivelį vėtros svaido, – nei spindulio širdy,Tėvynės kanklių aido pro audrą negirdi.Žuvėdra štai sukliko, – gal krantas netoli,gal nebedaug beliko kovot audrų kely? … [Skaityti toliau…]