„Keturių kanoninių evangelijų ir Petro evangelijos sinoptinė lentelė“ (angl. Synoptical Table of the Four Canonical Gospels and The Gospel According to Peter) yra mokslinis tekstologinis aparatas, skirtas tiesioginiam penkių evangelijų palyginimui. Nors originaliame leidime tai pateikta kaip lentelė, skaitmeninėse versijose ji dažnai išlyginama į paprastus tekstinius blokelius, todėl atrodo kaip nuosekliai einantys tekstai, tačiau išlaiko tą pačią sinoptinę struktūrą: tie patys įvykiai pateikiami greta skirtinguose šaltiniuose. Lentelėje greta sudedami keturi kanoniniai Naujojo Testamento tekstai ir Petro evangelijos fragmentai, kad skaitytojas galėtų matyti, kaip tas pats įvykis pateikiamas skirtinguose šaltiniuose. Tai nėra atskiras literatūrinis kūrinys, o metodinis įrankis, naudojamas biblistikoje ir ankstyvosios krikščionybės tyrimuose. Lentelė leidžia tiksliai nustatyti, kur evangelijos sutampa, kur skiriasi ir kokias papildomas detales pateikia apokrifinis tekstas.
Ši sinoptinė lentelė ypač svarbi tiriant Jėzaus teismo, nukryžiavimo ir palaidojimo epizodus, nes būtent šiose vietose Petro evangelija išsiskiria savo pasakojimo elementais. Kanoniniai tekstai pateikiami pagal tradicinę eilėtvarkę: Matas, Morkus, Lukas ir Jonas. Petro evangelijos fragmentai dedami greta, kad būtų galima matyti, kaip apokrifas interpretuoja tuos pačius įvykius. Tokia struktūra leidžia tyrėjams analizuoti tekstų tarpusavio ryšius, galimus bendrus šaltinius ir tradicijų raidą.
Sinoptinė lentelė yra vienas iš pagrindinių instrumentų, naudojamų tekstologijoje, nes ji suteikia galimybę vienu žvilgsniu apžvelgti kelis šaltinius. Tai ypač svarbu, kai nagrinėjami fragmentiškai išlikę tekstai, tokie kaip Petro evangelija, kurios turinys žinomas tik iš kelių rankraščių. Lentelė padeda nustatyti, kur apokrifas remiasi kanonine tradicija, o kur pateikia savitą interpretaciją.
Istorinis ir tekstologinis kontekstas
Sinoptinių lentelių tradicija susiformavo XIX amžiuje, kai biblistika tapo akademine disciplina, o tyrėjai pradėjo sistemingai lyginti evangelijų tekstus. Šios lentelės buvo naudojamos siekiant suprasti, kaip susiformavo kanoninės evangelijos, kokie šaltiniai galėjo būti naudojami ir kaip skirtingos bendruomenės perteikė Jėzaus gyvenimo įvykius. Petro evangelijos įtraukimas į sinoptinę lentelę yra svarbus žingsnis, nes šis apokrifas leidžia matyti alternatyvią pasakojimo tradiciją.
Petro evangelija išsiskiria tuo, kad joje pateikiamos detalės, kurių nėra kanoniniuose tekstuose. Tai apima Herodo vaidmenį Jėzaus teisme, papildomas patyčias, Jėzaus pasodinimą ant teismo sosto ir kitus epizodus. Sinoptinė lentelė leidžia tiksliai nustatyti, kur šios detalės atsiranda ir kaip jos dera su kanonine tradicija. Tai padeda tyrėjams suprasti, ar apokrifas remiasi nepriklausomu šaltiniu, ar yra vėlesnė interpretacija.
Lentelės struktūra ir paskirtis
Sinoptinė lentelė sudaryta taip, kad kiekvienas evangelijų stulpelis atitiktų tą pačią įvykių seką. Tai leidžia skaitytojui matyti, kaip skirtingi autoriai perteikia tą patį pasakojimą. Lentelėje pateikiami tik konkretūs tekstų fragmentai, susiję su nagrinėjamu epizodu, todėl ji yra kompaktiška ir orientuota į tikslų palyginimą. Petro evangelijos tekstas pateikiamas šalia kanoninių evangelijų, kad būtų galima matyti, kur apokrifas sutampa su jomis, o kur pateikia savitą versiją.
Lentelė ypač naudinga tyrėjams, kurie nagrinėja evangelijų tarpusavio priklausomybę. Ji leidžia nustatyti, ar tam tikros detalės yra bendros kelioms evangelijoms, ar jos būdingos tik vienam autoriui. Tai padeda rekonstruoti galimus ankstyvuosius šaltinius ir suprasti, kaip formavosi krikščioniškoji tradicija.
Keturių kanoninių evangelijų ir Petro evangelijos sinoptinė lentelė
Matas XXVII
24 Kai Pilotas pamatė, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas prieš minią ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokite!“
25 Ir visa tauta atsakė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“
26 Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.
27 Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.
28 Jie išrengė jį ir apsiautė raudona skraiste.
29 Nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos, o į dešinę ranką įprašė nendrę. Klaupdamiesi prieš jį, tyčiojosi: „Sveikas, žydų karaliau!“
30 Spjaudė į jį, griebė nendrę ir čaižė jam per galvą.
Morkus XV
15 Pilotas, norėdamas įtikti miniai, paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.
16 Kareiviai nusivedė jį į rūmų kiemą, tai yra į pretorijų, ir sušaukė visą kuopą.
17 Jie apvilko jį purpuru, nupynę uždėjo erškėčių vainiką
18 ir ėmė jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“
19 Jie daužė jam per galvą nendre, spjaudė į jį ir klaupdamiesi garbino jį.
Lukas XXIII
24 Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą.
25 Jis paleido tą, kurio jie prašė, įmestą į kalėjimą už maištą ir žmogžudystę, o Jėzų atidavė jų valiai.
Jonas XIX
16 Tada jis atidavė jį jiems nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išvedė.
Petras
1 Bet niekas iš žydų nesiplovė rankų, nei Erodas, nei kas nors iš jo teisėjų. 2 Ir kai jie atsisakė jas plauti, Pilotas pakilo. O karalius Erodas liepė suimti Viešpatį, sakydamas jiems: „Ką tik liepiau jums daryti su juo, darykite.“
3 Ten atėjo Juozapas, Piloto ir Viešpaties draugas; žinodamas, kad jie ruošiasi jį nukryžiuoti, jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Viešpaties kūno laidotuvėms. 4 Ir Pilotas pasiuntė pas Erodą paprašyti jo kūno. 5 Erodas tarė: „Broli Pilotai, net jei niekas nebūtų jo prašęs, mes būtume jį palaidoję, ypač artėjant sabatui; nes įstatyme parašyta, kad saulė neturi nusileisti ant nužudytojo.“ Ir jis atidavė jį žmonėms dieną prieš neraugintos duonos šventę, jų puotą.
6 O jie paėmė Viešpatį ir stumdydami bėgo, sakydami: „Vilkime Dievo Sūnų, gavę valdžią jam.“
7 Jie apvilko jį purpuru ir pasodino į teismo krasę, sakydami: „Teisk teisingai, Izraelio Karaliau.“ 8 Vienas iš jų atnešė erškėčių vainiką ir uždėjo jį Viešpačiui ant galvos. 9 Kiti stovėjo ir spjaudė jam į akis, kiti daužė jam per skruostus, kiti badė jį nendre; o kai kurie plakė jį, sakydami: „Tokia garbe pagerbkime Dievo Sūnų.“
Matas
31 Pasityčioję iš jo, jie nuvilko skraistę, apvilko jį savais drabužiais ir išvedė nukryžiuoti.
32 Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simonas. Tą privertė nešti jo kryžių.
33 Atėję į vietą, vadinamą Golgota, tai yra Kaukolės vieta,
Morkus
20 Pasityčioję iš jo, jie nuvilko purpurą, apvilko jį savais drabužiais ir išvedė nukryžiuoti.
21 Jie privertė vieną praeivį, Simoną Kirėnietį, grįžtantį iš lauko, Aleksandro ir Rufo tėvą, nešti jo kryžių.
22 Ir atvedė jį į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: Kaukolės vieta.
Lukas
26 Vesdami jį, jie sulaikė vieną Kirėnietį Simoną, grįžtantį iš lauko, ir uždėjo jam kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.
27 Jį sekė didelė minia žmonių ir moterų, kurios raudojo ir jį apverkė.
28 Bet Jėzus atsigręžė į jas ir tarė: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų!
29 Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios, įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’
30 Tada pradės sakyti kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’
31 Jeigu tai daroma žaliam medžiu, tai kas dėsis su sausuoliu?“
32 Kartu su juo mirti buvo vedami ir du kiti, piktadariai.
33 Atėję į vietą, kuri vadinasi Kalvarija (Kaukolė), ten nukryžiavo jį ir piktadarius – vieną dešinėje, kitą kairėje.
Jonas
17 Ir nešdamas savo kryžių jis išėjo į vietą, vadinamą Kaukolės vieta, hebrajiškai Golgota.
Matas
34 davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi; paragavęs jis nenorėjo gerti.
35 Nukryžiavę jį, pasidalijo jo drabužius mesdami burtą, kad išsipildytų pranašo žodžiai: „Jie pasidalijo mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą.“
36 Ir atsisėdę ten jį saugojo.
37 Viršum jo galvos jie prikalė užrašytą jo kaltinimą: TAI JĖZUS, ŽYDŲ KARALIUS.
38 Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai: vienas dešinėje, kitas kairėje.
39 Einantieji pro šalį jam piktžodžiavo, kraipydami galvas
Morkus
23 Davė jam gerti vyno, sumaišyto su mira, bet jis negėrė.
24 Nukryžiavę jį, pasidalijo jo drabužius, mesdami dėl jų burtą, kas kuriam teks.
25 Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo.
26 Buvo užrašytas ir jo kaltinimas: ŽYDŲ KARALIUS.
27 Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną jo dešinėje, kitą kairėje.
28 Ir išsipildė Raštas, kuris sako: „Jis buvo priskirtas prie piktadarių.“
Lukas
34 Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“ Jie pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.
35 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai kartu su jais tyčiojosi, sakydami: „Kitus gelbėdavo, tegul pats išsigelbsti, jei jis – Dievo Kristus, išrinktasis!“
36 Kareiviai taip pat tyčiojosi, eidami prie jo, siūlydami jam acto
37 ir sakydami: „Jei tu žydų karalius, gelbėkis pats!“
38 Viršum jo buvo užrašas graikiškomis, lotyniškomis ir hebrajiškomis raidėmis: TAI ŽYDŲ KARALIUS.
Jonas
18 Ten jį nukryžiavo, o su juo kitus du, vienoje ir kitoje pusėje, o viduryje Jėzų.
19 Pilotas padarė užrašą ir liepė prikalti prie kryžiaus. Buvo parašyta: JĖZUS NAZARIETIS, ŽYDŲ KARALIUS.
20 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo arti miesto; užrašas buvo hebrajiškas, graikiškas ir lotyniškas.
Petras
10 Jie atvedė du piktadarius ir nukryžiavo Viešpatį tarp jų. Bet jis tylėjo, tarsi nejausdamas jokio skausmo.
11 Kai pakėlė kryžių, užrašė ant jo: „Tai Izraelio Karalius“.
12 Ir pasidėję jo drabužius priešais jį, dalijosi juos tarpusavyje ir metė dėl jų burtą.
Matas
40 ir sakydami: „Tu, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai, gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“
41 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, kalbėdami:
42 „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tegul dabar nužengia nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime.
43 Jis pasitikėjo Dievu, tegul dabar išvaduoja jį, jeigu jis jam patinka, juk jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’.“
44 Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.
Morkus
29 Einantieji pro šalį jam piktžodžiavo, kraipydami galvas ir sakydami: „Ei, tu, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai,
30 gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“
31 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti.
32 Tegul Kristus, Izraelio Karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume.“ Jį plūdo ir kartu su juo nukryžiuotieji.
Lukas
39 Vienas iš nukryžiuotųjų piktadarių jam piktžodžiavo: „Argi tu ne Kristus? Išgelbėk save ir mus!“
40 Bet antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę?
Jonas
21 Tada žydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas skelbėsi: Aš esu žydų karalius’.“
22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“
23 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis, kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Tunika buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.
24 Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji teks“, – kad išsipildytų Raštas: „Jie pasidalijo mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą.“ Kareiviai taip ir padarė.
Petras
13 Vienas iš tų piktadarių priekaištavo jiems, sakydamas: „Mes už blogybes, kurias padarėme, taip kenčiame, bet šis žmogus, tapęs žmonių Gelbėtoju, kokią skriaudą jis jums padarė?“
Matas
45 Nuo šeštos valandos visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
46 Apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli, Eli, lema sabachtani?“, tai yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“
Morkus
33 Atėjus šeštai valandai, tamsa apgaubė visą kraštą iki devintos valandos.
34 Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eloji, Eloji, lema sabachtani?“, tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“
Lukas
41 Juk mudu teisingai nubausti, gauname, ką pelnę, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“
42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
43 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“
44 Buvo apie šeštą valandą, kai tamsa apgaubė visą žemę iki devintos valandos.
45 Saulei užtemus, šventyklos uždanga perplyšo pusiau.
Jonas
25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija, Kleofo žmona, ir Marija Magdalietė.
26 Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
Petras
14 O jie, supykę ant jo, įsakė nelaužyti jam kojų, kad mirtų kankinamas.
15 Buvo vidurdienis, ir tamsa apgaubė visą Judėją; jie sunerimo ir išsigando, kad saulė nebūtų nusileidusi, kol jis dar gyvas, [nes] jiems parašyta, kad saulė neturi nusileisti ant nužudytojo.
Matas
47 Kai kurie iš ten stovinčiųjų, tai išgirdę, sakė: „Jis šaukiasi Elijo.“
48 Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją acto, užmovė ant nendrės ir davė jam gerti.
49 Kiti kalbėjo: „Palauk, pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti.“
50 Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, žemė sudrebėjo ir uolos ėmė skeldėti.
52 Kapai atsivėrė, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
53 Išėję iš kapų po jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
Morkus
35 Kai kurie iš ten stovinčiųjų, tai išgirdę, sakė: „Žiūrėkite, jis šaukiasi Elijo.“
36 Vienas pribėgęs primirkė kempinę acto, užmovė ant nendrės ir davė jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo nuimti.“
37 O Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
Lukas
46 Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ Ir taip pasakęs, atidavė dvasią.
Jonas
28 Po to Jėzus, žinodamas, kad viskas atlikta, ir kad išsipildytų Raštas, tarė: „Trokštu!“
29 Ten stovėjo indas, pilnas acto. Jie primirkė kempinę acto, užmovė ant yzopo ir prinešė jam prie lūpų.
30 Paragavęs acto, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.
31 Kadangi buvo Pasirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per sabatą (nes tas sabatas buvo didi diena), jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.
32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti.
33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų,
Petras
16 Vienas iš jų tarė: „Duokite jam gerti tulžies su actu.“ Ir jie sumaišė ir davė jam gerti, 17 ir viską įvykdė, ir užbaigė savo nuodėmes ant savo galvos.
18 Daugelis vaikščiojo su žibintais, manydami, kad jau naktis, ir griuvinėjo. 19 O Viešpats sušuko, sakydamas: „Mano jėga, mano jėga, tu mane apleidai.“ Ir tai pasakęs jis buvo paimtas aukštyn.
20 Tą valandą Jeruzalės šventyklos uždanga perplyšo pusiau.
Matas
54 Šimtininkas ir kiti su juo saugoję Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
55 Ten buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; jos buvo atsekusios paskui Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos.
56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
57 Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys.
Morkus
39 Šimtininkas, stovėjęs priešais, pamatęs, kad jis taip sušukęs atidavė dvasią, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40 Ten buvo ir moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina, ir Salomė.
41 Kai jis buvo Galilėjoje, jos jį sekiojo ir jam tarnavo; buvo ir daug kitų, kurios buvo atėjusios su juo į Jeruzalę.
42 Vakarui atėjus, kadangi buvo Pasirengimo diena, tai yra sabatos išvakarės,
43 atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės; jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
Lukas
47 Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, pagarbino Dievą, tardamas: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
48 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio, pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi mušdamiesi į krūtines.
49 Visi jo pažįstami ir moterys, atsekusios jį iš Galilėjos, stovėjo atokiai ir tai matė.
50 Buvo žmogus, vardu Juozapas, tarybos narys, geras ir teisus vyras
51 (jis nebuvo pritaręs jų sprendimui ir poelgiui); jis buvo iš žydų miesto Arimatėjos ir laukė Dievo karalystės.
Jonas
34 bet vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35 Tai paliudijo tas, kuris matė, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte.
36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.“
37 Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“
38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, bet slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.
Petras
21 Ir tada jie ištraukė vinis iš Viešpaties rankų ir paguldė jį ant žemės, ir visa žemė sudrebėjo, ir kilo didelė baimė. 22 Tada sušvito saulė, ir pasirodė, kad yra devinta valanda. 23 Žydai džiaugėsi ir atidavė jo kūną Juozapui, kad jis jį palaidotų, nes matė, kokių gerų darbų jis buvo padaręs.
Matas
58 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.
59 Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.
61 Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija; jos sėdėjo ties kapu.
Morkus
44 Pilotas nustebo, kad jis jau būtų miręs, ir, pasikvietęs šimtininką, paklausė, ar seniai miręs.
45 Sužinojęs tai iš šimtininko, atidavė kūną Juozapui.
46 Šis nusipirko drobulę, nuėmė jį, įvyniojo į drobulę ir paguldė kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užrito akmenį ant kapo angos.
47 Marija Magdalietė ir Jozės motina Marija matė, kur jis buvo paguldytas.
Lukas
52 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
53 Nuėmęs jį, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
54 Buvo Pasirengimo diena, ir jau prasidėjo sabatas.
55 Moterys, atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, sekė iš paskos, apžiūrėjo kapą ir kaip buvo paguldytas jo kūnas.
56 Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo įstatymas.
Jonas
39 Atvyko ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsinešė miros ir alavijo mišinio, apie šimtą svarų.
40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo jį į drobules su kvepalais, kaip reikalauja žydų laidojimo paprotys.
41 Toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas, buvo sodas, o sode – naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Pasirengimo diena, o kapas buvo arti.
Petras
24 Jis paėmė Viešpatį, apiplovė jį, įvyniojo į drobulę ir nunešė į savo paties kapą, kuris vadinosi Juozapo sodas.
25 Tada žydai, seniūnai ir kunigai, suvokę, kokį blogį jie sau pasidarė, ėmė raudoti ir sakyti: „Vargas mums dėl mūsų nuodėmių; prisiartino teismas ir Jeruzalės pabaiga.“
26 Aš su savo draugais buvau nuliūdęs; ir sužeistomis sielomis mes slapstėmės, nes jie ieškojo mūsų kaip piktadarių ir kaip norinčių padegti šventyklą.
Matas
62 Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai ir fariziejai
63 ir sakė: „Valdove, mes prisimename, kad tas apgavikas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų aš prisikelsiu’.
64 Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję jo mokiniai nakčia nepavogtų jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Tuomet paskutinė apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“
65 Pilotas jiems atsakė: „Turite sargybą, eikite ir saugokite, kaip išmanote.“
66 Tada jie nuėjo ir pasirūpino kapo apsauga: užantspaudavo akmenį ir pastatė sargybą.
Petras
27 Dėl visų šių dalykų mes pasninkavome ir sėdėjome gedėdami bei verkdami dieną ir naktį iki pat sabatos.
28 Bet Rašto aiškintojai, fariziejai ir seniūnai, susirinkę vieni su kitais, išgirdę, kad visa tauta murma ir mušasi į krūtines sakydama: „Jei per jo mirtį įvyko tokie galingi ženklai, žiūrėkite, koks jis teisingas“, – 29 seniūnai išsigando ir atėjo pas Pilotą, maldaudami jį ir sakydami: 30 „Duok mums kareivių, kad galėtume saugoti jo kapą tris dienas, idant jo mokiniai neatėtų ir nepavogtų jo, o žmonės nepamanytų, kad jis prisikėlė iš numirusių, ir nepadarytų mums blogo.“
31 Pilotas davė jiems šimtininką Petronijų su kareiviais kapui saugoti. Kartu su jais prie kapo nuėjo seniūnai ir Rašto aiškintojai.
32 Ir užritę didelį akmenį kartu su šimtininku ir kareiviais, visi, kurie ten buvo, pastatė jį prie kapo angos;
33 ir uždėjo septynis antspaudus, pasistatė ten palapinę ir saugojo.
34 Anksti rytą, brėkštant sabatui, atėjo minia iš Jeruzalės ir aplinkinių vietovių, kad pamatytų užantspauduotą kapą.
35 Naktį, kai aušo Viešpaties diena, kareiviams stovint sargyboje po du pamainoje, danguje pasigirdo didelis balsas; 36 ir jie pamatė atsiveriantį dangų ir du vyrus su didele šviesa nusileidžiančius iš ten ir artėjančius prie kapo. 37 Tas akmuo, kuris buvo užridentas ant angos, pats nusirito ir pasitraukė į šalį; kapas atsivėrė, ir abu jaunuoliai įėjo vidun.
38 Tai pamatę kareiviai pažadino šimtininką ir seniūnus – nes ir jie buvo ten pat budėdami; 39 ir kai jie pasakojo, ką matę, vėl pamato tris vyrus išeinančius iš kapo: du prilaikė vieną, ir kryžius sekė paskui juos. 40 Dviejų galvos siekė dangų, bet to, kurį jie vedė, galva viršijo dangų. 41 Ir jie išgirdo balsą iš dangaus, sakantį: „Ar skelbei tiems, kurie miega?“ 42 Ir nuo kryžiaus pasigirdo atsakymas: „Taip.“
43 Todėl jie tarėsi tarpusavyje, ar eiti ir pranešti tai Pilotui. 44 Jiems dar tebesvarstant, vėl pasimato atsiveriantis dangus ir kažkoks žmogus nusileidžia ir įeina į kapą. 45 Tai pamatę šimtininkas ir tie, kurie buvo su juo, naktį nuskubėjo pas Pilotą, palikę kapą, kurį saugojo, ir papasakojo viską, ką matę, labai susijaudinę ir sakydami: „Tikrai jis buvo Dievo Sūnus.“
Matas XXVIII
1 Po sabatos, auštant pirmajai savaitės dienai, atėjo Marija Magdalietė ir kita Marija pažiūrėti kapo.
2 Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, atėjęs nurito akmenį nuo angos ir atsisėdo ant jo.
3 Jo išvaizda buvo kaip žaibas, o drabužiai balti kaip sniegas.
4 Iš baimės sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi.
5 Angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas.
6 Jo čia nėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Ateikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.
7 Ir skubiai eikite, pasakykite jo mokiniams, kad jis prisikėlė iš numirusių. Ir štai jis eina pirma jūsų į Galilėją; ten jūs jį pamatysite. Štai aš jums tai paskelbiau.“
8 Jos greitai pasitraukė nuo kapo, su baime ir dideliu džiaugsmu bėgdamos pranešti jo mokiniams.
Morkus XVI
1 Praėjus sabatui, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų jį patepti.
2 Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos atėjo prie kapo, saulei tekant.
3 Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuris akmenį nuo kapo angos?“
4 Bet pažvelgusios pamatė, kad akmuo nuristas, nors jis buvo labai didelis.
5 Įėjusios į kapą, pamatė dešinėje sėdintį jaunuolį, apsivilkusį baltais drabužiais, ir nusigando.
6 Jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote Jėzaus Nazariečio, nukryžiuotojo; jis prisikėlė, jo čia nėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.
7 Bet eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui, kad jis eina pirma jūsų į Galilėją. Ten jį pamatysite, kaip jis sakė.“
8 Jos išėjo ir bėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Jos niekam nieko nesakė, nes bijojo.
Lukas XXIV
1 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti rytą, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus kvepalus, ir dar kai kurios su jomis.
2 Jos rado akmenį nuristą nuo kapo
3 ir įėjusios vidun nerado Viešpaties Jėzaus kūno.
4 Joms dėl to bekelmiant, štai pasirodė du vyrai spindinčiais drabužiais.
5 Joms išsigandus ir nuleidus akis žemyn, tie tarė: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?
6 Jo čia nėra, jis prisikėlė. Prisiminkite, ką jis jums sakė būdamas Galilėjoje:
7 ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti’.“
8 Tuomet jos prisiminė jo žodžius.
9 Sugrįžusios nuo kapo, jos viską papasakojo vienuolikai ir visiems kitiems.
Jonas XX
1 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neprašvitus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuimtas nuo kapo.
Petras
46 Pilotas atsakė: „Aš esu tyras nuo Dievo Sūnaus kraujo, bet jūs taip nusprendėte.“
47 Tada visi priėjo ir maldavo, ir prašė jo įsakyti šimtininkui ir kareiviams niekam nepasakoti to, ką matė: 48 „Nes geriau, – sakė jie, – mums užsitraukti didžiausią nuodėmę prieš Dievą, nei pakliūti į žydų tautos rankas ir būti užmėtytiems akmenimis.“ 49 Todėl Pilotas įsakė šimtininkui ir kareiviams nieko nesakyti.
50 Auštant Viešpaties dienai, Marija Magdalietė, Viešpaties mokinė, bijodama žydų, nes jie degė pykčiu, nebuvo atlikusi prie Viešpaties kapo to, ką moterys įpratusios daryti mirusiems ir tiems, kuriuos mylėjo –
51 ji pasiėmė drauges ir atėjo prie kapo, kur jis buvo paguldytas.
52 Jos bijojo, kad žydai jas pamatys, ir sakė: „Nors tą dieną, kai jis buvo nukryžiuotas, negalėjome verkti ir raudoti, bet dabar padarykime tai prie jo kapo.
53 Bet kas mums nuris akmenį, kuris užridentas ant kapo angos, kad galėtume įeiti, atsisėsti šalia jo ir atlikti tai, kas dera? 54 Juk akmuo didelis, ir mes bijome, kad kas nors mūsų nepamatytų. Ir jei negalėsime, tai bent padėsime prie angos tai, ką atnešėme jo atminimui, verksime ir raudosime, kol grįšime namo.“
55 Jos nuėjo ir rado kapą atvirą; ir priėjusios pažvelgė vidun; ir pamato ten tam tikrą jaunuolį, sėdintį kapo viduryje, gražų ir apsivilkusį nepaprastai šviesiu drabužiu, kuris tarė joms: 56 „Ko atėjote? Ko ieškote? To, kuris buvo nukryžiuotas? Jis prisikėlė ir išėjo. Bet jei netikite, pažiūrėkite ir pamatykite vietą, kur jis gulėjo, kad jo [čia] nėra; nes jis prisikėlė ir išėjo ten, iš kur buvo atsiųstas.“
57 Tada moterys išsigando ir pabėgo.
58 Buvo paskutinė neraugintos duonos diena, ir daugelis ėjo namo, grįždami į savo namus, pasibaigus šventei. 59 Bet mes, dvylika Viešpaties mokinių, liūdėjome ir sielvartavome; ir kiekvienas, sielvartaudamas dėl to, kas įvyko, išėjo į savo namus. 60 O aš, Simonas Petras, ir mano brolis Andriejus, paėmėme savo tinklus ir nuėjome prie jūros; ir su mumis buvo Levis, Alfiejaus sūnus, kurį Viešpats…