1588-ųjų Katalikų lyga, dar vadinama Šventąja lyga, buvo vienas svarbiausių Prancūzijos religinių karų epizodų, atskleidęs, kaip religinis fanatizmas, politinės ambicijos ir tarptautinės įtakos gali susilieti į vieną galingą jėgą. Lyga susiformavo XVI amžiaus pabaigoje kaip radikali katalikų reakcija į hugenotų (Prancūzijos protestantų) stiprėjimą ir galimą protestanto Henri de Navarre paveldėjimą į sostą. Jos lyderiu tapo Henri de Guise, kilęs iš įtakingos ir populiarios katalikų aristokratų giminės, kuri save laikė tikraisiais Prancūzijos katalikybės gynėjais.
Lygos tikslas buvo aiškus: neleisti protestantui užimti Prancūzijos sosto ir užtikrinti, kad valstybę valdytų tik katalikas. Šis tikslas buvo grindžiamas ne tik religiniu įsitikinimu, bet ir politine strategija, nes Guise giminė siekė sustiprinti savo įtaką karalystėje. Lyga rėmėsi plačiu miestų, dvasininkijos ir dalies aristokratijos palaikymu, o jos veiklą aktyviai skatino jėzuitai, matę joje priemonę sustiprinti katalikų pozicijas Europoje. Be to, Lyga turėjo tvirtą tarptautinį rėmėją – Ispanijos karalių Pilypą II, kuris siekė sustabdyti protestantizmo plitimą ir padidinti Ispanijos įtaką Prancūzijoje.
1588-ieji tapo lūžio metais. Tų metų gegužę Henri de Guise su savo šalininkais užėmė Paryžių, sukeldamas vadinamąją Barikadų dieną, kai sostinė faktiškai perėjo Lygos kontrolėn. Karalius Henri III buvo priverstas bėgti iš miesto ir pripažinti Lygos reikalavimus, nors tai reiškė jo valdžios sumenkinimą. Šis įvykis parodė, kad Lyga tapo ne tik religinė, bet ir politinė jėga, galinti mesti iššūkį pačiam monarchui.
Karalius Henri III, suvokęs, kad Guise šeima grasina jo valdžiai, 1588 m. pabaigoje įsakė nužudyti Henri de Guise ir jo brolį kardiną. Tai sukėlė dar didesnį chaosą: Lyga paskelbė karalių tironu, o Prancūzija atsidūrė ant visiško žlugimo ribos. Tik Henri de Navarre, vėliau tapęs karaliumi Henriu IV, sugebėjo suvienyti šalį, priėmęs katalikybę ir paskelbęs garsųjį Ediktą, suteikusį hugenotams ribotą religinę laisvę.
1588-ųjų Katalikų lyga yra svarbi kaip religinė ideologija gali tapti politinės galios įrankiu. Ji parodė, kad religiniai judėjimai gali peraugti į valstybinio masto sukilimus, o dvasininkijos ir aristokratijos sąjunga gali tapti pavojinga net monarchijai. Lyga taip pat atskleidė, kaip tarptautinės jėgos – šiuo atveju Ispanija – gali naudotis religiniais konfliktais siekdamos savo politinių tikslų.