Milžinų knyga (Liber de gigantibus / 4QEnGiants / Manichaean Book of Giants) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių priešpotvynio pasaulio pasakojimų, išlikęs dviejose visiškai skirtingose tradicijose. Abi versijos turi tą patį pavadinimą, tačiau jos priklauso skirtingoms religijoms, epochoms ir kalboms. Šis pavadinimo sutapimas dažnai klaidina skaitytojus, todėl būtina aiškiai atskirti, kas yra Kumrano Milžinų knyga ir kas yra manichėjiškoji Milžinų knyga.

Abi tradicijos siejamos su Henochine literatūra, kurioje pasakojama apie kritusių angelų nusileidimą, jų sūnus milžinus, sapnus, pranašystes ir artėjantį pasaulio sunaikinimą. Tačiau šių dviejų versijų turinys, struktūra ir teologinė kryptis skiriasi taip stipriai, kad jos laikomos savarankiškais kūriniais, susijusiais tik bendra mitologine kilme.

Kumrano versija yra žydiška ir aramėjiška, o manichėjiškoji – persiška, sogdiška ir uigūriška. Abi išliko tik fragmentais, todėl jų rekonstrukcija remiasi nuotrupomis, palyginimais ir vėlesnėmis tradicijomis. Šis straipsnis pateikia aiškų abiejų versijų aprašymą ir skirtumus, kad skaitytojas galėtų suprasti jų vietą religijų istorijoje.

Kumrano Milžinų knyga

Kumrano Milžinų knyga yra žydiškos Henochinės literatūros dalis, datuojama II–I a. pr. Kr. Ji išliko tik fragmentais, rastais keliuose Negyvosios jūros ritinių rankraščiuose: 1Q23, 4Q203, 4Q530, 4Q531, 4Q532 ir 6Q8. Tai seniausia žinoma Milžinų knygos versija, parašyta aramėjiškai ir glaudžiai susijusi su 1 Henoko tradicija.

Šioje versijoje pasakojama apie milžinų sapnus, jų baimę dėl artėjančio sunaikinimo, Enocho laiškus kritusiems angelams ir jų sūnums, bei apie dangišką teismą, kurio jie neišvengs. Fragmentai rodo, kad milžinai suvokia savo kaltę, prašo Enocho užtarimo, tačiau atsakymas yra griežtas: jų likimas jau nuspręstas. Tekste minimi Mahawai, ’Ohyah, Hahyah, Shemihazah ir Azazelis, o Enochas veikia kaip dangiškasis raštininkas ir tarpininkas.

Kumrano versija yra itin fragmentiška, tačiau joje išryškėja trys pagrindinės temos: sapnų aiškinimas, dangiškas teismas ir moralinis pasaulio sugedimas. Tai ankstyviausia žinoma tradicijos forma, kuri vėliau paveikė tiek žydų, tiek krikščionių, tiek manichėnų literatūrą.

Manichėjiškoji Milžinų knyga

Manichėjiškoji Milžinų knyga yra visiškai kitos religijos kūrinys. Ją III a. po Kr. sukūrė pranašas Manis, perdirbdamas Henochinę tradiciją pagal manichėjišką kosmologiją. Ši versija išliko persiškai, sogdiškai, uigūriškai ir kitomis Vidurinės Azijos kalbomis. Jos rekonstrukciją atliko W. B. Henning, remdamasis išsibarsčiusiais fragmentais.

Šioje versijoje milžinai tampa kosminio gėrio ir blogio konflikto dalyviais. Kritę angelai ir jų sūnūs vaizduojami kaip tamsos jėgos, o Enochas ir dangiškieji pasiuntiniai – kaip šviesos pasaulio atstovai. Pasakojimas yra platesnis, labiau mitologizuotas ir pritaikytas manichėjiškai teologijai, kurioje pasaulis suprantamas kaip dviejų amžinų principų kova.

Manichėjiškoji versija turi aiškesnę struktūrą, daugiau dialogų ir kosmologinių detalių, tačiau ji taip pat išliko tik fragmentais. Dėl to Henningo rekonstrukcija yra vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių suprasti šios tradicijos raidą.

Pagrindiniai skirtumai

Fragmentiškumas ir išlikimas

Abi Milžinų knygos išliko tik nuotrupomis. Kumrano versija yra labiau suardyta, o manichėjiškoji – platesnė, bet taip pat nepilna. Dėl to kiekvienas fragmentas yra svarbus, nes leidžia atkurti priešpotvynio mitologijos sluoksnius, kurie buvo žinomi ankstyvosioms religijoms.

Abi tradicijos rodo, kad Milžinų knyga buvo vienas iš centrinių pasakojimų apie kritusių angelų kartą, jų sūnus ir artėjantį pasaulio teismą. Nors šie kūriniai skiriasi, juos jungia bendra mitologinė šerdis ir Enocho figūra, kuri veikia kaip dangiškasis tarpininkas.

Kumrano Milžinų knyga

Šie „Milžinų knygos“ (Book of Giants) fragmentai, atrandami tarp Negyvosios jūros ritinių Kumrano urvuose (konkrečiai 1, 4 ir 6 urvuose), pasakoja apie puolusius angelus (Stebėtojus) bei jų atžalas – milžinus ir nefilimus, – kurie savo ištvirkavimu ir smurtu suteršė žemę. Tekstuose atskleidžiamas milžinų (tokių kaip Ohja, Hahja ir Mahavajus) išgąstis, kai jie pradeda regėti pranašiškus, apokaliptinius sapnus apie artėjančią pasaulio pražūtį, todėl jie siunčia atstovą pas garsųjį raštininką Henochą (Enochą), prašydami šiuos sapnus išaiškinti; visgi Henocho atsakymas, perduotas lentelėse, yra negailestingas – jis skelbia apie neišvengiamą Dievo bausmę bei arkangelo Rafaelio atėjimą. Šis tekstas yra paimtas iš ispanų mokslininko Florentino García Martínez parengto ir Wilfred G. E. Watson į anglų kalbą išversto veikalo „The Dead Sea Scrolls Translated: The Qumran Texts in English“ (Leiden: E. J. Brill, 1994).

1Q Milžinų knyga (1Q23[1QEnGiants ar])

Fragm. 1+6+22
1 […du šimtus] 2 asilų, du šimtus laukinių asilų, du šim[tus…] 3 avinų, du šimtus ožių, du šimtus […] 4 kiekvieno gyvūno, kiekvieno […] 5 atskiesto vyno [šešis] tūkstančius, iš […] 6 […] Tada […]

Fragm. 9+14+15
1 […] 2 […] ir jie žinojo paslaptis… […] 3 […] didis žemėje […] 4 […] žemėje […] 5 […] milžinai […] iš […]

4Q Milžinų knyga (4Q203[4QEnGiants ar])

Fragm. 1
1 Kai aš atsikelsiu […] 2 Barakelis (Baraq’el) […] 3 mano veidas vis dar […] 4 aš atsikeliu […]

Fragm. 2
1 virš jų […] 2 [Tuščia] […] 3 Mahavajus (Mahawai) atsakė […]

Fragm. 3
1 […] 2 jų draugai […] 3 Elobabes ir adk […] 4 Ką jis man duos, kad nužu[dyčiau… ?]

Fragm. 4
1 […] juose. […] 2 […] [Tuščia] […] 3 [Tada] Ohja (‘Ohyah) tarė Ha[hjai, savo broliui…] 4 […] ant žemės paviršiaus […] 5 […] žemę. Kai […] 6 […] jie nusilenkė ir verkė priešais[Henochą…]

Fragm. 5
1 […]…[…] 2 […] smurtas, padarytas žmonėms […] 3 […] jie buvo nužudyti […]

Fragm. 6
1 […]…[…] 2 […] ėjo dėl mūsų […] 3 […] … […]

Fragm. 7 I skiltis
1-2 […] 3 ir tavo galia […] 4 [Tuščia] […] 5 Tada Ohja [tarė] Hahjai, [savo broliui…] Tada jis nubaudė ne 6 mus, bet Azazelį ir padarė jį[… Stebėtojų sūnus], 7 Milžinus; ir nė vienam iš jų[mylimų būtybių] nebus atleista […] jis sučiupo mus ir paėmė tave į nelaisvę.

Fragm. 7 II skiltis
1-4 […] 5 […] tau, Mahav[ajau…] 6 dvi lentelės […] 7 o antroji iki šiol nebuvo perskaityta […]

Fragm. 8
1 Knyga […] 2 [Tuščia] […] 3 Antrosios lai[ško…] lentelės kopija, 4 parašyta Henocho, garsiojo raštininko, ranka […] 5 ir šventojo, Šemihazai (Shemihazah) ir visiems jo [palydovams…] 6 Žinokite, kad […] ne 7 jūsų ir jūsų žmonų darbai […] 8 jie, jų sūnūs ir [jų sūnų] žmonos […] 9 dėl jūsų ištvirkavimo žemėje. Tai nutiks jums […] 10 ir apkaltins jus dėl jūsų sūnų darbų […] 11 sugedimo, kuriuo jūs sugadinote […] 12 iki Rafaelio atėjimo. Štai, bus sunaikinimas […] 13 tų, kurie yra dykumose, ir tų, kurie yra jūrose. Jūsų užduoties paaiškinimas […] 14 jums atneš pikta. Taigi dabar, atpalaiduokite savo grandines […] 15 ir melskitės. [Tuščia] […]

Fragm. 9
1 […] ir visi […] 2 […] … prieš tavo šlovės spindesį 3 [… tavo šlovę], nes tu žinai visas paslaptis […] 4 […] ir nėra nieko stipresnio už tave […] 5 […] prieš tave.[Tuščia] Taigi dabar, [dangaus] Šven[tasis …] 6 […] tavo šlovingas valdymas [amžiams…] 7 […] [Tuščia] […]

Fragm. 10
1 […] O dabar, mano Viešpatie […] 2 […] jūs padauginote ir […] 3 […] jūsų troškimus ir […]

Fragm. 11
1 […] 2 rasą ir šerkšną […]

Fragm. 13
1[Jie pul]o veidu žemyn priešais [Henochą…] 2 [Ta]da jis jiems tarė: […] 3 [tebūnie ne]bus jums ramybės […] 4 […] būti […]

4Q Milžinų knyga (4Q530 [4QEnGiants ar])

II skiltis
3 […] Tada du iš jų susapnavo košmarus, 4 ir miegas pabėgo iš jų akių. Jie [atsikėlė…] 5 ir nuėjo[pas savo tėvą Šemihazą ir papasakojo jam] savo sapnus. 6 […] Sapne, kurį mačiau šiąnakt […] 7 […] sodininkai; jie laistė […] 8 […] daugybė šaknų išaugo iš jo kamieno […] 9 […] aš stebėjau, kol šaltiniai užsivėrė […] 10 […] visas vanduo, ir ugnis sudegino viską […] 11 […] 12 […] Čia sapnas baigėsi. 13 […] Milžinai ieškojo, kas jiems paaiškintų 14 [sapną… pas Henochą,] garsųjį raštininką, kad išaiškintų 15 mums sapną. [Tuščia] Tada Ohja, jo brolis, prisipažino ir tarė Milžinų akivaizdoje: 16 Aš taip pat mačiau kažką nuostabaus savo sapne praėjusią naktį: Dangaus Galybė nusileido į žemę 17-19 […] 20 […] … čia sapnas baigėsi. [Tada] visi Milžinai [ir Nefilimai] sunerimo 21 ir pašaukė Mahavajų, ir jis atėjo pas juos. Jie maldavo jo ir pasiuntė jį pas Henochą, 22 [garsųjį raštininką], ir tarė jam: Eik […] … ir mirtis tau, kuris 23 […] girdi jo balsą, ir liepk jam [paaiškinti tau] ir išaiškinti sapną […]

III skiltis
3 vienoje (lentelėje) Milžinų liudijimas[o kitoje (lentelėje)…] 4 kaip uraganas, ir skrido savo rankomis kaip erelis[su sparnais…] 5 per žemę ir kirto Nuniokojimą, didžiąją dykumą […] 6 ir pamatęs Henochą, jį pašaukė ir tarė jam: „Orakule […] 7 čia. Antrą kartą maldaukiau tavęs orakulo (pranašystės) […] 8 tavo žodžių, kartu su visais žemės Nefilimais. Jei jis pašalins […] 9 iš jų […] dienų ir tebūnie jie nubausti […] 10 [kad] sužinotume jo paaiškinimą iš tavęs.[…Tada Henochas tarė:] 11 [Du] šimtai medžių, kurie atėjo iš dangaus […]

4Q Milžinų knyga (4Q531 [4QEnGiants ar])

Fragm. 1
1 […] jie buvo suteršti […] 2 […] Milžinai ir Nefilimai, ir […] 3 jie pradės (palikuonis) […]. Ir jei visi […] 4 […] jo kraujyje. Ir pagal galią […] 5 [… Milžinams], kurios neužteko jiems ir [jų sūnums…] 6 […] ir jie reikalavo daug valgyti […] 7 […][Tuščia] […] 8 […] Milžinai tai sunaikino […]

Fragm. 2
1-3 […] galingas. Ir savo galingos rankos jėga ir savo galios stiprybe 4 […] visą kūną, ir kariavau prieš juos. Bet ne 5 […] radau atramą, kuri mane sustiprintų, nes mano kaltintojai 6 […] (jie) gyvena danguje ir gyvena su šventaisiais, ir ne 7 […nes jie] yra galingesni už mane. [Tuščia] 8 […] atėjo laukinių žvėrių riaumojimas, ir jie staugė laukiniu riaumojimu 9 […] Ohja taip jam kalbėjo: „Mano sapnas mane prislėgė 10 […] miegas[pabėgo] iš mano akių pamačius viziją. Tikrai žinau, kad…“

6Q Milžinų knyga (6Q8 [6QEnGiants])

Fragm. 1
1 […] 2 […] Ohja, ir tarė Mahavajui […] 3 […] ir nedrebėk. Kas tau viską parodė? […] 4 […] Barakelis, mano tėvas, buvo su manimi. […] 5 […] vos tik Mahavajus baigė pasakoti, ką jis […] 6 […tarė jam:] „Girdėjau stebuklus. Jei nevaisingas žmogus gali pagimdyti […]

Fragm. 2
1 jo trys šaknys [… ir jis stebėjo] 2 kol […] at[ėjo…] 3 visas šis sodas ir ne […]

Manichėjiškoji Milžinų knyga

Parengė W. B. HENNING

Hugenotų autorius Izaokas de Bozobras (Isaac de Beausobre), vienos geriausių kada nors parašytų knygų apie manicheizmą (Histoire critique de Manichée et du Manicheïsme, Amsterdamas, 1734, 1739) kūrėjas, vienintelis pateikė pagrįstas prielaidas apie šaltinius, kuriuos Manis naudojo sudarydamas savo „Milžinų knygą“: tai Enocho knyga ir Γραφὴ τω̑ν Γιγάντων, kurią Kenanas, Nojaus proanūkis, rado gulinčią lauke. Pastarąjį veikalą P. Alfaricas sutapatino su knyga, kurios turinys trumpai nurodytas Decretum Gelasianum: Liber de Ogia[1] nomine gigante qui post diluvium cum dracone ab hereticis pugnasse perhibetur apocryphus (Apokrifinė knyga apie milžiną vardu Ogijas, kuris, kaip teigia eretikai, po tvano kovojo su drakonu). Iš Enocho knygos, kuri buvo parašyta hebrajų kalba II a. pr. Kr., išliko tik etiopiška versija, keli graikiški fragmentai ir kelios Bizantijos chronografo Georgijaus Sinkelio (Georgius Syncellus) ištraukos.[2] Manis, kuris vargu ar galėjo skaityti hebrajiškai, greičiausiai naudojo aramėjišką leidimą, paremtą tiesiogiai hebrajišku tekstu. Jis daugiausia cituoja iš pirmosios dalies, kurią Georgijus Sinkelis vadina „pirmąja Enocho knyga apie Egregorus“, bet rodo susipažinimą ir su tolesniais skyriais.[3]

Pažymėtina, kad Manis, kuris užaugo ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Persijos imperijos provincijoje, ir kurio motina priklausė garsiai partų giminei,[4] visiškai nesinaudojo Irano mitologine tradicija. Nebekyla abejonių, kad iranietiški Samų, Narimano ir kiti vardai, atsirandantys persų ir sogdų „Milžinų knygos“ versijose, nebuvo pradiniame leidime, kurį Manis parašė sirų kalba.[5] Jo mokiniai, kurie, kaip gerai žinoma, turėjo įprotį išversti kiekvieną teksto žodį (įskaitant mėnesių, dievybių vardus ir kt.), nusprendė „išversti“ ir milžinų vardus. Taigi, Samas tėra Ohjos vertimas. Tačiau jie išlaikė kai kuriuos originalius vardus (pvz., Šahmizadas) ir pritaikė kitus (pvz., Virogdadas).[6]

Puolusių angelų ir jų sūnų milžinų istoriją reikėjo tik šiek tiek pritaikyti, kad ji derėtų prie Manio sistemos. Žinoma, dangiškoji Pradžios knygos (6, 2.4) B’nē-hā-Elōhīm[7] (Dievo sūnų) – Enocho knygos Egregorų (Stebėtojų) – kilmė nederėjo su Manio įsitikinimu, kad iš gėrio negali kilti joks blogis. Todėl jis pavertė juos „demonais“ – būtent tais demonais, kurie pasaulio kūrimo metu buvo įkalinti danguje prižiūrint Garbės Karaliui (Rex Honoris). Jie sukilo ir vėl buvo sugauti, tačiau du šimtai iš jų pabėgo į žemę. Manis taip pat naudojo terminą ’Εγρήγοροι (išliko koptų kalba) arba aramėjišką ‘yr (vieną kartą sutinkamas vidurinės persų kalbos fragmente), bet rytiniuose šaltiniuose jie dažniausiai vadinami „demonais“.

Mįslingą Pradžios knygos (6, 4) ištarmę: „Tomis dienomis žemėje buvo nefilimai“, Manis aiškino taip: „kai nusileido Egregorai, gyvūnai, arba protogyvūnai, jau egzistavo.“ Manis supainiojo žodį nəfīlīm su nefäl (abortas / išmata); T. Nöldeke pagrįstai nurodė abjuracijos formulę, kurioje milžinai ir „abortai“ minimi vienu atsikvėpimu. Manicheizmo kalboje „abortas“ yra „gyvūno“ sinonimas.

Taigi mums lieka Gibbōrīm, kuriuos Manis[8] suprato kaip „milžinus“. Jis tikriausiai naudojo atitinkamą sirišką žodį gabbārē, kurį jo mokiniai išvertė kaip γίγαντες, arabiškai al-ǰabābirah, vidurine persų ir partų kalba k’w’n, sogdų kwyšt (kawišt). Sasanidų laikais žodžiai, kilę iš avestos Kavi, paprastai buvo suprantami kaip „milžinas“. Taigi žodis k’w laisvai naudojamas manicheizmo tekstuose, taip pat ir kalbant apie Šviesos Tėvą, saulės dievybes, Pirmąjį Žmogų ir Ahrimaną[9] ryšium su Pirmuoju mūšiu (kurį todėl buvo galima apibūdinti kaip gigantomachiją).[10] Tačiau žodis k’w taikomas tik žmonėms ir tokioms būtybėms, kurios įsivaizduojamos antropomorfiškai. Ten, kur γίγας (gigas) būtų verčiamas kaip pabaisa, iranietiškas atitikmuo yra mzn, Mazanas. Taigi jūros milžinas, kurio kvėpavimas sukelia potvynius ir atoslūgius, vidurinės persų kalbos tekste vadinamas Mzn ‘y (z)rhyg.[11] Atitinkamai žodis mzn (būdvardis[12] ir daiktavardis) bei giminingi žodžiai[13] turėtų būti verčiami kaip „pabaisa“ arba „gigantiškas, monstriškas“.

Prieš Egregorus ir jų palikuonis milžinus kovoja ir juos nugali keturi arkangelai: Rafaelis, Mykolas, Gabrielius ir Istraelis. „Milžinų knygoje“ jie vadinami „keturiais angelais“. Manicheizmo maldose jie dažnai šaukiami vardais kaip Rwp’yl, Myx’yl, Gbr’yl ir Sr’yl (Istraelis).

Enocho knygoje nebuvo jokios informacijos apie atskirus milžinų žygius. Manis šią spragą užpildė naudodamasis minėta knyga apie milžiną Ogiją. Šis Ogijas buvo sutapatintas su Bašano Ogu,[14] kuris, anot vėlyvųjų šaltinių, gyveno penkis tūkstančius metų ir, dėka savo milžiniško ūgio, sugebėjo išgyventi Tvaną.[15] Ogijas kovojo su drakonu, kaip ir Ohja; jo priešas buvo Leviatanas. Ohja ir jo brolis Ahja buvo Šahmizado sūnūs, t. y. Στμιαζα̑ς (Semjazos), Egregorų vado Enocho knygoje, sūnūs. Persiškame „Kawan“ (Milžinų knygos) leidime Ohja ir Ahja yra „išversti“ kaip Samas ir Narimanas. Vertėjas gerai padarė pasirinkdamas Samą-Krsaspą tiek dėl Ogijo ilgaamžiškumo (Samas yra vienas iš „Nemirtingųjų“), tiek dėl jo kovos su drakonu (Samas yra garsus drakonų žudikas). Sogdų fragmentuose Samo vardas rašomas S’hm[16].

Milžinų knyga buvo išleista ne mažiau kaip šešiomis ar septyniomis kalbomis. Iš originalios sirų kalbos buvo padaryti graikų ir vidurinės persų kalbos vertimai. Sogdų kalbos leidimas tikriausiai buvo paimtas iš vidurinės persų kalbos, o uigūrų – iš sogdų. Nėra jokių partų teksto pėdsakų.[19] Knyga galėjo egzistuoti koptų kalba. Tokių vardų kaip Samas ir Narimanas buvimas arabiškoje versijoje įrodo, kad ji buvo išversta iš vidurinės persų kalbos. Keliaujant per Centrinę Aziją, Milžinų knygos pasakojimams įtakos turėjo vietinės tradicijos, pavyzdžiui, Aryān-Vēžan (Airjana Vedža) šalies įtraukimas.[20]

TEKSTAI

Paaiškinimai:
(bcd) = pažeistos raidės arba neaiškūs skaitymai.
[bcd] = siūlomi trūkstamų raidžių atstatymai.
. . . = matomos, bet neįskaitomos raidės.
[ . . . ] = neapibrėžto ilgio spraga.
(84)] = eilutės pradžia.[21]
Vertime skliausteliai naudojami aiškinamosioms pastaboms.

KAWAN (MILŽINŲ KNYGOS) FRAGMENTAI

A. Vidurinės persų kalbos fragmentai
M 101, a–n, ir M 911 (knygos fragmentai iš puslapių centro).[22]

(Frg. c) . . . kietas . . . strėlė . . . lankas, tas, kuris . . . Samas tarė: „Tebūnie palaimintas . . . jei [jis ?] būtų tai matęs, nebūtų miręs.“ Tada Šahmizadas tarė Samui, savo [sūnui]: „Viskas, ką Mahavajus . . ., yra sugadinta (?).“ Tuomet jis tarė . . . „Mes esame . . . kol (10) . . . ir . . . (13) . . . kurie yra (?) ugningame pragare (?) . . . Kaip mano tėvas, Virogdadas, buvo . . .“ Šahmizadas atsakė: „Tai tiesa, ką jis sako. Jis sako vieną iš tūkstančių.[23] Nes vienas iš tūkstančių . . . .“. Tuomet Samas pradėjo . . . Mahavajus taip pat daugelyje vietų . . . (20) kol į tą vietą jis galėtų pabėgti (1) ir . . .[24]

(Frg. j) . . . Virogdadas . . . Hobabišas[25] pagrobė iš Ahr . . .[26] -naxtag,[27] jo žmoną. Po to milžinai pradėjo žudyti vieni kitus ir[grobti jų žmonas]. Būtybės taip pat pradėjo žudyti viena kitą.[28] Samas . . . prieš saulę, viena ranka ore, kita (30) . . . ką jis gavo, savo broliui . . . įkalintas . . . (34) . . . virš Taxtag.[29] Angelams . . . iš dangaus. Taxtag į . . . Taxtag metė (arba: buvo įmestas) į vandenį. Galiausiai (?) . . . sapne Taxtag matė tris ženklus,[vienas pranašavo . . .], vienas vargą ir bėgimą, ir vienas . . . sunaikinimą. Narimanas matė s[odą, pilną] (40) medžių eilėmis. Du šimtai . . . išėjo medžiai. . . .[30]

(Frg. l) . . . Henochas (Enochas),[31] apaštalas, . . .[perdavė] žinią [demonams ir jų] vaikams: Jums . . . nebus ramybės.[32] [Teismas jums yra tas], kad būsite surišti už nuodėmes, kurias padarėte.[33] Jūs matysite savo vaikų sunaikinimą.[34] valdydami šimtą dvidešimt[35] [metų] . . . . (50) . . . laukinis asilas, kalnų ožys . . . avinas, ožys (?),[36] gazelė, . . . oriksas, kiekvieno po du šimtus, pora[37] . . . kiti laukiniai žvėrys, paukščiai ir gyvūnai, ir jų vyno [bus] šeši tūkstančiai ąsočių . . . vandens sudirginimas (?)[38] . . . ir jų aliejaus bus[39] . . .

(Frg. k) . . . tėvas . . . vestuvės (?) . . . iki jo . . . užbaigimo kovoje . . . (60) . . . ir lizde (?) Ohja ir Ahja . . . jis tarė savo broliui: „kelkis ir . . . mes paimsime tai, ką mūsų tėvas mums įsakė. Pažadas, kurį davėme . . . mūšis.“ Ir milžinai . . . kartu . . . (67) „[Ne] . . . liūto, bet . . . ant jo . . . [Ne] . . . vaivorykštės, bet lankas . . . tvirtas. Ne ašmenų aštrumas, [bet] (70) jaučio stiprybė (?).[40] Ne . . . erelis, bet jo sparnai.[41] Ne . . . auksas, bet žalvaris, kuris jį kala.[42] Ne išdidus [valdytojas], bet diadema ant jo[galvos. Ne] puikus kiparisas, bet kalno . . .

(Frg. g) . . . Ne tas, kuris veliasi į ginčus, bet tas, kuris kalba tiesą. Ne blogas vaisius (?), bet jame esantys nuodai. (80) [Ne tie, kurie] patalpinti (?)[43] danguje, bet [visų] pasaulių Dievas. Ne tarnas yra išdidus, bet [valdovas], esantis aukščiau jo. Ne tas, kuris siunčiamas . . ., bet žmogus, kuris jį pasiuntė“.[44] Tada Narimanas . . . tarė . . . (86) . . . Ir kitoje vietoje mačiau tuos, kurie verkė dėl juos ištikusios pražūties, ir kurių šauksmai bei aimanos kilo į dangų. (90) Ir taip pat mačiau kitą vietą, [kur buvo] tironų ir valdovų . . . didelė galybė, kurie gyveno[45] nuodėmėje ir piktuose darbuose, kai[46] . . .

(Frg. i)[47] . . . daugelis . . . buvo nužudyti, keturi šimtai tūkstančių Teisiųjų[48] . . . ugnimi, nafta ir siera[49] . . . Ir angelai apgaubė[50] Henochą. Išrinktosios ir klausytojos (Electae et auditrices) (100) . . . ir jas prievartavo. Jie išsirinko gražias [moteris] ir pareikalavo . . . jų santuokai.[51] Bjaurūs . . . (103) . . . visi . . . išnešti . . . kiekvienam atskirai buvo paskirtos užduotys ir tarnystės. Ir jie . . . iš kiekvieno miesto . . . ir jiems buvo įsakyta tarnauti . . . Meseniečiams[buvo nurodyta] paruošti, chuzistams[52] – šluoti[ir] (110) laistyti vandeniu, persams . . .

[Apie penkis elementus]
(Frg. e) (112) . . . žudydami . . . teisūs . . . geri darbai . . . . elementai. Karūna, diadema,[vainikas ir] (Šviesos) drabužis. Septyni demonai. Kaip kalvis, [kuris] suriša (uždaro) ir atriša (atidaro) . . . . kuris iš sėklų . . . . ir tarnauja karaliui . . . (120) . . . įžeidžia . . . kai verkia . . . su gailestingumu . . . ranka . . . (125) . . . Pamaldusis davė . . . dovanas. Kai kurie palaidojo stabus. Žydai darė ir gera, ir bloga. Kai kurie padaro savo dievą pusiau demonu, pusiau dievu . . . (130) žudydami . . . septynis demonus . . . akis . . .

(Frg. b) . . . įvairių spalvų, kad prie . . . ir tulžis. Jei . . . iš penkių elementų. Tarsi tai būtų būdas nemirti, jie pripildo save maistu ir gėrimu. Jų (140) drabužis yra . . . šis lavonas . . . ir nėra tvirtas . . . Jo pagrindas nėra tvirtas . . . Kaip . . . (146) . . . įkalinta [šiame lavone], kauluose, nervuose,[53] [mėsoje], venose ir odoje, ir pati įėjo[= Āz, Gobšumas] į jį. Tada jis (= Žmogus) šaukia per[54] (?) saulę ir mėnulį, Teisingojo Dievo (150) dvi liepsnas[55] . . . per elementus, medžius ir gyvūnus. Bet Dievas [Zrvanas?], kiekvienoje epochoje,[57] siunčia apaštalus: Šitilą, Zaratustrą, Budą, Kristų, . . .

(Frg. h) . . . piktavališkas . . . iš kur . . . jis atėjo. Paklydėliai pripažįsta penkis elementus, [penkias] medžių [rūšis], penkias gyvūnų (rūšis).

(160) . . . Apie Klausytojus
. . . mes priimame . . . iš Manio, Valdovo, . . . Penkis Įsakymus . . . Tris Antspaudus . . . (164) . . . gyvasis . . . išpažinimas . . . ir išmintis . . . mėnulis. Poilsis nuo galios (arba: apgaulės) . . . nuosavas. Ir išlaikyk pamatuotą mišinį (?) . . . medžiai ir šuliniai, dviejuose . . . (170) vanduo, ir vaisiai, pienas, . . . jis neturėtų įžeisti savo brolio. Išmintingas [Klausytojas], kuris kaip kadagio [lapai[58] . . .

(Frg. f) . . . daug naudos. Kaip ūkininkas . . . kuris sėja sėklą . . daugelyje[59] . . . Klausytojas, kuris . . . žinojimas, yra panašus į žmogų, kuris įmetė (patiekalą, vadinamą)[60] frōšag (180)[į] pieną(?). Jis pasidarė kietas, ne . . . Dalis, kurią pražūtis . . . iš pradžių sunki. Kaip . . . pirmiausia . . . yra pagerbiamas . . . gali spindėti . . . (188) šešias dienas. Klausytojas, kuris duoda išmaldą (Išrinktiesiems), yra panašus į vargšą (190) žmogų, kuris atiduoda savo dukterį karaliui; jis pasiekia didelės garbės[61] (padėtį). Išrinktojo kūne (maistas, duotas jam kaip) išmalda yra apvalomas tokiu pačiu būdu kaip . . . kuris per ugnį ir vėją . . . gražūs drabužiai ant švaraus kūno . . .

(Frg. a) . . . liudytojas . . . vaisius . . . (200) . . . medis . . . kaip malkos . . . kaip grūdas (?) . . . spindesys. Klausytojas [pasaulyje ?] (ir) išmalda Bažnyčios viduje yra panašūs į laivą [jūroje][62]: vilkimo virvė[63] yra [vilkiko] rankoje ant kranto, o jūreivis (210) yra [laive]. Jūra yra pasaulis, laivas yra[. . . , . . . yra iš]malda, vilkikas yra [. . . ?], vilkimo virvė (?) yra Išmintis. . . . (214) . . . Klausytojas . . . yra panašus į bevaisio [medžio] šaką (?) . . . bevaisis . . . ir Klausytojai . . . vaisius, kuris . . . (220) pamaldūs darbai.[Išrinktasis,] Klausytojas ir Vahmanas yra lyg trys broliai, kuriems tėvas paliko kažkokio [turto]: žemės sklypą, . . . , sėklą. Jie tapo partneriais . . . jie pjauna derlių ir . . . Klausytojas . . . kaip . . .

(Frg. d) . . . karaliaus atvaizdas (?), išlietas iš aukso . . . (230) . . . karalius dalijo dovanas. Klausytojas, kuris perrašo knygą, yra panašus į sergantį žmogų, kuris atidavė savo . . .[64] žmogui. Klausytojas, kuris atiduoda [savo] dukterį bažnyčiai,[65] yra panašus . . . užstatas, kuris (= tėvas?) atidavė savo sūnų . . . mokytis . . . į . . . tėvas, užstatas . . . (240) . . . Klausytojas. Vėlgi, Klausytojas . . . yra panašus . . . suklupti . . . yra apvalomas. . . . siela iš Bažnyčios yra panaši į kareivio (arba: romėno) žmoną, kuri . . . pėstininkas, vienas batas . . . kuris vis dėlto su denaru . . . buvo. Vėjas išplėšė vieną . . . jis buvo sugėdintas[66] . . . nuo žemės . . .

(Frg. m) . . . (250) . . . išsiųstas . . . Klausytojas, kuris padaro vieną . . ., yra panašus į [gailestingą motiną], kuri turėjo septynis sūnūs . . . priešas [nužudė] visus . . . Klausytojas, kuris . . . pamaldumas . . . (258) . . . šulinys. Vienas [ant jūros] kranto, kitas valtyje. (260) [Tas, kuris yra ant] kranto, velka (?) tą, kuris yra [valtyje].[67] Tas, kuris yra valtyje . . . jūra. Aukštyn į . . . kaip . . . kaip perlas . . . diadema . . .

B. Uigūrų kalbos fragmentas
(Pirmas puslapis) . . . ugnis ruošėsi išsiveržti. Ir [aš mačiau], kad saulė jau ruošėsi tekėti, ir kad jos centras (orḍu), nesiplečiant (?) aukščiau, ruošėsi pradėti riedėti. Tada iš viršaus atskriejo balsas. Pašaukęs mane, jis prabilo taip: „O Virogdado sūnau, tavo reikalai yra apgailėtini (?). Daugiau nei tai tu [ne]pamatysi. Nemirk dabar pirma laiko, bet greitai sukis atgal iš čia.“ Ir vėl, be šio (balso), iš pietų išgirdau apaštalo Henocho (Enocho) balsą, nors jo paties visai nemačiau. Labai meiliai tardamas mano vardą, jis pašaukė. Ir žemyn iš . . . tada
(Antras puslapis) . . . „. . nes uždaros[68] saulės durys atsivers, saulės šviesa ir karštis nusileis ir uždegs jūsų sparnus. Jūs sudegsite ir mirsite“, – tarė jis. Išgirdęs šiuos žodžius, suplakiau sparnais ir greitai nusileidau iš oro. Atsigręžiau atgal: Aušra jau buvo . . . , su saulės šviesa ji pakilo virš Kiogmeno (Kögmän) kalnų. Ir vėl balsas nuskambėjo iš viršaus. Nešdamas apaštalo Henocho įsakymą, jis tarė: „Aš šaukiu tave, Virogdadai, . . . Aš žinau . . . jo kryptis . . . jūs . . . jūs . . . Dabar greitai . . . žmonės . . . taip pat . . .

C. Sogdų kalbos fragmentas
(Pirmas puslapis) . . . aš pamatysiu. Tuomet S[ahmas, milžinas][labai] supyko ir pakėlė rankas prieš M[ahavajų, milžiną], ketindamas: Aš . . . ir nužudysiu [tave]. Tada . . . kiti m[ilžinai . . .
(Antras puslapis) . . . nebijok, nes . . . [Sa]hmas, milžinas, norės [nužudyti] tave, bet aš jam neleisiu . . . Aš pats sužalosiu . . . Tuomet Mahavajus, m[ilžinas], . . . buvo patenkintas . . .

D. Vidurinės persų kalbos fragmentas
. . . lauke . . . ir . . . kairė . . . perskaitė sapną, kurį matėme. Tada Henochas taip . . . ir medžiai, kurie išėjo, tai yra Egregorai (‘yr), ir milžinai, kurie gimė iš moterų. Ir . . . virš . . . ištraukė . . . virš . . .

E. Sogdų kalbos fragmentas
(Pirmas puslapis) . . . [kai] jie pamatė apaštalą, . . . prieš apaštalą . . . tie demonai, kurie buvo [baikštūs], labai džiaugėsi pamatę apaštalą. Visi jie susirinko priešais jį. Taip pat tie, kurie buvo tironai ir nusikaltėliai, buvo [susirūpinę] ir labai bijojo.[69] Tada . . .
(Antras puslapis) . . . ne į . . . Tuomet tie galingi demonai taip prabilo pamaldžiajam apaštalui[70]: Jei . . . . mes [nepadarysime] jokios (tolesnės) nuodėmės [?], mano valdove, kodėl ? . . . jūs turite . . . ir svarbus nurodymas[71] . . .

F. Vidurinės persų kalbos fragmentas[72]
(A stulpelis) . . . skurdas . . .[tie, kurie] griovė[73] Teisiųjų laimę, dėl to jie puls į amžiną pražūtį ir sielvartą, į tą Ugnį, visų gaisrų motiną ir visų žlugusių tironų pamatą. Ir kai šie nuodėmingi, neteisėtai gimę sūnūs[74] . . . tose plyšiuose ir . . .
(B stulpelis) . . . jūs nebuvote geresni. Klysdami manėte, kad turėsite šią melagingą galią amžinai.[75] Jūs . . . visa ši nedorybė . . .
(C stulpelis) . . . jūs, kurie šaukiatės mūsų melo balsu. Mes nei apsireiškėme dėl jūsų, kad galėtumėte mus pamatyti, nei taip . . . mes patys per šlovę ir didybę, kuri mums . . . -duota jums . . . , bet . . .
(D stulpelis) . . . nusidėjėliai . . . matoma, kur iš šios ugnies jūsų siela bus paruošta (perkėlimui) į amžiną pražūtį (?). O jūs, nuodėmingi, neteisėtai gimę Rūsčiojo (Wrathful Self)[76] sūnūs, to Šventojo tikrųjų žodžių painiotojai, Gerųjų Darbų veiksmų ardytojai, agresoriai prieš Pamaldumą, . . . Gyvųjų . . . -tojai, kurie jų . . .
(E stulpelis) . . . ir ant spindinčių sparnų jie skris ir sklandys toliau lauke bei virš tos Ugnies, ir žvelgs į jos gylį bei aukštį. Ir tie Teisieji, kurie stovės aplink ją, išorėje ir viršuje, patys turės galią tai Didžiajai Ugniai ir viskam, kas joje. . . . liepsna . . . sielos, kurios . . .
(F stulpelis) . . . jie yra tyresni ir stipresni [už] Didžiąją Pražūties Ugnį, kuri uždega pasaulius. Jie stovės aplink ją, išorėje ir viršuje, ir spindesys švies virš jų. Toliau išorėje ir virš jos jie skris[77] (?) paskui tas sielas, kurios bandys pabėgti iš Ugnies. Ir tas . . .

G. Sogdų kalbos fragmentas
(Antraštė: pš’n prβ’r[78] „… pareiškimas“, V: „Keturi angelai su dviem šimtais[demonų … “).
. . . jie paėmė ir įkalino visus pagalbininkus, kurie buvo danguje. O patys angelai nusileido iš dangaus į žemę. Ir (kai) du šimtai demonų pamatė tuos angelus, jie labai išsigando ir susirūpino. Jie įgavo žmonių pavidalą[79] ir pasislėpė. Tuomet angelai jėga atskyrė žmones[80] nuo demonų, (10) atidėjo juos į šalį ir pastatė sargybinius virš jų . . . . milžinai . . . . buvo sūnūs . . . vienas su kitu kūniškoje sąjungoje . . . vienas su kitu savęs . . . ir . . . . kurie jiems gimė, jie jėga atskyrė juos[81] nuo demonų. Ir jie nuvedė vieną pusę jų (20) į rytus, o kitą pusę į vakarus, į keturių milžiniškų kalnų papėdes, link Šumeru (Meru) kalno papėdės, į trisdešimt du miestus, kuriuos Gyvoji Dvasia jiems paruošė pradžioje.[82] Ir ta (vieta) vadinama Aryān-waižan (Airjana Vedža). Ir tie menai yra (arba: buvo) . . . pirmųjų menų ir amatų.[83] (30) . . . jie padarė . . . angelai . . . ir demonams . . . jie išėjo kovoti. Ir tie du šimtai demonų kovojo sunkią kovą su [keturiais angelais], kol [angelai panaudojo] ugnį, naftą ir sierą[84] . . .

IŠTRAUKOS

H. Sogdų kalba[85]
(Antraštė: Čia prasideda: Šanšajaus[86] klausimas apie pasaulį).
. . . ir ką jie matė danguje tarp dievų, ir taip pat ką jie matė pragare, savo gimtojoje žemėje, ir be to, ką jie matė žemėje, – viso to jie pradėjo mokyti žmones.[87] Šahmizadui . . . pagimdė du (?) sūnus. Vieną iš jų jis pavadino „Ohja“; sogdiškai jis vadinamas „Samu, milžinu“. Ir vėl antras sūnus [gimė] jam. Jį jis pavadino „Ahja“; jo sogdiškas (atitikmuo) yra „Pat-Samas“. Kalbant apie likusius milžinus, jie gimė kitiems demonams ir Jakšams.
(Kolofonas) Baigta: (skyrius apie) „Dviejų šimtų demonų atėjimą“.

I. Sogdų kalba
. . . vyriškumu, galingoje tironijoje, jis (arba: tu?) nemirsi“. Milžinas Sahmas ir jo brolis gyvens amžinai. Nes visame pasaulyje pagal galią ir stiprybę bei . . . [jie neturi lygių].

CITATOS IR UŽUOMINOS

J. Vidurinė persų kalba
. . . ir dviejų šimtų demonų atėjime yra du keliai: skaudinanti kalba ir sunkus darbas; tai (priklauso, arba: veda) į pragarą.

K. Sogdų kalba
(Pirmas puslapis) . . . prieš . . . jie buvo. Ir visi . . .[88] atliko savo užduotis teisėtai. Dabar jie tapo susijaudinę ir suirzę dėl šios priežasties: būtent, du šimtai demonų nusileido į sferą iš aukštojo dangaus, ir . . .
(Antras puslapis) . . . pasaulyje jie tapo susijaudinę ir suirzę. Nes jų gyvenimo linijos ir jų Pneumatinių (Dvasinių) Venų[89] jungtys yra sujungtos su sfera.

L. Koptų kalba („Kefalajos“)
Garbės Didžiojo Karaliaus sargybos poste kilo žemės drebėjimas ir pyktis, būtent Egregorų, kurie sukilo tuo metu, kai jie buvo . . . ir nusileido tie, kurie buvo pasiųsti juos sutramdyti.

M. Koptų kalba („Kefalajos“)
Dabar atkreipk dėmesį ir stebėk, kaip Didysis Garbės Karalius, kuris yra ἔννοια, yra trečiajame danguje. Jis yra . . . su rūstybe . . . ir maištas . . . , kai jo stovykloje kilo pyktis ir rūstybė, būtent Dangaus Egregorų, kurie jo sargybos apygardoje (sukilo ir) nusileido į žemę. Jie darė visus piktus darbus. Jie atskleidė menų paslaptis pasaulyje ir dangaus paslaptis žmonėms. Žemėje kilo maištas ir pražūtis . . .

N. Partų kalba[90]
Ir pasakojimas apie Didžiąją Ugnį: panašiai kaip (tai, kaip) Ugnis galinga rūstybe praryja šį pasaulį ir juo mėgaujasi; panašiai kaip šioji ugnis, kuri yra kūne, praryja išorinę ugnį, esančią vaisiuose ir maiste, bei ja mėgaujasi. Vėlgi, panašiai kaip (pasakojime, kuriame) du broliai, radę lobį, ir persekiotojas sudraskė vienas kitą ir jie mirė; panašiai kaip (kovoje, kurioje) Ohja, Leviatanas (Lewyātīn) ir Rafaelis sudraskė vienas kitą, ir jie pranyko; panašiai kaip (pasakojime, kuriame) liūto jauniklis, veršiukas miške ir lapė sudraskė vienas kitą, [ir jie pranyko, arba: mirė]. Taip[Didžioji Ugnis praryja ir pan.] abi ugnis. . .[91]

O. Arabų kalba (iš vidurinės persų kalbos?)[92]
Al-Ghaḍanfar (XIII a.): „Milžinų knyga“, sukurta Manio iš Babilono, yra pilna pasakojimų apie šiuos (prieštvaninius) milžinus, tarp kurių buvo Samas ir Narimanas.

P. Koptų kalba („Kefalajos“)
Dėl pykčio ir maišto, kilusio Didžiojo Garbės Karaliaus sargybos poste, būtent Egregorų, kurie iš dangaus nusileido į žemę, – dėl jų keturi angelai gavo savo įsakymus: jie surišo Egregorus amžinais pančiais Tamsos (?) kalėjime, o jų sūnūs buvo sunaikinti žemėje.

Q. Koptų kalba (Manichėjų Psalmių knyga)
Teisieji, kurie buvo sudeginti ugnyje, ištvėrė. Ši daugybė, kuri buvo nušluota, keturi tūkstančiai . . . . Henochas, Išminčius, taip pat, nusikaltėliams esant . . .

R. Koptų kalba (Manichėjų homilijos)
. . . blogis. 400 000 Teisiųjų . . . Henocho metai . . .

S. Koptų kalba („Kefalajos“)
Prieš Egregorams sukylant ir nusileidžiant iš dangaus, žemės gelmėse po kalnais jiems buvo pastatytas kalėjimas. Prieš gimstant milžinų sūnums, kurie nepažino Teisumo ir Pamaldumo tarpusavyje, buvo paruošti ir pastatyti trisdešimt šeši miestai, kad juose gyventų milžinų sūnūs, tie, kurie ateina gimdyti . . . kurie gyvena tūkstantį metų.

T. Partų kalba
. . . veidrodis . . . atvaizdas. . . . paskirstyta. Žmonės . . . ir Henochas buvo apgaubtas šydu (perkeltas iš akiračio).[93] Jie paėmė . . . Vėliau su asilų varovų lazdomis . . . vergai,[94] ir be vandens medžiai (?). Tada . . . ir įkalino demonus. Ir iš jų . . . septyni ir dvylika.
. . . trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt-[95] . . . Karaliaus Vištaspo (Vištāsp) pradžia.[96] . . . rūmuose jis suliepsnojo (arba: spindinčiuose rūmuose). O naktį . . ., tada prie sulaužytų vartų . . . žmonės . . . gydytojai, pirkliai, ūkininkai, . . . jūroje. ? . . . šarvuotas jis išėjo . . .

PRIEDAS

U. Partų kalba
. . . dovanos. Taikus valdovas [buvo] Karalius Vištaspas, [Arja]n-Vedžane[97]; Vahmanas ir Zarelis . . . Valdovo karalienė Khudos[98] priėmė Tikėjimą,[99] princas . . . Jie užsitikrino (vietą) (dangiškojoje) salėje ir ramybę per amžių amžius . . .

V. Sogdų kalba
. . . nes . . . Dievų Namai, amžinas džiaugsmas, ir geras . . ? . .[100] Nes taip sakoma: tuo metu . . . Jima (Yima) buvo . . . pasaulyje. O jauno mėnulio (?) metu . . . . palaimintieji pasaulio gyventojai[101] . . . visi susirinko[102] . . . visi . . . jie atnašavo penkias girliandas kaip pagarbos ženklą.[103] Ir Jima priėmė tas girliandas . . . Ir tie . . . kad . . . ir didelė karališka valdžia . . . buvo jo. Ir ant . . . jų . . . . Ir pritarimo šūksniai[104] . . . Ir nuo to pamaldaus (?) . . . jis užsidėjo girliandas ant galvos . . . pasaulio gyventojai . . .

IŠNAŠOS

(Iš originalaus 52 psl.)
[1] Daugybė variantų (p. 126, Dobschütz)…
[2] Žr. Charles, The Book of Enoch, 2nd ed., 1912.
[3] Žr. žemiau A 86–94.
[4] Būtent Kamsarakan-k‘ giminei.
[5] Autorius atsisakė ankstesnės nuomonės, remdamasis naujai atrastu sogdų fragmentu (H tekstas).
(Iš originalaus 53 psl.)
[6] Žr. BSOS., viii, 583; ZDMG., 90, 4.
[7] Plg. partų bgpwhr’n, sogdų βγpšyt, t. y. „Dievo sūnūs“ = angelai.
[8] Čia jis skyrėsi nuo įprasto šios ištraukos aiškinimo (Nefilimai = milžinai), kuriam pritarė ir Enocho knygos autoriai.
[9] M 41: dw q’w’n ’wṯ dw nyw’n.
[10] Cumontas klaidingai teigia, kad Aleksandras Likopolietis pateikė Manio veikalo santrauką, bet iš tiesų jis rėmėsi graikų mitologija ir Senojo Testamento istorijomis.
(Iš originalaus 54 psl.)
[11] Jackson, Researches, 37, 67.[12] Iš to kilęs aukštesnysis laipsnis mzndr ir aukščiausiasis mā̆zan-tum.
[13] Akivaizdžiai kildinama iš avestos mazan- „didumas / didybė“.
[14] Taip Dobschütz, Decret. Gelas., p. 305.
[15] Dobschütz ten pat, cituojantis Fabricijų ir kt.
(Iš originalaus 55 psl.)
[16] Pavyzdžiui, Men.Khr., 68, 12; Pahl. Yasna.
[17] Shm, žinoma, transkribuoja S’hm, o ne S’m.
[18] Mahavajus tikriausiai buvo ne iranietiškas vardas ir figūravo jau aramėjiškame Kawān leidime.
[19] Bet žr. Mir.Man., iii, 858.
[20] Egregorų vaikai dalijasi su Airjana Vedža gyventojais išskirtinumu būti menų ir amatų išradėjais.
(Iš originalaus 56 psl.)
[21] Ta pati eilutės pabaiga.
[22] Skirtingų fragmentų eiliškumas sudarytas atsižvelgiant į jų turinį.
(Iš originalaus 60 psl.)[23] = kur kas mažiau nei jis galėtų pasakyti.
[24] B ir C tekstai galėtų būti įterpti čia.
[25] Tikriausiai vienas iš dvidešimties „dekarchų“ (Enocho 6, 7).
[26] Tai taip pat galėtų būti „dekarchas“ Arakib-’Αρακιήλ arba Aramiel- ‘Ραμιήλ.[27] Neišsamus vardas.
[28] Plg. Enocho 7, 5.
[29] txtg gali būti bendrinis žodis = „lenta“.[30] Akivaizdu, kad tai sapnas, kurį Henochas skaito fragmente M 625c (D tekstas).
(Iš originalaus 61 psl.)[31] Čia turėtų būti įrašyti E ir F tekstai. F tekstas artimas Enocho 10 skyriui.
[32] = Enocho 12, 4–5.[33] = Enocho 13, 1–2.
[34] = Enocho 14, 6: matysite savo sūnų pražūtį.
[35] = Sinkelis, pp. 44–5; plg. Pr 6, 3.
[36] Žydų-persų kalba trwš yra „avinas“, bet Rišahro dialekte reiškia „jauna ožka“.
[37] Šios eilutės akivaizdžiai nurodo į ramybės ir gausos pažadą iš Enocho 10 skyriaus.
[38] sārišn: plg. DkM. 487.
[39] Plg. Enocho 10, 19.
[40] Žodis ty arba ty[y] yra dviprasmiškas: 1) aštrus instrumentas, 2) degimas, spindesys.
[41] Pažodžiui „bet Sparnas(-ai), kuris yra su juo.“
[42] Pažodžiui „muša“.[43] ‘ystyh- akivaizdžiai skiriasi nuo ‘styh-.
(Iš originalaus 62 psl.)
[44] Jn 13, 18.
[45] phrystn: versari; slaugyti, apsaugoti.[46] Vizijų serija Enocho knygoje seka iškart po dieviškojo teismo paskelbimo (17 skyriai ir toliau).
[47] Sunku nuspręsti, ar šis fragmentas turėtų būti knygos pradžioje, ar pabaigoje.
[48] Žr. R ir Q tekstus.
[49] Žr. BSOS., X, 398.
[50] Žr. T tekstą, 3 eilutę.
[51] Plg. Enocho 7, 1.
[52] Apie chuzistus (hwjyg) ir meseniečius žr. BSOS., X, 944.
(Iš originalaus 63 psl.)
[53] py(y) visada reiškia nervus, sausgysles (o ne „riebalus“).
[54] Vargu ar „į“. Plg. Cumont, Rech., i, 49.
[55] Arba: per Teisingąjį Dievą, saulę ir mėnulį, jo dvi liepsnas.
[56] Nesuprantama. Pažodžiui „… dvi liepsnos, duotos į jo ranką“.
[57] Plg. BSOS., VIII, 585.[58] Kai kurie Klausytojai prilygsta kadagiui, kuris visada žalias (nenumeta lapų).
[59] Galbūt Morkaus evangelijos 4, 3 palyginimas.
[60] Apie frōšag žr. BSOS., IX, 86.
(Iš originalaus 64 psl.)
[61] Išsamesnė šio palyginimo versija randama M 221 fragmente.
[62] Panašus palyginimas žemiau, 258 ir t.t. eilutėse.[63] zyyg: „virvė“, šis žodis sutinkamas Šābuhragān tekste.
[64] Galbūt „ginklus“.
[65] Plg. Kefalajos, 192/3.
[66] Plg. āhīd-gar-ān žemiau, F 43/4.
(Iš originalaus 65 psl.)
[67] Plg. viršuje, 206–212 eilutes.
[68] Apie boγuq (užrakintos / uždaros saulės durys) žr. Enocho 72 skyrių.
(Iš originalaus 66 psl.)[69] Plg. Enocho 13, 9.
[70] Plg. Enocho 13, 4–6.
[71] t. y. dieviškas nurodymas dėl jų bausmės (Enocho 10).
[72] Kiti to paties rankraščio fragmentai rodo, kad puslapyje buvo trys stulpeliai, todėl teisinga seka yra BCDEFA.
(Iš originalaus 67 psl.)
[73] murzīdan reiškia „persekioti, engti, griauti“, o ne „parodyti gailestį“.
[74] Kilę iš vi + hū pagal Schaederį.[75] Enocho 10, 10.
(Iš originalaus 68 psl.)
[76] Ši ištrauka ypač rodo, kad tekstas yra Kawān (Milžinų knygos) fragmentas.
[77] w’y- (skiriasi nuo partų w’y- „vesti“) = „skristi“ arba „medžioti“.
[78] Žodis prβ’r kilęs iš prβyr- – „paaiškinimas, pareiškimas“.
(Iš originalaus 69 psl.)[79] Enocho 17, 1: jie pasirodo lyg žmonės.[80] T.y. demonų žmonių sąjungininkus, ypač „žmonių dukteris“.[81] Milžinus ir jų vaikus. Remiantis Sinkelio ištraukomis, buvo trys kartos: milžinai, nefilimai (jų sūnūs) ir eliudai (anūkai).
[82] Ši ištrauka rodo, kad sogdų tekstas buvo išverstas iš vidurinės persų arba partų kalbos.
[83] ’nδyk tikriausiai reiškia meną, įgūdį, gebėjimą.
[84] Žr. aukščiau, A 97.
(Iš originalaus 70 psl.)
[85] Pakankamai kursyvinis raštas, sunkiai įskaitomas.
[86] Tikriausiai asimiliuota iš Šamšajaus (Šimšajaus).
[87] Anot Enocho 8 skyriaus, puolę angelai perdavė žmonijai nešventus menus ir žinias, pvz., astrologiją, ginklų gamybą.
(Iš originalaus 71 psl.)
[88] Turbūt žvaigždžių demonai.
[89] Plg. JRAS. 1942, 232.
[90] Šis „Vifrās“ (Komentaras) galėjo būti aiškinamasis tekstas garsiajam Manio „Ertenk“ paveikslų rinkiniui.
(Iš originalaus 72 psl.)[91] Esmė ta, kad Didžioji Ugnis praris kūnišką ugnį, kuri anksčiau prarijo „išorinę ugnį“.
[92] Žr. St. Wikander pastabas.
(Iš originalaus 73 psl.)
[93] Žr. A 98.
[94] Plg. A 105.
[95] Tikriausiai metų skaičius nuo Henocho iki Vištaspo valdymo pradžios (apskaičiuota apie 618 m. pr. Kr.).
[96] Vardas galimai atstatytas iš Türk. Man., iii.
[97] Vietovė Airjana Vedža.
(Iš originalaus 74 psl.)
[98] Karalienė Khudos.[99] ’mwst = tikintysis, ištikimas.
[100] Vargu ar „maistas“ ar „banketas“.
[101] Plg. Naujosios persų kalbos ǰehāniyān.
[102] Aprašomas Jimos (Yimos) išrinkimas pasaulio valdovu.
[103] Plg. BSOS., X, 102.
[104] šyrn’m yra karmadhāraya = pritarimo šūksnis(-iai) (ne painioti su šyrn’m’k „garsus“).