Šiame skyriuje publikuojamos katalikiškos giesmės, liturginės dainos ir dvasiniai kūriniai šlovinimui.
Kai piktas pasaulis klastingai viliojair siūlo džiaugsmų nuodėmingas taures,pažvelki į kryžių, kaip Viešpats vaitoja,kaip kenčia ir alpsta už tavo klaidas. Kai sielvarto jūroj širdis tau dejuoja,šios žemės kelionėj dyglius vien randi,kai užverktos akys liūdnai ašaroja,pažvelki į kryžių – su Kristum kenti. Kai vienišas, liūdnas, apleistas klajoji,be draugo, be vado pasauly plačiam,prie kryžiaus skubėki, ten jam … [Skaityti toliau…]
Marija, kilnioji skausmų Karaliene,tiek daug iškentėjus šios žemės kely!Tu kančią suprasi ir mūsų kiekvieno,kai ašara rieda per veidą gaili. Kiek alpsta širdžių, nesuranda paguodos,palūžta iš sielvarto, skausmo gilaus!Jų nieks nesupranta, jiems dienos vis juodos,tik Tavo, Marija, Širdis mus atjaus. Nunešk mūsų skausmą kaip smilkalą tyrąprie dangiško sosto Aukščiausiam už mus.Aukok jam kaip brangią ir kvepiančią … [Skaityti toliau…]
Miršta ant kryžiaus, žmogau, Viešpats tavo!Ko gi neraudi už kaltybes savo?Žvelki, kiek kentėt turėjodėlei tavęs Atpirkėjas. Sveikos jo kūne vietos nebeliko:galva sužeista erškėčių vainiko,teka lyg šaltinio srovėsčiurkšlėm jo švenčiausias kraujas! Alpsta į skausmą baisiausią panertas,rankos ir kojos vinimis prikaltos.Kas jam parengė tą kančią,ar ne aibės tavo kalčių? Mirdamas teikia jis kaltiems malonių,su malda baigia kruviną … [Skaityti toliau…]
Pravirkti, mano siela, užmiršus džiaugsmus,į kryžių pakelki akis –už tavo kaltes alpsta Dievo Sūnus,kodėl tau neplyšta širdis?! Jį budeliai plakė, jam darė žaizdas,bet nuodėmės žeidė skaudžiau,nes tu pamylėjai niekingas aistrasuž savąjį Dievą labiau. Erškėčių vainikas dygliuotas, skaudus,skaudesnė puikybė tava.Dėl jos iškentėjo aštriausius dūriusšvenčiausioji Jėzaus galva. Nors pervėrė vinys jam kojas, rankasir žeidė skausmingai, giliai,jo Širdžiai … [Skaityti toliau…]
O Dieve Tėve, Dieve maloningas,tegul nežūsta žmogus neteisingas.Pagailėki mūsų, pagailėki mūsų, pagailėki mūsų! Mes, nusidėję, nusiminę žmonės,kur pasidėsim be Tavo malonės?Pagailėki… O Jėzau geras, Jėzau maloningas,Tavęs nūn šaukias žmogus nuodėmingas.Pagailėki… Tiek daug už mūsų kaltes iškentėjaiir savo kraują dievišką išliejai.Pagailėki… Kančia žiauriąja ir krauju išlietuTave maldaujam: teik danguj mums vietą!Pagailėki… O meilingiausia Dievo Motinėle,Tavęs pasilgo … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Ši psalmė yra parašyta paties Dovydo (Dauid) ir yra už (psalmių) skaičiaus ribų, sukurta jam kovojant vienas prieš vieną su Galijotu (Goliad). 151‑oji psalmė (Psalmus CLI, Ψαλμὸς ΡΝΑ) yra trumpas, bet labai savitas biblinis tekstas, išlikęs tik graikiškojoje Septuagintoje ir todėl įtrauktas į Rytų ortodoksų Bažnyčios kanoną. Vakarų krikščionybėje – katalikų ir protestantų tradicijose – … [Skaityti toliau…]
Aukščiausiojo Žodžio slėpinys (Verbum supernum) – Tomas Akvinietis. Šis himnas skirtas Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės rytmetiniam laikui ir dažnai naudojamas Eucharistijos adoracijoje. AUKŠČIAUSIAS ŽODIS NUŽENGĖpas mus, su Tėvu likdamas,jis savo darbą greit užbaigs,gyvybę paaukodamas. Išduos klastingas mokinysjį mirčiai – priešams pavydiems;save kaip valgį gyvastiespirmiau jis duoda mokiniams. Jiems duoną – Kūną tikrąjįir vyną – … [Skaityti toliau…]
Išgirk, o Dieve, mano maldą,Maldauju aš Tave karštai.Giesmės aidai skrieja į dangų,Iš kur žmonių vargus matai. Palaimink mano darbus, norusVisus, kurie patinka Tau.Sušvelnink erškėčiuotą kelią,Kurį aš prieš save matau. Ar ilgas, ar visai gal trumpasTas mano kelias, nežinau.Tiktai prašau, o Dieve geras,Kad man kentėti būt lengviau. Ši giesmė yra malda, kurioje tikintysis kreipiasi į Dievą, … [Skaityti toliau…]
„Garbė, garbė Marijai!“ –per amžius vis skambės,jos nuostabus skaistumasžmonijai švies, žibės. Marija! Marija!Marija, garbė Tau! Iš dangiškų aukštybiųmeilingai vis žvelgiir nuolat mus globoji,visus mus ten kvieti. Marija!… Kas kitas taip meilingaskaip tu, o Motina!Ką Dievas taip iškėlė,kaip tu Jo iškelta? Marija!… Ši giesmė yra išraiška garbės ir dėkingumo Marijai, pabrėžiant jos ypatingą vietą dangiškojoje hierarchijoje … [Skaityti toliau…]
Neapleiski mūsų, Motinėlekuri Aušros neapleidi Vartų!Mums širdis sopančias sugėlė:užtark, užtarusi tiek kartų! Taip daug gali pas Visagalį:užtarki mielą mūsų šalį! Brangiojoj Vilniaus mūs šventovėjpasilgę puolam tau po kojųir garbinam tave, Valdove:priimk, Brangioji, mūsų šlovę. Per amžius, Motin, stebuklingaiglobojai mūs tėvus ir gynei, –būk ir vaikams jų maloninga:dangaus palaimą siųsk Tėvynei! Ši giesmė yra malda, išreikšta … [Skaityti toliau…]
Skaisti esi tu, Ryto Rože,švelni kaip sodų lelija!Akių slaptingam tavo grožyir laimė pinas, ir kančia.Ne žemės rankų tu auginta,jos purvo tu nepaliesta.Būt Sužadėtine tu skirtair amžiams meilei sutverta. Ištiesk meilingą savo ranką,palaimink alkstančias minias.Nuo skausmo dienos mums apkarto,ir kas į laimę benuves?Skaisčioji Žvaigžde Rytmetine,lydėk tarp ūkanų, miglų.Kai tavo vardą lūpos mini,širdy taip gera, taip ramu. … [Skaityti toliau…]