Oksirinko 840 ir Oksirinko 1224 evangelijos yra du ankstyvosios krikščionybės papirusų fragmentai, rasti Egipto Oksirinke, tačiau jų pobūdis ir reikšmė labai skiriasi. Abu tekstai datuojami II–III a. ir priklauso nepriklausomoms evangelinėms tradicijoms, kurios egzistavo greta kanoninių evangelijų, tačiau nebuvo įtrauktos į Naująjį Testamentą. Šie fragmentai liudija, kad ankstyvieji krikščionys naudojo įvairius rašytinius šaltinius, o evangelijų tradicija buvo kur kas įvairesnė, nei rodo galutinis kanonas.
Oksirinko evangelija 840 (angl. Oxyrhynchus 840 Gospel) išlikęs nuoseklus Jėzaus dialogas su fariziejumi, vardu Levitas. Ši scena neturi tiesioginio atitikmens kanoninėse evangelijose: Jėzus kaltinamas įžengęs į šventyklos apsivalymo vietą be ritualinio apsiplovimo, o atsakydamas Jis smerkia išorinį, vien kūnišką apsivalymą ir priešpastato jam dvasinį apsivalymą „amžinojo gyvenimo vandenyse“. Tekste ryškus kontrastas tarp ritualinės švaros ir vidinės moralinės būklės, o Jėzaus kalba primena sinoptikų polemiką su fariziejais, tačiau turi savitą formą ir teologinį akcentą. Šis fragmentas rodo, kad II a. egzistavo savarankiškos evangelinės tradicijos, perteikiančios Jėzaus mokymą kitaip nei kanoninės evangelijos, ir yra vienas iš nedaugelio išlikusių ankstyvųjų pasakojimų apie Jėzaus veiklą šventykloje.
Oksirinko evangelija 1224 (angl. Oxyrhynchus 1224 Gospel) yra daug fragmentiškesnė, tačiau ne mažiau įdomi kaip ankstyvosios evangelinės tradicijos liudijimas. Išlikę tik keli sakiniai ir frazės, tačiau juose atpažįstami Jėzaus posakiai ir epizodai, artimi kanoninėms evangelijoms: raginimas mylėti priešus, mokymas apie tai, kas yra „už mus“ ir „prieš mus“, scena apie valgymą su nusidėjėliais ir palyginimas apie gydytoją. Taip pat matyti pasakojimas apie mokinį, kuriam Jėzus pasirodo vizijoje ir jį padrąsina. Šios paralelės rodo, kad tekstas priklausė platesnei Jėzaus žodžių tradicijai, kuri egzistavo šalia sinoptikų ir galėjo būti naudojama ankstyvose bendruomenėse kaip mokymo šaltinis. Nors fragmentas per trumpas, kad būtų galima nustatyti jo žanrą ar struktūrą, jis liudija apie prarastą evangelinį kūrinį, kuriame Jėzaus mokymas buvo perteikiamas savita forma.
Abi Oksirinko evangelijos yra svarbios kaip unikalūs ankstyvosios krikščionybės tekstiniai likučiai. Oksirinko 840 išsiskiria kaip turiningas, vientisas pasakojimas, atskleidžiantis alternatyvią Jėzaus tradiciją, o Oksirinko 1224 – kaip liudijimas apie prarastą evangeliją, kurioje išliko ankstyvųjų Jėzaus posakių variantai. Kartu jos papildo evangelijų istoriją ir parodo, kad II–III a. krikščionys turėjo gerokai daugiau tekstų, nei pateko į Naująjį Testamentą.
Oksirinto evangelija (fragmentas 840)
…pirmiausia, prieš darydamas neteisybę, jis sugalvoja visokiausių gudrių pasiteisinimų. Tačiau saugokitės, kad ir jums nenutiktų taip, kaip jiems; nes piktadariai tarp žmonių gauna savo atlygį ne tik tarp gyvųjų, bet jų taip pat laukia bausmė ir didelės kančios.
Ir jis paėmė juos bei nusivedė į pačią apsivalymo vietą ir vaikščiojo šventykloje. Ten juos sutiko vienas fariziejus, vyriausiasis kunigas, vardu Levitas, ir tarė Išganytojui: „Kas tau leido vaikščioti šioje apsivalymo vietoje ir žiūrėti į šiuos šventuosius indus, kai pats nesi apsiplovęs, o ir tavo mokiniai nenusiplovė kojų? Tu, susitepęs, vaikščiojai šioje šventykloje, kuri yra gryna vieta, kurioje joks kitas žmogus nevaikščioja, nebent jis būtų apsiplovęs ir pasikeitęs drabužius, taip pat jis nedrįsta žiūrėti į šiuos šventuosius indus“.
Išganytojas tuojau pat sustojo su savo mokiniais ir jam atsakė: „O tu, būdamas čia, šventykloje, ar esi švarus?“
Tas jam atsakė: „Aš esu švarus; nes aš apsiploviau Dovydo tvenkinyje ir, nusileidęs vienais laiptais, užlipau kitais, apsivilkau baltais bei švariais drabužiais ir tik tada atėjau bei pažvelgiau į šiuos šventuosius indus“.
Išganytojas atsakydamas jam tarė: „Vargas jums, akli, kurie nematote. Tu apsiplovei šiuose tekančiuose vandenyse, į kuriuos naktį ir dieną buvo metami šunys bei kiaulės, ir nuplovei bei nušvistei tik išorinę odą, kurią taip pat ištvirkėlės ir fleitininkės tepa tepalais, plauna, šveičia ir gražina žmonių geismui; bet viduje jos pilnos skorpionų ir viso blogio. Tačiau aš ir mano mokiniai, kurie, kaip tu sakai, nesimaudėme, buvome panardinti amžinojo gyvenimo vandenyse, kurie ateina iš… Bet vargas tiems…“
Oksirinto evangelija (fragmentas 1224)
1 fragmentas (Priekinė pusė / Recto)
1 […]
2 […] visame kame (arba visur)
3 […] mūsų. Amen, [tau/jums]
4 [sakau…] […]
1 fragmentas (Galinė pusė / Verso)
1 […]
2 bus (arba nutiks). Jūs […]
3 […] […]
2 fragmentas (Priekinė pusė, 2 stulpelis / Recto, Col. 2)
1 […]
2 [tai] slėgė mane, ir [pasirodęs]
3 Jėzus vizijoje [sako]:
4 „Kodėl esi nusiminęs? Nes ne […]
5 [t]u, bet veikiau […]
6 duotas […]
Pastaba: Šiame fragmente pasakotojas (tikriausiai vienas iš mokinių) pasakoja apie asmeninį patyrimą, kai Jėzus jį padrąsina vizijos metu.
2 fragmentas (Galinė pusė, 1 stulpelis / Verso, Col. 1)
1 […]
2 „[…] tu pasakei, neatsakydamas.
3 [Ką gi tada tu] atmetei (išsižadei)? Kokį
4 naują [mokymą jie sako] tave
5 mokant, arba kokį naują [krikštą]
6 [tu skelbi? Atsak]yk ir…“
Paralelė: Klausiama apie „naują mokymą“, panašiai kaip Morkaus evangelijoje (Mk 1, 27).
2 fragmentas (Galinė pusė, 2 stulpelis / Verso, Col. 2)
1 […]
2 O rašto žinovai ir [fariziejai]
3 bei kunigai, pamatę [jį],
4 piktinosi, [kad su nuodė-]
5 mingaisiais [jis sėdi prie stalo].
6 [Bet] Jėzus išgirdęs [tarė: „Nereikia]
7 [sveikiesiems]
8 [gydytojo], bet veikiau [ligoniams…]“
9 […]
Paralelė: Ši scena apie valgymą su nusidėjėliais ir palyginimą apie gydytoją randama Mato (Mt 9, 10–13), Morkaus (Mk 2, 15–17) ir Luko (Lk 5, 29–32) evangelijose.
2 fragmentas (Priekinė pusė, 1 stulpelis / Recto, Col. 1)
1 […]
2 […] ir melskitės už
3 savo [prieš]us. Nes kas nėra
4 [prieš jū]s, tas yra už jus.
5 [Kas šiandien y]ra toli, rytoj
6 bus [arti jūsų], ir
7 […] priešininkas
8 […] […]
Paralelė: Čia matome raginimą mylėti priešus (Mt 5, 43–44; Lk 6, 27–28) ir taisyklę apie tai, kas yra „už mus“ arba „prieš mus“ (Mk 9, 40; Lk 9, 50).
Šis papirusas yra labai vertingas, nes jame pateikiami posakiai, kurie labai panašūs į kanonines evangelijas, tačiau jų formuluotės šiek tiek skiriasi. Tai rodo, kad ankstyvieji krikščionys naudojosi įvairiais rašytiniais šaltiniais, kurie vėliau nebuvo įtraukti į Naująjį Testamentą.