Šv. Pauliaus už sienų bazilika (Basilica di San Paolo fuori le Mura) yra viena iš keturių Romos patriarchatinių bazilikų, savo svarba nusileidžianti tik Šv. Jono Laterano katedrai. Ši šventovė, esanti maždaug už dviejų kilometrų nuo senųjų Aureliano sienų, žymi Tautų apaštalo nukirsdinimo ir palaidojimo vietą. Skirtingai nei Šv. Petro bazilika, kuri perstatant išlaikė mažai originalios struktūros, Šv. Pauliaus bazilika net ir po XIX a. rekonstrukcijos išliko geriausiu ankstyvosios krikščionybės penkių navų bazilikos plano pavyzdžiu pasaulyje.
Architektūrinė struktūra ir įspūdingas įėjimas
Prieš žengdamas į pačią baziliką, lankytojas patenka į didingą keturšonį portiką (quadriporticus). Tai erdvus vidinis kiemas, kurį juosia 150 monolitinių kolonų. Šio kiemo centre stovi monumentali apaštalo Pauliaus skulptūra, kurioje jis vaizduojamas laikantis knygą (simbolizuojančią jo laiškus) ir kalaviją (primenantį jo mirtį nuo kardo). Pagrindinis bazilikos fasadas virš kolonados yra papuoštas auksinėmis mozaikomis, kurios saulėtą dieną tiesiog švyti. Jose vaizduojamas Kristus, apsuptas apaštalų Petro ir Pauliaus, bei keturi pranašai, simbolizuojantys Senojo ir Naujojo Testamento tęstinumą.
Žengus į vidų, atsiveria kvapą gniaužianti erdvė: 131 metro ilgio ir 65 metrų pločio salė, kurią į penkias navas skaido 80 granito kolonų miškas. Lubos yra puoštos kasetonais su auksuotais lipdiniais, o grindys išklotos geometriniais marmuro raštais, sukuriančiais optinį gylio pojūtį.
Popiežių portretai ir amžinybės legenda
Viena unikaliausių šios bazilikos detalių yra virš kolonų einanti frizo eilė, kurioje įkomponuoti mozaikiniai popiežių portretai. Kiekvienas popiežius nuo pat šv. Petro laikų čia turi savo medalioną. Ši tradicija prasidėjo dar V a. popiežiaus Leono Didžiojo laikais.
Įdomu tai, kad po gaisro 1823 m. iš senųjų portretų išliko tik nedidelė dalis, tačiau jie buvo kruopščiai atkurti. Šie portretai apšviečiami specialiais prožektoriais, nukreiptais į dabartinį popiežių. Egzistuoja populiari legenda: kai mirus pontifikui nebeliks vietos naujam mozaikiniam medalionui įrengti, įvyks Pasaulio pabaiga arba Kristaus sugrįžimas. Šiuo metu bazilikoje laisvų nišų yra likę itin mažai, tačiau po paskutinės plėtros buvo įrengta papildomų vietų, taip simboliškai „atitolinant“ pranašystės išsipildymą.
Šventovės širdis: Altorius ir apaštalo kapas
Pačiame bazilikos centre, po didingu gotikiniu baldakimu, kurį 1285 m. sukūrė Arnolfo di Cambio, stovi pagrindinis popiežiaus altorius. Šis baldakimas yra vienas iš nedaugelio elementų, visiškai išlikusių po didžiojo gaisro. Tiesiai po altoriumi yra atidengta niša (confessio), leidžianti pamatyti marmurinį sarkofagą su įrašu PAULO APOSTOLO MART (Apaštalui Pauliui, kankiniui).
Virš altoriaus kyla įspūdinga Triumfo arka, padengta V a. mozaika. Joje vaizduojamas Kristus Pantokratorius (Visavaldis), kurį supa 24 Vyresnieji ir apaštalų simboliai. Nors mozaika buvo smarkiai pažeista gaisro, jos restauracija išlaikė originalų Bizantijos meno stilių, kuris suteikia bazilikos interjerui mistišką, sakralią atmosferą.