Švenčiausioji Trejybė yra viena iš pagrindinių krikščionių tikėjimo dogmų, kuri teigia, kad vienas Dievas egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Dievas Šventoji Dvasia. Nors tai trys skirtingos asmenybės, jie visi sudaro vieną esybę – vieną ir tą patį Dievą. Ši sąvoka yra unikali krikščionybei ir pabrėžia, kad Dievas yra vieningas, tačiau … [Skaityti toliau…]
Šventoji Dvasia krikščionių tikėjime yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, kartu su Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi). Šventoji Dvasia laikoma dieviškuoju veiksmu pasaulyje, kuris apreiškia Dievo valią, teikia dvasinę jėgą ir yra tiesioginė Dievo buvimo išraiška. Ji yra Dievas, veikiantis tikinčiųjų gyvenimuose, stiprinantis, guodžiantis, suteikiantis išmintį ir tikėjimą. Krikščioniškoje teologijoje Šventoji Dvasia laikoma kaip … [Skaityti toliau…]
Jėzus Kristus krikščionių tikėjime yra Dievo Sūnus ir viena iš trijų Švenčiausiosios Trejybės asmenybių. Jis yra centrinė krikščioniškojo tikėjimo figūra, laikomas Dievo įsikūnijimu – Dievu, tapusiu žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės. Jėzus atėjo į žemę kaip Išganytojas ir Mokytojas, skelbdamas Dievo karalystės artėjimą, kviesdamas žmones atgailauti ir sekti Dievo keliu. Jėzus gimė Betliejuje, jo … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas yra vienas iš trijų asmenų, sudarančių Švenčiausiąją Trejybę krikščionių tikėjime. Jis laikomas visa ko pradžia ir kūrėju, kuris valdo visą visatą. Krikščioniškoje tradicijoje Dievas Tėvas yra apibūdinamas kaip mylintis, teisingas ir visagalis. Jis yra Dievybės pirmasis asmuo ir dažnai vaizduojamas kaip tas, kuris suteikia gyvenimą, vadovauja savo kūrinijai ir rūpinasi visais savo kūriniais. … [Skaityti toliau…]
Heskihija – tai ramybės deivė, kuri, nors nėra plačiai žinoma, gali būti laikoma simboline figūra, įkūnijančia vidinę ir išorinę ramybę. Jos vardas greičiausiai kilęs iš graikų kalbos žodžio „hesychia“, kuris reiškia ramybę, tylą ir vidinį susikaupimą. Heskihija kaip ramybės deivė galėtų būti siejama su ramybės bei harmonijos užtikrinimu žmogaus gyvenime. Ji galėtų globoti tuos, kurie … [Skaityti toliau…]
Žvėrinė (dar žinoma kaip Žvorūna ar Žvorūnė) – senovės lietuvių medžioklės ir žvėrių deivė, kurios vardas randamas įvairiuose šaltiniuose, įskaitant Malalos kronikos intarpą bei Ipatijaus metraštį. Žvėrinė buvo medžiotojų globėja, susijusi su mišku ir laukiniais žvėrimis, ir tikėtina, kad ji atitiko vėlesnę deivę Medeiną. XIII–XVI a. lietuvių panteone Žvėrinė buvo laikoma miško ir medžioklės dievų … [Skaityti toliau…]
Žemyna (dar žinoma kaip Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – senovės lietuvių ir prūsų žemės, vaisingumo bei gyvybės deivė, atsakinga už žemės derlingumą ir viso, kas gyva, globą. Ji buvo viena svarbiausių deivių senovės lietuvių panteone ir buvo garbinama daugiau nei Žemėpatis. Žemyna buvo žemės, kuri duoda vaisius ir palaiko gyvybę, simbolis, todėl ji atliko esminę … [Skaityti toliau…]
Žemėpatis (taip pat vadinamas Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – senovės lietuvių mitologijoje buvo žemės, derliaus, ūkio ir namų dievas. Jis buvo vienas svarbiausių dievybių, atsakingų už žemės vaisingumą, derliaus gausą ir namų gerovę. Pirmasis apie Žemėpatį rašė Martynas Mažvydas, ragindamas atsisakyti jo, kaukų ir lauksargių garbinimo. Žemėpatis buvo laikomas namų globėju ir ūkininkų … [Skaityti toliau…]
Veliona – spėjama senovės lietuvių amžinybės, mirties ir vėlių deivė, kurios vardas ir funkcijos susijusios su mirusiųjų pasauliu ir jų globos ritmais. Jos buvimas mitologijoje dažnai kelia abejonių, tačiau remiantis šaltiniais bei analogijomis su kitų tautų mitologija, Veliona galėjo būti svarbi figūra senovės lietuvių pasaulėžiūroje, siejama su mirties ir amžinybės ciklu. Velionos vardą mini Jonas … [Skaityti toliau…]
Vaižgantas – senovės lietuvių mitologijoje buvo linų ir kanapių dievybė, kurios šaukėsi merginos, siekdamos gero linų derliaus. Jo garbinimas buvo susijęs su sudėtingu ritualu, atliekamu tik tam tikru metų laiku, daugiausia po derliaus nuėmimo, spalio mėnesio pabaigoje. Vaižgantas turėjo ypatingą reikšmę žemdirbių bendruomenėms, nes linai ir kanapės buvo svarbūs augalai, iš kurių buvo gaminami drabužiai … [Skaityti toliau…]