Bazilidas (gr. Βασιλείδης, Basilídēs; apie 120–140 m. po Kr.) – vienas ryškiausių ir paslaptingiausių II a. gnostikų. Gyveno Aleksandrijoje – tada didžiausiame intelektualiniame katile, kur susidūrė žydų, graikų, egiptiečių ir krikščionių idėjos. Jo mokymas laikomas vienu sudėtingiausių gnostinių sistemų – su 365 dangumis, 365 žodžiais Dievo varde ir radikaliomis idėjomis apie kančią bei išganymą.
Apie patį Bazilidą žinoma labai mažai. Klemensas Aleksandrietis mini, kad jis buvo Glaukijo (apaštalo Petro mokinio) mokinys – tai vienintelis ryšys su apaštalais. Jo sūnus Izidoras tęsė mokymą. Bazilido raštai neišliko – žinome tik iš priešininkų (Ireniejus, Hipolitas, Klemensas). Pagrindinis jo kūrinys vadinosi „Exegetica“ („Aiškinimai“), sudaręs 24 knygas, tačiau išliko tik keli fragmentai, cituojami kitų autorių.
Bazilido kosmologija: 365 dangūs
Bazilido sistema – viena sudėtingiausių gnosticizme:
- Aukščiausiasis Dievas – „Nebūtis Dievas“ (ὁ μὴ ὤν θεός), visiškai nepažinus, virš visko.
- Iš jo kyla pirmoji triada: Nous (Protas), Logos (Žodis), Phronesis (Išmintis).
- Toliau – 365 aeonai (dangūs), kiekvienas žemesnis už aukštesnį.
- Žemiausias aeonas – Sofija (Išmintis) – „nukrenta“, pagimdo Demiurgą (pasaulio kūrėją), kuris nežino aukštesniųjų pasaulių.
- Žodis „Abraxas“ (ΑΒΡΑΞΑΣ) – magiškas Dievo vardas, kurio skaitmeninė vertė = 365 (A=1, B=2, R=100, A=1, X=60, A=1, S=200).
Žmogus ir išganymas
Bazilidas mokė trijų rūšių žmones:
- Pneumatikoi (dvasiniai) – gnostikai, jau gimę išgelbėti.
- Psychikoi (sieliniai) – paprasti krikščionys, gali būti išgelbėti tikėjimu.
- Hylikoi (medžiaginiai) – pasmerkti.
Radikaliausia idėja – apie kančią:
„Kančia – ne bausmė, o mokymas. Net kūdikiai kenčia, nes jų sielos nusidėjo ankstesniame gyvenime.“
Tai pirmas aiškus krikščioniškosios gnosis karmų ir reinkarnacijos aiškinimas.
Kryžius – ne atpirkimas, o „klaida“:
„Jėzus nebuvo nukryžiuotas – vietoj jo nukryžiavo Simoną Kirėnietį. Jėzus stovėjo šalia ir juokėsi.“ (Ireniejus, Adversus haereses I.24.4)
Palikimas ir įtaka
Bazilido mokiniai (Izidorus, Valentinas?) kūrė savas sistemas. Jo idėjos apie 365 dangus ir Abraxas paveikė:
- Viduramžių magiją (Abraxas talismanai).
- Renesanso okultizmą (Agrippa, Paracelsus).
- Šiuolaikinį gnosticizmą ir ezoteriką.
Kita įdomi detalė siejasi su magija bei skaičių reikšme. Bazilidas sukūrė ypatingą dieviškąjį vardą Abraksas, kurio graikiškų raidžių skaitmeninė sumalygi esattamente 365, atitinkanti dienų skaičių metuose bei jo skelbiamų dangų skaičių. Šis vardas dažnai būdavo išraižomas ant brangiųjų akmenų amuletų, kuriuos tikintieji nešiojosi kaip apsaugą nuo piktųjų dvasių. Nors Bažnyčios tėvai griežtai smerkei šias pažiūras ir degino knygas, pats mąstytojas save laikė tikruoju krikščioniškosios paslapties saugotoju, perduodančiu slapta gautas žinias tik išrinktiesiems.