Nag Hamadžio biblioteka arba Koptų kodeksų rinkinys (angl. Nag Hammadi Library, the Coptic Codices Collection) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mūsų supratimą apie ankstyvąją krikščionybę, gnosticizmą ir dvasinę antikos mintį. Tai 13 odinių kodeksų (ankstyvųjų knygų) rinkinys, kuriame užfiksuoti 52 traktatai, daugiausia gnostinio pobūdžio, kurie iki tol buvo laikomi prarastais arba žinomais tik iš jų oponentų – Bažnyčios tėvų – kritinių citatų. Šis radinys mokslininkams atvėrė duris į laikmetį, kai krikščioniškasis mokymas dar nebuvo monolitinis, o pasižymėjo itin spalvinga filosofine ir mistine įvairove.
Nors Nag Hamadžio tekstai dažnai siejami su krikščionybe, jie nėra kanoniniai ir niekada nebuvo priimti į bažnyčios raštų sąrašą. Tai gnostinės tradicijos kūriniai – įvairių II–III a. dvasinių mokyklų, kurios pabrėžė vidinį Dievo pažinimą (gnosis), o ne tikėjimą autoritetu ar dogmomis. Gnostikai tikėjo, kad pasaulį sukūrė žemesnioji dievybė (Demiurgas), o tikroji Dievo pilnatvė yra anapus materijos. Dėl šių idėjų Bažnyčia gnosticizmą laikė klaidingu mokymu, todėl dauguma gnostinių tekstų buvo prarasti. Nag Hamadžio radinys yra unikalus tuo, kad pirmą kartą istorijoje leido pamatyti šias tradicijas iš vidaus, o ne tik per jų kritikų – Bažnyčios tėvų – liudijimus.
Šis rinkinys taip vadinasi dėl vietovės, kurioje buvo rastas – Nag Hamadžio (arba Nadž Hamadžio) miesto Aukštutiniame Egipte. Miestas įsikūręs vakariniame Nilo krante, o pats radinys aptiktas netoliese esančiose uolose, prie Džabal al-Tarifo kalno. Pavadinimas tapo bendriniu terminu, apibūdinančiu visą koptų kalba parašytų tekstų korpusą, kuris dabar saugomas Koptų muziejuje Kaire. Šie rankraščiai datuojami maždaug IV amžiumi, nors patys tekstai greičiausiai buvo sukurti kur kas anksčiau, II–III amžiuje, ir vėliau išversti iš graikų kalbos.
Radinio istorija primena nuotykių filmą: 1945 m. gruodį vietinis valstietis Muhammadas Ali al-Sammanas, ieškodamas natūralių trąšų (sabacho), uolose atkasė didelį molinį ąsotį. Tikėdamasis rasti auksą, jis jį sudaužė, tačiau viduje aptiko papiruso ryšulius, įrištus į odą. Kurį laiką rankraščiai klajojo po turgavietes, dalis jų buvo panaudota net krosnims kurti, kol galiausiai pasiekė antikvarus ir mokslininkus, kurie suprato neįkainojamą šių dokumentų vertę.
Gnosticizmas ir dvasinė opozicija
Nag Hamadžio biblioteka ypatinga tuo, kad joje surinkti tekstai atstovauja gnosticizmui – religiniam ir filosofiniam judėjimui, kuris pabrėžė asmeninį, tiesioginį Dievo pažinimą (gnosis). Gnostikai tikėjo, kad žmogaus siela yra dieviška kibirkštis, įkalinta materialiame, netobulame pasaulyje, kurį sukūrė žemesnioji dievybė – Demiurgas. Išganymas jiems reiškė ne tikėjimą dogmomis, o dvasinį pabudimą ir sielos sugrįžimą į šviesos pilnatvę (Pleromą).
Prieš šį radinį apie gnostikus žinojome tik iš jų priešų raštų, todėl gnosticizmas buvo piešiamas kaip iškreipta erezija. Nag Hamadžio tekstai leido patiems gnostikams „prabilti“ savo balsu. Paaiškėjo, kad tai buvo itin gilūs mąstytojai, kurie kėlė egzistencinius klausimus apie blogio kilmę, sielos prigimtį ir žmogaus vietą visatoje. Bibliotekoje esantys kūriniai, tokie kaip „Tiesos evangelija“ ar „Sielos egzegezė“, pasižymi aukšto lygio poetika ir filosofine įžvalga.
Svarbiausi bibliotekos tekstai
Biblioteką sudaro 52 skirtingi kūriniai, iš kurių kai kurie pasikartoja. Jie apima evangelijas, apokalipses (apreiškimus), filosofinius traktatus ir netgi Platono „Valstybės“ ištrauką. Radinio unikalumą iliustruoja tai, kad daugelis šių tekstų buvo visiškai nežinomi arba laikyti amžiams dingusiais.
Svarbiausi ir labiausiai diskutuojami tekstai yra šie:
- Tomo evangelija: 114 slapto Jėzaus posakių (logijų) rinkinys, kuriame nėra pasakojimo apie kančią ar prisikėlimą, tik dvasiniai mokymai.
- Filipo evangelija: Gnostinis traktatas, kuriame gausu sakramentinių simbolių ir pasakojimų apie Jėzaus bei Marijos Magdalietės santykį.
- Jono apokrifas: Išsamus gnostinės kosmogonijos aprašymas, pasakojantis apie pasaulio sukūrimą ir sielos įkalinimą.
- Sielos egzegezė: Alegorinis pasakojimas apie sielos nuopolį ir jos sugrįžimą pas dangiškąjį Jaunikį.
- Tiesos evangelija: Meditacija apie klaidą, nežinojimą ir išganymą per pažinimą.
Kodėl tekstai buvo paslėpti?
Mokslininkai mano, kad Nag Hamadi rankraščiai priklausė netoliese buvusio Šv. Pachomijaus vienuolyno bibliotekai. IV a. pabaigoje, kai krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija, prasidėjo kova už doktrinos grynumą. Aleksandrijos vyskupas Atanazas 367 m. savo velykiniame laiške nurodė griežtą Naujojo Testamento kanoną ir įsakė sunaikinti visus „eretiškus“ raštus.
Tikėtina, kad vienuoliai, nenorėdami prarasti brangių knygų, jas sudėjo į ąsotį ir užkasė uolose, tikėdamiesi kada nors vėl jas atgauti. Taip tekstai išliko saugūs daugiau nei 1600 metų. Tai, kad šie raštai buvo rasti šalia vienuolyno, rodo, jog net ir ortodoksiniai vienuoliai domėjosi mistinėmis idėjomis ir skaitė gnostinius traktatus kaip dvasinio tobulėjimo šaltinį.
Nag Hamadžio biblioteka yra paminklas žmogaus dvasios ieškojimams. Ji primena, kad ankstyvoji krikščionybė buvo kur kas turtingesnė ir sudėtingesnė, nei manyta anksčiau. Šie tekstai iki šiol įkvepia teologus, filosofus ir rašytojus, kviesdami kiekvieną ieškoti „gyvojo balso“ savo viduje.
Kodeksų ir tekstų sąrašas
Nag Hamadžio biblioteką sudaro 13 kodeksų, kuriuose iš viso rasti 52 tekstai (kai kurie jų dubliuojasi). Žemiau pateikiamas pilnas traktatų sąrašas, suskirstytas pagal kodeksus, nurodant lietuvišką pavadinimą, originalią formą (dažniausiai koptų k. arba numanomą graikišką) bei trumpą turinio aprašymą.
I kodeksas (Jungo kodeksas)
1. Malda apaštalui Pauliui (angl. The Prayer of the Apostle Paul) – Trumpas invokacinis tekstas, kuriame prašoma dvasinio nušvitimo ir Dievo pagalbos.
2. Slaptasis Jokūbo laiškas (gr. Ἀπόκρυφον Ἰακώβου, angl. The Apocryphon of James) – prisikėlusio Jėzaus ir apaštalo Jokūbo dialogas apie kančią, tikėjimą ir dvasinį pasirengimą Karalystei.
3. Tiesos evangelija (lot. Evangelium Veritatis) – Valentinų mokyklos meditacija apie tai, kaip nevedimas (agnoia) sukuria baimę ir materiją, o pažinimas (gnosis) išlaisvina sielą.
4. Traktatas apie prisikėlimą (angl. Treatise on the Resurrection) – Laiškas Reginui, kuriame aiškinama, kad prisikėlimas yra ne kūniškas, o dvasinis prabudimas dar šiame gyvenime.
II kodeksas
1. Jono apokrifas (gr. Ἀπόκρυφον Ἰωάννου) – Fundamentinis gnostinis tekstas, pasakojantis apie tikrąją Dievystę, Sofijos nuopolį, blogojo Demiurgo sukūrimą ir sielų įkalinimą materijoje.
2. Tomo evangelija (kopt. ⲡⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲡⲕⲁⲧⲁ ⲑⲱⲙⲁⲥ) – 114 slapto Jėzaus posakių rinkinys, pabrėžiantis vidinio pažinimo svarbą ir Dievo karalystės buvimą žmogaus viduje.
3. Pilypo evangelija (kopt. ⲡⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲡⲕⲁⲧⲁ ⲫⲓⲗⲓⲡⲡⲟⲥ) – Sakramentinis traktatas, kuriame aptariamas „vestuvių kambarys“, Jėzaus ryšys su Marija Magdaliete ir dvasinė transformacija.
4. Archontų hipostazė (gr. Ὑπόστασις τῶν Ἀρχόντων) – Pasakojimas apie kosminių valdovų (archontų) prigimtį, Adomo ir Ievos sukūrimą bei dvasinės sėklos pergalę prieš materiją.
5. Trišalis traktatas (angl. Tripartite Tractate) – Išsamus gnostinės kosmogonijos aprašymas: nuo Aukščiausiojo Tėvo kilmės iki sielų nuopolio ir jų galutinio atpirkimo.
6. Apie pasaulio kilmę (angl. On the Origin of the World) – Mitologinis tekstas, paaiškinantis chaoso, laiko, dievybių ir žmogaus atsiradimą gnostinėje perspektyvoje.
7. Sielos aiškinimas (gr. Ἐξήγησις ἐπὶ τῆς ψυχῆς) – Alegorinė drama apie sielos kaip puolusios moters nuopuolį, jos apgailėtiną būklę ir sugrįžimą pas dangiškąjį Jaunikį per atgailą.
8. Tomo kovotojo knyga (angl. The Book of Thomas the Contender) – Slaptas Jėzaus dialogas su savo „dvyniu“ Judu Tomu apie kūniškų geismų naikinimą ir dvasinę laisvę.
III kodeksas
1. Jono apokrifas (trumpoji versija) – Dubliuotas tekstas, kuriame glaustai pateikiama gnostinė apreiškimo versija apaštalui Jonui.
2. Egiptiečių evangelija (kopt. ⲡⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲛ̄ⲛⲓⲁⲓⲅⲩⲡⲧⲓⲟⲥ) – Šventoji didžiosios nematomo dvasios knyga, pasakojanti apie Setho (Seto) nužengimą į žemę gelbėti sielų.
3. Eugnostas Palaimintasis (gr. Εὔγνωστος ὁ Μακάριος) – Filosofinis laiškas apie dieviškųjų būtybių hierarchiją, esančią anapus regimo pasaulio.
4. Jėzaus Kristaus išmintis (Sofija) (gr. Σοφία Ἰησοῦ Χριστοῦ) – Eugnosto teksto perdirbinys į dialogą, kuriame Prisikėlęs Kristus atsako į mokinių klausimus apie visatos paslaptis.
5. Išganytojo dialogas (angl. Dialogue of the Savior) – Fragmentiškas pokalbis tarp Jėzaus, Marijos ir Mato apie sielos kelią pro kosmines kliūtis.
IV kodeksas
1. Jono apokrifas – Dar viena, ilgesnė koptiška šio centrinio teksto versija.
2. Egiptiečių evangelija – Antroji šio liturginio teksto kopija, rasta tame pačiame radinyje.
V kodeksas
1. Eugnostas Palaimintasis – Antroji filosofinio laiško apie dvasines jėgas kopija.
2. Koptų Pauliaus apokalipsė (gr. Ἀποκάλυψις Παύλου) – Vizionieriškas pasakojimas apie apaštalo Pauliaus kilimą per dešimt dangų ir susitikimą su dvasiniais valdovais.
3. Pirmoji Jokūbo apokalipsė (gr. Ἀποκάλυψις Ἰακώβου) – Jėzaus nurodymai Jokūbui, kaip jis turėtų elgtis po savo mirties ir kaip pasiekti dvasinį šviesos pasaulį.
4. Antroji Jokūbo apokalipsė (gr. Ἀποκάλυψις Ἰακώβου) – Pasakojimas apie Jokūbo kankinystę, pateikiamas per Mareimo pasakojimą.
5. Adomo apokalipsė (gr. Ἀποκάλυψις Ἀδάμ) – Adomo testamentas sūnui Sethui, kuriame pranašaujama apie ateinantį Išgelbėtoją ir pasaulio pabaigą.
VI kodeksas
1. Petro ir dvylikos apaštalų darbai (gr. Πράξεις Πέτρου καὶ τῶν δώδεκα Ἀποστόλων) – Alegorinė kelionė į perlų miestą, kurioje mokiniai sutinka Jėzų, persirengusį perlų pardavėju Litargoeliu.
2. Perkūnas, tobulas protas (angl. The Thunder, Perfect Mind) – Poetinė ir mįslinga moteriškos dieviškosios jėgos saviraiška per paradoksus (pvz., „aš esu prostitutė ir šventoji“).
3. Autoritetingas mokymas (angl. Authoritative Teaching) – Pamokslas apie sielos nuopolį, jos kovą su „pasaulio pirkliais“ ir galutinį išsivadavimą per dvasinę discipliną.
4. Mūsų didžiosios jėgos samprata (angl. The Concept of Our Great Power) – Istorinis-eschatologinis tekstas apie tris epochas ir galutinį ugnies valymą.
5. Platono „Valstybės“ ištrauka (gr. Πλάτωνος Πολιτεία) – Gnostikų perdirbta 588A–589B dalis apie neteisingumą ir sielos dalis.
6. Apie aštuntąją ir devintąją sferas (angl. The Discourse on the Eighth and Ninth) – Hermetinis iniciacijos tekstas, aprašantis dvasinį kilimą į aukščiausias dangiškąsias sferas.
7. Nag Hamadžio padėkos malda (angl. The Prayer of Thanksgiving) – Trumpa hermetinė malda, randama ir kituose antikos šaltiniuose.
8. Asklepijas 21–29 (gr. Ἀσκληπιός) – Fragmentas iš hermetinio veikalo apie dievų skulptūras, Egipto ateitį ir religijos saulėlydį.
VII kodeksas
1. Šemo parfrazė (gr. Παράφρασις Σήμ) – Sudėtingas apokaliptinis pasakojimas apie Šviesos, Tamsos ir Dvasios kovą.
2. Antrasis didžiojo Seto traktatas (angl. Second Treatise of the Great Seth) – Tekstas, kuriame teigiama, kad ant kryžiaus kentėjo ne tikrasis Kristus, o pakaitalas (doketizmas).
3. Petro apokalipsė (gr. Ἀποκάλυψις Πέτρου) – Petro vizija apie kenčiantį Jėzų ir juokiantįjį Jėzų virš kryžiaus, simbolizuojantį sielos nemirtingumą.
4. Silvano mokymai (angl. Teachings of Silvanus) – Krikščioniškas išminties tekstas, raginantis ugdyti protą ir vengti aistrų.
5. Trys Seto stelos (angl. The Three Steles of Seth) – Himnai, skirti dvasiniam šlovinimui, priskiriami Adomo sūnui Sethui.
VIII kodeksas
1. Zostrianas (gr. Ζωστριανός) – Labai ilgas ir sudėtingas tekstas apie pranašo Zostriano pakilimą per dieviškąsias sferas (Platoniškasis gnosticizmas).
2. Petro laiškas Pilypui (gr. Ἐπιστολὴ Πέτρου πρὸς Φίλιππον) – Pasakojimas apie apaštalų susirinkimą Alyvų kalne ir jų gautus nurodymus kovai su pasaulio valdovais.
IX kodeksas
1. Melchizedekas (gr. Μελχισεδέκ) – Tekstas apie Melchizedeką kaip dangiškąjį karį ir kunigą, kuris aukoja save dėl žmonijos išgelbėjimo.
2. Norėjos mintis (angl. The Thought of Norea) – Trumpas gnostinis himnas, kuriame Norėja kreipiasi į aukštesnes dieviškas jėgas, prašydama pagalbos ir sugrįžimo į savo dvasinę kilmę. Tekste ji pristatoma kaip Adomo giminės figūra, turinti ryšį su dieviškąja išmintimi ir Pleroma. Kūrinys pabrėžia vidinį pažinimą, dvasinę kilmę ir Norėjos pakylėjimą į aukštesnę tikrovę.
3. Liudijimas apie tiesą (angl. The Testimony of Truth) – Poleminis tekstas, kritikuojantis Bažnyčios kankinystės sampratą ir raginantis ieškoti vidinės tiesos.
X kodeksas
1. Marsanes (gr. Μαρσάνης) – Vizionieriškas traktatas apie raides, garsus ir sielos kelionę per dvasinius lygmenis.
XI kodeksas
1. Valentiniečių aiškinimas (angl. A Valentinian Exposition) – Tekstas apie sakramentus (krikštą, eucharistiją) iš valentiniškosios gnostinės perspektyvos.
2. Alogenas (Svetimšalis) (gr. Ἀλλογενής) – Aprašomas „Svetimšalio“ (sielos, nepriklausančios šiam pasauliui) kilimas į nepažinųjį Dievą.
3. Hipsifronė (gr. Ὑψιφρόνη) – Labai fragmentiškas tekstas apie „Aukštosios minties“ būtybę.
XII kodeksas
1. Seksto sentencijos (gr. Σέξτου Γνῶμαι) – Praktinių patarlių ir moralinių nurodymų rinkinys.
2. Tiesos evangelija – Dar viena, labiau apgadinta šio teksto versija.
3. NHC XII,3 – Fragmentinis traktatas – Nenustatytų koptiškų tekstų likučiai.
XIII kodeksas
1. Triformė Protenoja (gr. Τριμόρφος Πρωτέννοια) – Poetiškas tekstas, kuriame Dieviškoji mintis tris kartus nužengia į pasaulį gelbėti sielų.
2. Apie pasaulio kilmę – Papildomas fragmentas iš anksčiau minėto teksto.