Mahajanos budistų kanonas – tai monumentalus šventųjų tekstų rinkinys, sudarantis Rytų Azijos budizmo (Kinijos, Japonijos, Korėjos, Vietnamo) doktrininį pagrindą. Jis žinomas įvairiais vardais: Mahajanos budistų kanonas, Didysis raštų lobynas, Didžioji sutrų saugykla, Dàzàngjīng (大藏经, tariama: dadzangdzing), Daizōkyō (大蔵経, tariama: daidzokiō), taip pat Rytų Azijos budistinis kanonas. Visi šie pavadinimai nurodo tą patį didžiulį tekstyną, kurio kinų ir japonų formos užrašomos tais pačiais hieroglifais 大藏经 ir pažodžiui reiškia „Didysis raštų lobynas“ arba „Didžioji sutrų saugykla“.
Skirtingai nuo ankstyvojo budizmo (Teravados) Pali kanono, kuris yra palyginti uždaras ir fiksuotas, Mahajanos kanonas yra milžiniškas, „atviras“ ir per šimtmečius nuolat augęs tekstų korpusas.
Štai pagrindiniai šio kanono bruožai:
1. Apimtis ir sudėtis: Daugiau nei tik Tripitaka
Šis kanonas dažnai vadinamas „Kinų Tripitaka“, tačiau šis terminas nėra visiškai tikslus, nes Dàzàngjīng apimtis gerokai viršija tradicinę „Trijų krepšių“ (Tripitakos) struktūrą.
Jį sudaro tūkstančiai tekstų, kuriuos galima suskirstyti į pagrindines kategorijas:
- Sutros (經, Jīng/Kyō): Tai tekstai, tradiciškai priskiriami pačiam Budai Šakjamuniui. Į šią dalį įeina tiek ankstyvosios sutros (bendros su Teravada), tiek specifinės, didžiulės Mahajanos sutros (pvz., Lotoso sutra, Deimantinė sutra, Gėlių vainiko sutra), kuriose pabrėžiamas bodhisatvos kelias ir tuštumos (šunjatos) filosofija.
- Vinaja (律, Lǜ/Ritsu): Vienuolyno taisyklės ir disciplinos kodeksai, reglamentuojantys vienuolių ir vienuolių gyvenimą. Rytų Azijoje dažniausiai naudojama Dharmaguptakos mokyklos Vinaja.
- Abhidharma (論, Lùn/Ron): Sisteminiai filosofiniai traktatai ir psichologinės analizės. Čia įtraukta tiek ankstyvųjų mokyklų (Sarvastivados), tiek vėlyvųjų Mahajanos mokyklų (Madšjamakos, Jogos-čaros) filosofija.
- Rytų Azijos komentarai ir originalūs kūriniai: Tai yra didžiausias skirtumas nuo Pali kanono. Dàzàngjīng apima šimtus komentarų, kuriuos parašė kinų, japonų ir korėjiečių meistrai. Čia taip pat įtraukti kertiniai tekstai, sukurti jau Kinijoje (pvz., Zen budizmo patriarchų užrašai, Tyrosios žemės mokyklos traktatai).
- Istorijos ir biografijos: Iškilių vienuolių biografijų rinkiniai, budizmo plitimo istorijos ir kelionių aprašymai (pvz., garsiojo keliautojo Hiuancango užrašai).
2. Kalba: Klasikinė kinų kaip Lingua Franca
Pagrindinė šio kanono kalba yra klasikinė kinų kalba (wenyan).
Nuo pat pirmųjų amžių po Kr. Indijos ir Centrinės Azijos misionieriai, bendradarbiaudami su kinų mokslininkais, ėmėsi milžiniško darbo – versti sanskrito ir prakritų tekstus į kinų kalbą. Šis vertimo procesas truko beveik tūkstantį metų ir yra vienas didžiausių intelektualinių pasiekimų žmonijos istorijoje.
Klasikinė kinų kalba tapo Rytų Azijos budizmo lingua franca. Dėl to šie tekstai, be vertimo, buvo tiesiogiai skaitomi ir studijuojami Korėjoje, Japonijoje ir Vietname, kur kinų raštas buvo naudojamas intelektualinėje sferoje.
3. „Atviro kanono“ koncepcija
Mahajanos budizme apreiškimas nėra laikomas baigtu tik istoriniu Budos gyvenimu. Manoma, kad Budos mokymas yra amžinas ir gali būti atskleistas vėliau per įkvėptus meistrus ar atratus „paslėptus“ tekstus.
Dėl šios priežasties Dàzàngjīng šimtmečius plėtėsi. Kiekviena didesnė Kinijos dinastija (Tangų, Sungų, Mingų, Čingų) leido savo kanono versijas, įtraukdama naujai išverstus arba naujai parašytus svarbius tekstus. Tai gyvas ir besivystantis išminties lobynas.
4. Svarbiausios versijos ir leidimai
Per istoriją buvo išspausdinta daugybė kanono versijų (iš pradžių naudojant medžio raižinius).
- Korėjietiškasis kanonas (Tripitaka Koreana): XIII a. medžio raižinių rinkinys, saugomas Hainsa vienuolyne Pietų Korėjoje. Tai vienas seniausių ir tiksliausių išlikusių pilnų rinkinių, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Taishō Shinshū Daizōkyō (大正新脩大藏經): Tai pats svarbiausias modernus leidimas, išleistas Japonijoje Taishō eros metu (1924–1934 m.). Jį sudaro 100 tomų, kuriuose surinkta daugiau nei 3000 tekstų. Tai yra akademinis standartas – šiais laikais mokslininkai visame pasaulyje cituodami Rytų Azijos budistinius tekstus remiasi būtent Taishō leidimu.
Dàzàngjīng / Daizōkyō nėra tiesiog knygų lentyna. Tai didžiulė intelektualinė ir dvasinė visata, talpinanti savyje tūkstantmečio Indijos filosofijos evoliuciją ir jos kūrybišką adaptaciją bei suklestėjimą Kinijos ir visos Rytų Azijos kultūrinėje erdvėje. Tai būtinas šaltinis norint suprasti Zen, Tyrosios žemės, Tendai ir kitas Mahajanos budizmo mokyklas.
Citatos
- Forma yra ne kas kita kaip tuštuma, tuštuma yra ne kas kita kaip forma; forma yra tuštuma, o tuštuma yra forma. (Širdies sutra / Prajñāpāramitā Hṛdaya Sūtra). (Ši garsiausia Mahajanos ištarmė paradoksaliai pabrėžia, kad visi reiškiniai neturi pastovios, nepriklausomos esmės (yra „tušti“), tačiau ši tuštuma nėra nihilistinė nebūtis – ji reiškiasi būtent per kintančias formas ir reiškinius, todėl samsara ir nirvana yra iš esmės neatskiriamos).
- Visos gyvos būtybės turi būti mano atvestos į galutinę Nirvaną, tačiau kai šios neišmatuojamos, nesuskaičiuojamos ir beribės būtybės bus išlaisvintos, iš tiesų nė viena būtybė nebus išlaisvinta. (Deimantinė sutra / Vajracchedikā Prajñāpāramitā Sūtra). (Tai moko apie „ne-aš“ doktriną praktikoje: bodhisatva veikia iš didžiulės atjautos siekdamas išgelbėti visus, bet nesusitapatina su „gelbėtojo“ vaidmeniu ir nemato kitų kaip atskirų „objektų“, nes supranta, kad dualistinis skirstymas į „aš“ ir „kitas“ yra proto iliuzija).
- Nors Tėvas žino, kad vaikai žaidžia degančiame name ir netrukus žus, jis naudoja sumanias priemones (upaya), žadėdamas jiems įvairius žaislus už namo ribų, kad išviliotų juos į saugią vietą. (Lotoso sutra / Saddharma Puṇḍarīka Sūtra – parafrazė iš garsiojo „Degančio namo“ palyginimo). (Šis palyginimas aiškina, kodėl Buda mokė skirtingų dalykų skirtingiems žmonėms: visi mokymai tėra „sumanios priemonės“ (upaya), laikinai pritaikytos klausytojų gebėjimams, siekiant vienintelio tikslo – išvesti juos iš kančios (samsaros) pasaulio).
- Visos gyvos būtybės be išimties turi Budos prigimtį (Tathāgatagarbha). (Mahajanos Mahaparinirvanos sutra). (Tai viena optimistiškiausių Mahajanos doktrinų, teigianti, kad nušvitimas nėra kažkas, ką reikia įgyti iš išorės sunkiu darbu, bet prigimtinis potencialas, tyra esmė, jau glūdinti kiekvienoje, net labiausiai aptemusioje, būtybėje, kurią reikia tik „atrasti“ ar „atidengti“).
- [Į Bodhisatvos Mandžušrio klausimą, kaip įžengiama į nedualumo vartus], pasaulietis Vimalakirtis atsakė tyla. (Vimalakirčio sutra / Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra). (Ši garsi scena parodo, kad aukščiausia tiesa apie tikrovės prigimtį – kurioje nėra skirties tarp subjekto ir objekto, teisingo ir klaidingo – yra anapus bet kokių žodžių, diskusijų ar konceptualių paaiškinimų; ji pasiekiama tik tiesioginiu patyrimu).
- Vienoje dulkėje matomi visi pasauliai; kiekvienoje dulkėje visuose pasauliuose yra taip pat. (Gėlių vainiko sutra / Avataṃsaka Sūtra). (Ši metafora iliustruoja radikalią Rytų Azijos budizmo tarpusavio priklausomybės ir „įsiskverbimo“ viziją, kur kiekvienas reiškinys visatoje ne tik priklauso nuo kitų, bet ir tobulai atspindi visus kitus reiškinius visatoje; dalis talpina visumą).
- Iš tiesų nėra jokio Bodhi medžio, nei šviesaus veidrodžio stovo. Iš pradžių nieko nėra (mūsų prigimtis iš esmės tyra) – tad kur gali nusėsti dulkės? (Šeštojo patriarcho platformos sutra / Liùzǔ tánjīng – Huinengo eilės). (Tai kertinė Zen (Chan) budizmo ištarmė, pabrėžianti staigų nušvitimą ir tai, kad mūsų tikroji proto prigimtis visada yra laisva nuo teršalų; praktika yra ne palaipsniui „valyti dulkes“, o tiesiogiai suvokti šią pirmapradę tuštumą).
- Tai, kas suvokiama kaip išorinis pasaulis, tėra paties proto apraiška; anapus proto niekas neegzistuoja. (Lankavataros sutra / Laṅkāvatāra Sūtra). (Ši citata atspindi Jogos-čaros (Yogācāra) arba „Tik Proto“ mokyklos požiūrį, kad mūsų patiriama realybė nėra objektyvi išorinė duotybė, o mūsų sąmonės projekcija, sukonstruota iš karminių įspaudų ir proto įpročių).
- Nuo tada, kai pasiekiau Budos būseną, praėjo nesuskaičiuojami tūkstančiai milijonų milijardų eonų… Aš visada esu čia (šiame pasaulyje), skelbdamas Dharmą, ir nors skelbiu apie savo išėjimą į nirvaną, tai tėra sumani priemonė, skirta paskatinti būtybes praktikuoti. (Lotoso sutra / Saddharma Puṇḍarīka Sūtra – iš skyriaus apie Budos gyvenimo trukmę). (Čia atskleidžiama „Amžinojo Budos“ koncepcija: istorinis Buda Šakjamunis, gyvenęs Indijoje, tebuvo laikina visatos Dharmakajos (Tiesos kūno) manifestacija, o tikrasis Buda yra amžinas principas, nuolat veikiantis pasaulyje dėl būtybių labo).
- Kol egzistuoja erdvė ir kol pasaulyje lieka nors viena kenčianti būtybė, tol liksiu ir aš, kad panaikinčiau pasaulio kančias. (Šantideva, Bodhisatvos kelias / Bodhicaryāvatāra – nors tai indų šastra, šis tekstas tapo neatsiejama Rytų Azijos kanono dalimi). (Tai yra bene garsiausias ir radikaliausias Bodhisatvos įžado apibendrinimas, išreiškiantis tobulą altruizmą (Bodhicitta) – pasiryžimą atidėti savo asmeninę galutinę nirvaną tol, kol visos be išimties kitos būtybės bus išlaisvintos iš kančių rato).
Didžiojo raštų lobyno struktūra
Šis kanonas yra suskirstytas į tris pagrindines „pintines“ (Tripitaka): Sutras (mokymus), Vinają (monastines taisykles) ir Šastras/Abhidharmą (filosofinius komentarus), kurios dar skirstomos į Mahajanos (Didžiosios vežėčios) ir Hinajanos (Mažosios vežėčios / Šravakajanos) tradicijas.
I. SUTROS (Budos mokymai)
Tai didžiausia kanono dalis, apimanti 1–10 skyrius. Ji prasideda svarbiausiais Mahajanos tekstais ir baigiasi pamatiniais Hinajanos tekstais.
1. Mahajanos Pradžniaparamitos skyrius (Didžioji Išmintis)
- (1 skyrius / Dàchéng Bōrě Bù)
- Tai kanono pagrindas. Čia surinkti tekstai, nagrinėjantys „Tuštumos“ (Šunjata) prigimtį ir tobuląją išmintį. Čia randama masyvi „Didžioji Pradžniaparamitos sutra“ (600 tomų) bei garsioji „Deimantinė sutra“ ir jūsų minėta „Širdies sutra“.
2. Mahajanos Ratnakutos skyrius (Brangenybių sankaupa)
- (2 skyrius / Dàchéng Bǎojī Bù)
- Tai 49 sutrų rinkinys, apimantis įvairias temas: nuo bodhisatvos kelio etikos iki Sąmonės prigimties. Čia taip pat įtrauktos svarbios Tyrosios žemės (Amidizmo) sutros, tokios kaip „Begaliniškojo gyvenimo sutra“.
3. Mahajanos Mahasamnipatos skyrius (Didysis susirinkimas)
- (3 skyrius / Dàchéng Dàjí Bù)
- Tekstai, kuriuose Buda kreipiasi į didžiulius bodhisatvų ir dievybių susirinkimus. Akcentuojamas įvairių budistinių doktrinų suderinamumas ir apsauga nuo Dharmos (mokymo) nykimo.
4. Mahajanos Avatamsakos skyrius (Gėlių girlianda)
- (4 skyrius / Dàchéng Huáyán Bù)
- Čia dominuoja „Avatamsaka sutra“ – vienas vizualiai turtingiausių ir filosofiškai giliausių tekstų, aprašantis begalinę visatą, kurioje viskas tarpusavyje susiję (Indros tinklas), ir bodhisatvos dvasinį tobulėjimą.
5. Mahajanos Nirvanos skyrius
- (5 skyrius / Dàchéng Nièpán Bù)
- Pagrindinis tekstas – „Didžioji Nirvanos sutra“, kurią Buda esą išdėstė prieš pat savo mirtį (Parinirvaną). Joje dėstoma Budos prigimties (Tathagatagarbha) doktrina – idėja, kad visos būtybės turi potencialą tapti budomis.
6. Kitos Mahajanos sutros (Pavieniai ir pakartotiniai vertimai)
- (6, 7 ir 10 skyriai)
- Šiuose skyriuose (pvz., Dàchéng Dānyì Jīng) surinktos sutros, nepriskirtos penkioms didžiosioms kategorijoms. Tai labai svarbi dalis, nes čia randami tokie kertiniai tekstai kaip:
- Lotoso sutra (Mokymas apie vieną kelią).
- Vimalakirčio sutra (Pasauliečio bodhisatvos išmintis).
- Šurangamos sutra (Svarbi Čan/Zen budizme).
- Ezoterinio (tantrinio) budizmo tekstai, įtraukti vėlesniais Song ir Juan dinastijų laikotarpiais (mantros, ritualai).
7. Hinajanos Agamų skyrius
- (8 ir 9 skyriai / Xiǎochéng Āhán Bù)
- Tai tekstai, atitinkantys Pali kanoną (Theravados tradiciją). Jie suskirstyti į keturias Agamas (Ilgąją, Vidutiniąją, Mišriąją ir Skaitlingąją). Čia užfiksuoti istoriniai Budos pamokslai apie Keturias tauriąsias tiesas, Aštuonialypį kelią ir vienuolių gyvenimą. Taip pat įtrauktos Jataka istorijos (apie buvusius Budos gyvenimus).
II. VINAJA (Monastinė disciplina)
Tai elgesio taisyklės ir įžadai vienuoliams bei pasauliečiams.
1. Mahajanos Vinaja
- (11 skyrius / Dàchéng Lǜ)
- Skirta Bodhisatvų etikai. Čia randama „Brahmos tinklo sutra“ (Brahmajala), kurioje išdėstyti Bodhisatvos įžadai, akcentuojantys atjautą visoms gyvoms būtybėms, o ne tik asmeninį išsilaisvinimą.
2. Hinajanos Vinaja
- (12 skyrius / Xiǎochéng Lǜ)
- Tai detali vienuolių (bhikšu ir bhikšuni) regulos. Čia pateikiami įvairių ankstyvųjų mokyklų (Dharmaguptaka, Sarvastivada ir kt.) kodeksai, apibrėžiantys bendruomenės gyvenimą, įšventinimo ritualus ir nusižengimų išpirkimą.
III. ŠASTROS (Komentarai ir filosofiniai traktatai)
Tai didžiųjų budizmo mokytojų parašyti veikalai, aiškinantys sutras ir sisteminantys filosofiją.
1. Mahajanos Šastros
- (13 skyrius / Dàchéng Lùn)
- Čia talpinami kertiniai filosofiniai traktatai:
- Madhyamaka (Vidurio kelias): Nagarjunos veikalai apie tuštumą.
- Yogacara (Tikrovė kaip sąmonė): Asangos ir Vasubandhu traktatai apie psichologiją ir sąmonės struktūras.
- Didžioji „Yogacarabhumi“ (Jogos praktikos pakopų) šastra.
2. Hinajanos Šastros
- (14 skyrius / Xiǎochéng Lùn)
- Daugiausia Sarvastivados mokyklos Abhidharma – smulkmeniškas tikrovės elementų (dharmų) analizavimas. Svarbiausias tekstas – Vasubandhu „Abhidharmakoša“.
3. Vėlyvieji komentarai
- (15 skyrius / Sòngyuán Xùrùzàng Zhūlùn)
- Song ir Juan dinastijų metu į kanoną įtraukti traktatai, dažnai susiję su logika (Pramana) arba vėlyvąja Mahajanos filosofija.
IV. KITA LITERATŪRA
Paskutiniai kanono skyriai skirti ne tiesioginiams Budos žodžiams, o istoriniams ir vietiniams raštams.
1. Vakarų (Indijos) išminčių rinkiniai
- (16 skyrius / Xītǔ Shèngxián Zhuànjí)
- Tai antologijos, eilės, hagiografijos ir pasakojimai, priskiriami Indijos budizmo patriarchams (pvz., Ašvaghošos poemos, Dharmapada).
2. Šios žemės (Kinijos) raštai
- (17 skyrius / Cǐtǔ Zhùshù)
- Tai originalūs kinų autorių kūriniai, kurie tapo kanoniniais. Ši dalis itin svarbi Rytų Azijos budizmui. Joje yra:
- Didžiųjų kinų mokyklų (Tiantai, Huayan, Chan) steigėjų komentarai.
- Istoriniai užrašai, pvz., piligrimo Xuanzango kelionės į Indiją aprašymai.
- Chan (Zen) budizmo tekstai: „Šeštojo patriarcho platformos sutra“, koanų rinkiniai, zen meistrų užrašai.
- Enciklopedijos ir katalogai.